Www.ShoqeriaVirtuale.NET
Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

- Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne forumin ton, mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar
-Regjistrimi eshte falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

-Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe fute ne dispozicionper te n'a vizituar ne faqen tone.

Ose Indefitikohu Nese Je I Regjistrum

Me Respekt// Staffi

Mirėsia ndaj prindėrve

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Mirėsia ndaj prindėrve

Mesazh nga NoOrA prej Mon Dec 07, 2009 4:32 pm

"Ai i cili dėshiron qė furnizimi i tij tė shtohet dhe jeta t'i zgjatet le tė mbajė marrėdhėnie tė mira me tė afėrmit” [Sahih el-Buhari]

Ai i cili ėshtė i dhėmbshur dhe dashamirės drejt tė afėrmve tė tij fiton tė paktėn dy gjėra nė kėtė botė pėrkrah shpėrblimit nė tjetrėn. Kėto dy avantazhe janė shtimi i furnizimit tė tij dhe jetėgjatėsisė sė tij. Shtimi nė furnizim do tė thotė qė Allahu do ta shtojė cilėsinė e tė mirave tė kėsaj bote ose mėnyrat e tij tė furnizimit tė tij do tė jenė bekimi nga Ai. E njėjtė ėshtė rasti me jetėgjatėsinė. Jeta e njė personi tė tillė ose ėshtė e shtuar (me numrin e viteve) ose jeta e tij ėshtė e hijeshuar nga bekimet e Allahut. Tė dyja interpretimet janė tė sakta. (shih Rijad us Salihin)

Prindėrit janė njė bekim nga Allahu, subhanehu ve teala, por prezenca e tyre ėshtė marrė nėpėrkėmbė edhe tė drejtat e tyre janė tė neglizhuara veēanėrisht kur ata bėhen tė plakur dhe bėhen tė varur prej fėmijėve tė tyre. Tė folurit me ashpėrsi dhe pa respekt prindėrve dhe shfaqja e pakėnaqėsisė kur ata kėrkojnė diēka ėshtė bėrė e modės. Kurse islami mėson ti bindemi dhe tė jemi tė kėndshėm me prindėrit, duke i pėrmbushur tė drejtat e tyre duke mbrojtur nderin e tyre dhe na ka paralajmėruar kundėr neglizhimit tė tė drejtave tė prindėrve. Allahu, subhanehu ve teala, thotė: "... keni frikė All-llahun qė me emrin e Tij pėrbetoheni, ruajeni farefisin (akraballėkun), se All-llahu ėshtė mbikėqyrės mbi ju.... ". [en-Nisa: 4: 1]

Ebu Hurejrah, radijallahu anhu, ka transmetuar se i Dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Allahu i ka krijuar tė gjitha krijesat dhe kur ai ka mbaruar krijimin e tij, Er-Raham (mitra) ka thėnė: "(O Allah) nė kėtė vend unė kėrkoj mbrojtje me Ty nga tė gjithė ata tė cilėt mė veēojnė mua (i shkėpusin lidhjet). Allahu ka thėnė: "Po. A je e kėnaqur qė unė do tė dėnoj atė qė i shkėput lidhjet me ty. Ajo ka thėnė: "Unė jam e kėnaqur". Allahu ka thėnė: "Kjo tė ėshtė garantuar ty". Pastaj i dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Recito versin nėse ju dėshironi: "E ju pastaj nėse ju jepet autoritet do bėni ē'rregullim nė tokė dhe t'i shkėputni lidhjet farėfisnore? Tė tillėt janė ata qė Allahu i ka mallkuar...... ". [Sahih el-Buhari dhe Sahih Muslim]

Imam Ahmedi ka regjistruar nga Abdullah Ibėn Amėr, radijallahu anhu, qė i dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Mitra do tė vendoset nė ditėn e ringjalljes nė formėn tė lakuar si njė cikrik tjerrėses duke folur me njė gjuhė tė rrjedhshme duke thirrur pėr t'i kėputur lidhjet me atė qė i ka kėputur lidhjet dhe duke u lidhur (lidhjet farefisnore) me ata qė i kanė mbajtur tė lidhura (lidhjet farefisnore)". [Musnad Ahmad: 2: 189]

Kėto hadithe tregojne rėndėsinė e trajtimit tė mirė tė tė afėrmve sepse kjo ėshtė njė mėnyrė e veēantė pėr tė arritur mėshirėn e Alllahut. Njė sjellje e kundėrt me tė - neglizhimi i tė drejtave tė tė afėrmve ėshtė njė shkak pėr pakėnaqėsinė dhe dėnimin e Allahut. Kėshtu mbajtja e lidhjeve familjare ėshtė e obligueshme dhe pėr mė tepėr kur ėshtė njė lidhje e mitrės. I Dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, na ka paralajmėruar kundėr sjelljes sė keqe kundrejt prindėrve kur ai ka thėnė: "Tre vepra do tė bėjnė veprat e njė personi tė pavlefshme; shoqėrimi i tė tjetėrve me Allahun, Ukuk (pandwgjueshmwria dhe sjellje e vrazhdtw) kundrejt prindėrve dhe dezertimi nga lufta". [Et-Tabarani]

El-Hasan el-Basri ka thėnė: "Vrulli (i bindjes) drejt prindėrve pėrfshin bindjen ndaj urdhėrave tė tyre pėrveē kur ata urdhėrojnė diēka qė shpie nė mosbindje ndaj Allahut. Nė tė kundėrt Ukuk pėrfshin neglizhimin e prindėrve dhe mbajtjen e kėndshmėrisė me ta". [Ad-Durr el-Manthut, vol. 5, faqe 259]

Ibėn Abbas, radijallahu anhu, ka thėnė: "Allahu hap dy dyer (tė Parajsės) pėr ēdo musliman i cili ėshtė i dhėnė pas dy prindėrve tė tij musliman duke pritur shpėrblimin e Allahut tė Vetėm dhe njė derė nėse ai (ose ajo) ka njė prind tė gjallė (dhe qė kujdeset pėr tė). Mė tepėr nėse dikush e zemėron njė nga prindėrit e tij atėhere Allahu nuk do tė jetė i kėnaqur me tė derisa prindėrit e tij ta falin". Ai ėshtė pyetur: "Edhe nėse ata janė tė padrejtė ndaj fėmijės sė tyre?" Ai ka thėnė: "Edhe nėse ata janė tė padrejtė". [El-Bejhaki]

Ai i cili pėrmbush detyrat e tij ndaj prindėrve tė tij ka zgjedhur njė rrugė pėr nė Parajsė dhe ai i cili ka neglizhuar detyrat e tij drejt prindėrve tė tij ėshtė me tė vėrtetė i privuar nga njė mundėsi e madhe pėr tė hyrė nė Parajsė sepse bindja dhe nderimi i prindėrve ėshtė njė mėnyrė pėr tė hyrė nė Parajsė. Ebu Hurejrah ka transmetuar qė Pejgamberi, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Qoftė ai i poshtėruar! Qoftė ai i poshtėruar! Qoftė ai i poshtėruar". I ėshtė thėnė: "Kush o i dėrguar i Allahut?" Ai ka thėnė: "…Personi prindėrit e tė cilit, njėri apo tė dy ata arrijnė moshėn e thyer gjatė jetėgjatėsisė sė tij e ai nuk hyn nė Parajsė (nėse nuk i shėrben atyre)". [Sahih Muslimi 4627]

Shėrbimi ndaj prindėrve ėshtė esencial nė ēdo nivel tė jetės sė tyre nėse ata janė tė rinj ose tė moshuar. Por ky hadith pėrmend moshėn e vjetėr pėr arsyen qė nė atė periudhė tė jetės ata janė nė nevojė dhe u duhet shėrbim mė i madh. ثshtė njė krim i madh tw lihen nė mėshirėn rrethanave kur ata janė tė vjetėr, tė dobėt dhe tė varur nga tė tjerėt pėr nevojat e tyre. Neglizhimi ndaj tyre nė kėtė fazė ėshtė njė mėkat i madh. Ebu Bekrah Nufai Ibėn el-Harith ka transmetuar se i dėrguari i Allahut ka thėnė: "A t'ju informojė pėr njė nga gjynahet mė tė mėdha?". I dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, e pėrsėriti kėtė pyetje tre herė. Ne i thamė: "Po o i dėrguar i Allahut. Ai salallahu alejhia ua selam ka thėnė: "Pėr t'i shoqėruar partner me Allahun nė adhurim dhe mos kujdesi ndaj prindėrve... “ [muttefekun alejhi]

Njė person duhet tė gjejė kohė tė mjaftueshme pėr tu kujdesur pėr prindėrit e tij, t'i shėrbejė atyre nė nevojat e tyre duke i folur atyre, ti mbėshtetw ata financiarisht dhe emocionalisht dhe t'i urdhėrojė fėmijėt e tij qė t'i duan ata dhe tė qėndrojnė pranė tyre. Koha e kaluar me prindėrit ėshtė kėnaqėsi, dėgjimi i historive tė tyre, konsultimi me ta pėr punėt e familjes, tė kėrkuarit kėshilla prej tyre, dashuria ndaj tyre dhe shfaqja e kėnaqėsisė dhe kujdesit duhet tė jenė planprogram i tij. Si mund qw kjo tė quhet barrė ose e vėshtirė kur ata janė personat mė tė dashur tė zemrės, streha qė ai gjen rehati kur ai ėshtė i trishtuar dhe i dėshpėruar.

Islami jo vetėm qw urdhėron pėr bindje ndaj prindėrve besimtarė por gjithashtu ngulmon nė lidhje tė kėndshme edhe me prindėrit pabesimtarė. I transmetuar nga Asma bint Ebu Bekėr : "Nėna ime erdhi tė mė vizitojė nė kohėn e tė dėrguari tė Allahut salallahu alehijs ua selamdhe ajo ishte njė mushrike (jobesimtare). Unė u konsultova me tė dėrguarin e Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, duke thėnė: "Nėna ime erdhi tė mė vizitojė mua pėr disa arsye a duhet t'i mbajė lidhjet e mira me nėnėn time?". Ai ka thėnė: "Po mbaji lidhjet e mira me nėnėn tėnde". [Sahih el-Buhari 2477]

Kjo sepse asnjė fėmijė nuk mund t'i paguajė vėshtirėsitė qė i kanė patur prindėrit e tij pėr ta rritur atė. Ibėn Umari, radijallahu anhu, ka parė njė burrė duke e mbajtur nėnėn e tij nė shpindw pėr tė bėrė Tavaf rreth Kabes dhe ai e pyeti Ibėn Umarin, radijallahu anhu: "A e kam pėrmbushur detyrėn time drejt saj?" Ibėn Umari i ėshtė pėrgjigjur: "As pėr njė marrje! Megjithatė ti ke vepruar mirė dhe Allahu do tė ta shpėrblejė (me shumė tė mirė) pėr minimumin qė mund tė bėsh". [El-Kabair, faqe 42]

Gjithashtu Zurah Ibėn ibrahim ka thėnė qė njė burrė erdhi tek Omeri, radijallahu anhu, dhe i tha atij: "Unė kam njė nėnė tė plakur e cila ėshtė e paaftė edhe pėr t'i kryer nevojat (personale) kėshtu qė unė e mbaj atė mbi shpindėn time. Unė gjithashtu i ndihmojė edhe nw abdes, duke e kthyer fytyrėn time larg nga ajo (nga respekti). A e kam pėrmbushur detyrėn time ndaj saj". Omeri, radijallahu anhu, ka thėnė: "Jo". Njeri ka thėnė: Edhe pse e kam mbajtur mbi shpindw dhe jam lodhur nė shėrbim tė saj". Umari, radijallahu anhu, ka thėnė: "Ajo ka bėrė tė njėjtėn gjė (kur ti ke qenė i vogėl) duke shpresuar qė t'i do tė jetosh, e ti pret derisa ajo tė largohet nga kjo botė (tė vdesė)". [Birr-ul-Ulidein nga Ibėn Xheuzi]

Respektimi dhe bindja ndaj prindėrve ėshtė njė mėnyrė mirėpritjeje pėr ata. Ibėn Abbasi, radijallahu anhu, ka thėnė: "Janė tre verse qė janė tė shtrėnguara mbi tre gjėra dhe ata janė tė pa ndashme". Ai pėrmendi midis tyre versin": ..... mė falendero Mua dhe prindėrit e tu". [el-Llukman 31: 14] Dhe ai e ka komentuar: “Kushdo qė ka falenderuar Allahun por nuk ka qenė i kėnaqur me prindėrit e tij atėhere (falenderimi ndaj Allahut) nuk do tė pranohet nga Allahu. Kjo sepse pejgamberi, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Zoti ėshtė i kėnaqur kur kėnaqen prindėrit dhe Zoti ėshtė i zemėruar me atė i cili zemėron prindėrit e tij". [Sahih el-Xhami (3500) dhe Silsilah es-Sahiha]

Rėndėsia e nderimit dhe e shėrbimit tė prindėrve ėshtė gjithashtu e ditur nga verset e sures Llukman ku Allahu pėrmend kėshillėn e Llukmanit drejtuar djalit tė tij. Ai e kėshillon djalin e tij me kėndshmėri dhe sjellje tė mirė ndaj prindėrve pėrkrah Tevhidit (adhurimit tė Allahut tė Vetėm).

Siē Allahu, subhanehu ve teala, e pėrmend nė Kur'an : "(pėrkujtoni) Kur ne morėm zotimin e bijve tė israilit; mos adhuroni tjetėrkė, pėrveē All-llahun, tė silleni mirė ndaj prindėrve, ndaj tė afėrmėve, ndaj jetimėve, ndaj tė varfėrve..... ". [el-Bekare 2: 83]

Ibėn Kethir rahimahullah ka komentuar mbi kuptimin e kėtij ajeti: "Allahu i ka urdhėruar Beni Israilėt qė ta adhurojnė Atė tė Vetėm dhe tė mos bashkėngjeshin partner askėnd ose asgjė nė adhurmin e tij. Kėtė Ai ia ka urdhėruar tė gjithė krijimit tė tij, dhe kjo ėshtė pse Ai i ka krijuar ata. Me tė vėrtetė e drejta mė e lartė dhe e madhe janė tė drejtat e Allahut qė askush pėrveē tij tė mos adhurohet. Pas saj vijnė tė drejtat e krijimit veēanėrisht dhe mė tė rėndėsishmet tė drejtat e prindėrve. Pėr shembull Allahu ka thėnė: "... mė falendero Mua dhe prindėrit e tu.. “ [el-Israh17: 23]

Allahu ka vendosur shpėrblim dhe bekime pėr prindėrit nė pėrpjekjet e tyre pėr tu pėrpjekur shumė pėr tė mbėshtetur dhe ndihmuar fėmijėt e tyre. E njėjtė me kėtė Allahu ka vendosur shpėrblimin dhe bekimet pėr fėmijėt qė i shėrbejnė, i ndihmojnė dhe i sjellin rehati prindėrve tė tyre. Kab Ibėn Uxhrah ka transmetuar: "Njė burrė ka kaluar pranė pejgamberit, salallahu alejhi ve sel-lem, dhe sahabet ishin tė mahnitur nga ai pėr pėrpjekjen dhe ngulshmėrinė (pėr tė siguruar jetesėn). Ata i thanė: "O i dėrguar i Allahut salallahu aleljis ua selam! Po nėse ajo gjallėri tė shpenzohej nė rrugėn e Allahut". I dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Nėse ai ka dalė pėr tė fituar nė mėnyrė qė tė ushqejė fėmijėt e tij atėhere ai ėshtė nė rrugėn e Allahut. Nėse ai ka dalė pėr tė fituar pėr tė mbėshtetur dy prindėrit e plakur atėhere ai ėshtė nė rrugėn e Allahut. Nėse ai ka dalė tė mbėshtesė veten dhe tė ruajė nderin e tij (duke mos iu lutur njerėzve pėr para) atėhere ai ėshtė nė rrugėn e Allahut. Nėse ai ka dalė pėr tu shfaqur dhe nga mendjemadhėsia atėhere ai ėshtė nė rrugėn e Shejtanit". [Et-Tabarani]

Allahu gjithashtu i ka lavdėruar pejgamberėt, vecanėrisht pejgamberin Jahja, alejhis-selam, sepse ai ishte i kėndshėm me prindėrit e tij nė moshė tė thyer. Mė tė vėrtetė kjo gjw nė kohė nevoje ėshtė mė e madhe sesa nė kohė tė tjera. Ka njė nevojė tė madhe qė haset nė moshė tė thyer dhe njė dobėsi tė tmerrshme qė ajo sjellė: "O Jahja, merre librin me shumė kujdes, dhe ashtu Ne i dhamė atij urtėsi kur ishte fėmijė. Dhe nga ana jonė i mundėsuam tė jetė i butė, i pastėr dhe respektues (i dėgjueshėm). Edhe i sjellshėm ndaj prindėrve tė vet, nuk ishte kryelartė e i padėgjueshėm". [el-merjem 19: 14]

Allahu e ka lavdėruar Isan alejhis es-selam sepse ai ishte i dedikuar pėr t'i shėrbyer nėnės sė tij gjithashtu ai ishte i mėshirshėm ndaj saj. Ai e ka pėrmendur kėtė fakt kur ai ka thėnė: " Mė ka bėrė tė mirėsjellshėm ndaj nėnės sime, e nuk mė ka bėrė kryelartė as tė padėgjueshėm!". [el-Merjem 19: 32]

Bindja dhe shėrbimi ndaj prindėrve ishte nga karakteristikat e pejgamberėve.

Kur fėmijėt i dedikojnė kohė tė mjaftueshme pėr t'i shėrbyer prindėrve tė tyre pėr t'iu bindur atyre dhe pėrmbushur detyrėn e tyre drejt tyre, veēanėrisht ndaj nėnės, ata do tė fitojnė kėnaqėsinė e Allahut dhe hyrjen nė Parajsė.

Pejgamberi, salallahu alejhi ve sel-lem, u ngrit nė minbar dhe atėhere ai ka thėnė: "Amin, Amin, Amin" I ėshtė thėnė: "O i dėrguar i Allahut, Pse the Amin?" Ai, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Xhibrili erdhi tek unė dhe tha: "O Muhammed ėshtė i dėnuar ai i cili pasi tė dėgjon tė pėrmendėsh dhe tė thotė: "Salavat" Ai ka thėnė: "Thuaj Amin". Kėshtu unė thashė Amin. Atėhere ai tha: "ėshtė i dėnuar ai i cili shikon muajin e Ramazanit qė vjen dhe shkon dhe nuk ėshtė i falur (nga Allahu)". Ai tha: "Thuaj Amin". Kėshtu unė thashė Amin". Pastaj ai tha: "ėshtė i dėnuar ai i cili rritet dhe tė dy prindėrit ose njėri janė ende gjallė dhe ata nuk bėhen shkak qw tė hyjė nė Xhennet". Ai tha: "Thuaj Amin". Kėshtu unė thashė Amin". [Tuhfat el-Ahuadhi 5: 550]

Nėna e meriton tė nderohet mė shumė sesa babai

Nėna e mban fėmijėn nėntė muaj, nė dobėsi mbi dobėsi, bart vėshtirėsitė e barrės dhe tė lindjes, ushqen fėmijėn dhe e dedikon veten e saj nė shėrbim tė tij, duke mbrojtur, mbathur, pastruar etj... Pėr arsye se nėna e meriton mė shumė tė nderohet sesa babai dhe mė tepėr e meriton kėndshmėrinė, shėrbimin dhe bindjen si njė kompesim i vogėl pėr kujdesin e saj dhe pėrpjekjet e saj tė qėnura si tre herė mė shumė nga ēfarė meriton babai. Ebu Hurejrah, radijallahu anhu, transmeton: "Njė burrė erdhi tek Pejgamberi, salallahu alejhi ve sel-lem, dhe ka thėnė: "O i dėrguar i Allahut cili prej njerėzve e meriton mė shumė shoqėrinė time tė mirė?" Ai ka thėnė: "Nėna jote". Ai e pyeti: "Po pastaj kush?" Ai pastaj tha: "Nwna jote". Ai e pyeti: "Po pastaj kush?" Ai i ka thėnė: "Nėna jote". Ai e pyeti: "Po pastaj kush?" Ai ka thėnė: "Pastaj babai yt". [Sahih el-Buhari 4/13 dhe Sahih Muslim 2548]

El Hafidh Ibėn Haxhar rahimahullah ka thėnė: "Ibėn Battal ka thėnė ēfarė kuptohet kėtu ėshtė qė nėna duhet tė nderohet tre herė mė shumė sesa babai. Ai ka thėnė se kjo ėshtė pėr shkak tė vėshtirėsive tė barrės, pastaj lindjes, pastaj ushqimit me gji. Kėto janė vėshtirėsi qė janė tė bartuara vetėm nga nėna pastaj babai ndan me tė vėshtirėsitė e rritjes sė fėmijės. Kjo ėshtė gjithashtu e referuar nė versin: "Ne njeriun e kemi urdhėruar pėr (sjellje tė mira ndaj) prindėrit tė vet, sepse nėna e vet atė e barti me mund pas mundi dhe pas dy viteve ia ndau gjinin. (e porositėm) Tė jeshė mirėnjohės ndaj Meje dhe ndaj dy prindėrve tu, pse vetėm tek Unė ėshtė kthimi juaj". [Llukman 31: 14]

Ky hadith gjithashtu nėnkupton qė nė raste ku burri i saj ėshtė i varfėr dhe nuk ėshtė i aftė pėr ta mbajtur atė atėhere djali duhet tė shpenzojė mbi nėnėn e tij dhe asaj duhet t'i jepet pėrparėsi mė shumė sesa babait".

Kėndshmėria nė shėtitjet me prindėrit

Kėndshmėria ndaj prindėrve gjithashtu pėrfshin mėnyrėn sesi ai ecėn me ta siē ėshtė e treguar nė kėtė histori, Ebu Ghasan edh-Dhehebi doli jashtė duke ecur pėrpara babait tė tij nė Medine dhe Ebu Hurejrah, radijallahu anhu, e ka kapur atė dhe e ka pyetur: "Kush ėshtė ky burri qė po ecėn prapa teje?" Ai tha: "Babai im". Ebu Hurejrah, radijallahu anhu, ka thėnė: "Ti ke le lėnė korrektėsinė dhe ke kundėrshtuar sunnetin. Mos ec pėrpara babait tėnd, vetėm prapa tij ose nė tė djathtėn e tij dhe mos lė askėnd tė ju ndajė ti dhe atė (gjatė ecjes). Mos ha asnjė kockė qė ka mish nė tė tė cilėn babai yt e ka parė sepse ndoshta ai e ka dėshiruar. Mos shiko drejt babait tėnd, mos u ul derisa ai tė ulet dhe mos fle derisa ai tė flejė". [Et-Tabarani]

Llojet e ndryshme tė Ukukit drejt prindėrve

I Dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, na ka paralajmėruar kundėr Ukukut drejt prindėrve kur ai ka thėnė: "Tre akte do t'i bėjnė veprat tė pa vlefshme; tė shoqėrosh tė tjerė me Allahun, Ukuku drejt prindėrve dhe dezertimi nga lufta". [Et-Tabarani]

El-Hasan el-Basri ka thėnė: "Birr-i ndaj prindėrve pėrfshin bindjen e urdhėrave tė tyre pėrveē kur ata tė urdhėrojnė nė mosbindje ndaj Allahut. Ndėrsa Ukuku pėrfshin neglizhimin e prindėrve dhe mos mbajtjes sė kėndshmėrisė me ta". [Ed-Durr el-Manthur vol. 5 faqe 259]

1. Shkaktimi i vuajtjes dhe trishtimit ndaj prindėrve pėrshkak tė ndonjė fjale ose njė vepre

Allahu ka thėnė: "Zoti yt ka dhėnė urdhėr tė prerė qė tė mos adhuroni tjetėr pos Tij, qė tė silleni nė mėnyrė bamirėse ndaj prindėrve. Nėse njėrin prej tyre, ose qė tė dy, i ka kapur pleqėria pranė kujdesit tėnd, atėherė mos u thuaj atyre as “of - oh”, as mos u bė i vrazhdė ndaj tyre, po atyre thuaju fjalė tė mira (tė buta respektuese)". [el-Israh 17: 23]

Ed-Dejlani ka transmetuar qė el-Husejn Ibėn Ali, radijallahu anhu, ka tranmsetuar se Pejgamberi, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Nėse do tė kishte ndonjė akt tė Ukukut mė tė vogėl sesa Uf, Allahu do ta kishte ndaluar atė gjithashtu".

Abdullah Ibėn Amr Ibėn el-As, radijallahu anhu, na ka transmetuar qė njė burrė erdhi tek i dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, pėr t'i dhėnė atij betimin e aleancės (bejėn) duke thėnė: "Unė kam ardhur pėr tė dhėnė Bej'ah-n time pėr tė kryer Hixhrwn (emigrimin nė Medine). Megjithtė unė lashė prapa prindėrit e mi ndėrsa ata po qanin". Pejgamberi, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Atėhere kthehu mbrapa dhe bėji tė qeshin ashtu si i ke bėrė ata tė qajnė". [Musnad Ahmed]

Mė tepėr Ibėn Umari, radijallahu anhu, ka thėnė: "Shkaktimi i tė qarit ndaj prindėrve ėshtė pjesė e Ukukut dhe njė gjynah i madh". [Sahih el-Buhari]

2. Fyerja ose sharja e prindėrve ose sharja e prindėrve tė dikujt tjetėr

I dėrguari i Allahut e ka mallkuar atė i cili i fyen prindėrit e tij ai, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "I mallkuar ėshtė ai qė shan babain e tij, i mallkuar ėshtė ai i cili shan nėnėn e tij, i mallkuar ėshtė kushdo qė e ther (kafshėn) nė emėr tė tjetėr kujt pėrvec Allahut, i mallkuar ėshtė ai i cili e udhėzon gabim njė tė verbėr nė rrugė, i mallkuar ėshtė kushdo qė bėn atė qė populli i Nuhit ka bėrė". [Sahih el-Xhami 5767]

Dhe ai, salallahu alejhi ve sel-lem, gjithashtu ėshtė raportuar tė ketė thėnė: "Nga gjynahet e mėdha ėshtė rrebelimi ndaj prindėrve tė tij". Ne (as’habwt) thamė: "O i dėrguar i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, si njė njeri e shan prindėrit e tij?" Ai ka thėnė: "Po, sharja e babait tė dikujt ėshtė sharje ndaj babait tuaj dhe sharja e nėnės sė dikujt ėshtė sharja e nėnės tuaj". [Sahih el-Buhari dhe Sahih Muslim]

Dhe nė njė tjetėr transmetim i dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, i ėshtė pėrgjigjur: "Ai qė abuzon babain e dikujt tjetėr, nė kthim ai abuzon vetė (babain e tij) ai qė abuzon nėnėn e dikujt tjetėr, nė kthim ai abuzon nėnėn e tij". [Sahih el-Buhari dhe Sahih Muslim]

Ne mėsojmė nga ky hadith qė askush nuk duhet tė abuzojė prindėrit e askujt sepse ai do ta paguajė me tė njėjtėn gjw dhe ai do tė bėhet pėrgjegjės pėr ofendimin e vet prindėrve tė tij.

3. Praktikimi i tė keqes pėrballė prindėrve

Askush nuk duhet tė sillet keq pėrballė prindėrve me punw tė tilla si lėnia e namazin, tė pijė duhan, tė dėgjojė muzikw, tė shikojė filma tė ndytė ose vepra tė tjera imorale. Kėto vepra i zemėrojnė prindėrit e si kjo kur Allahu ka ndaluar madje edhe thėnien uf ndaj tyre. Nėse prindėrit bien dakord me kėto vepra tė fėmijės sė tyre nga dashuria pėr to, atėhere prindėrit do tė fitojnė vepra tw kėqija. Fėmija do tė veprojė keq duke i gėnjyer prindėrit dhe duke i ēuar ata nė gjynah.

4. Braktisja e prindėrve

Enes el-Xhuheni ka thėnė qė babai i tij ka transmetuar qė Pejgamberi, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Me tė vėrtetė nė ditėn e gjykimit Allahu do tė ketė rob qė nuk do t'i flasė, as ta pastrojė e as ti shikojė". Ai ėshtė pyetur "Kush janė ata o i dėrguar i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem?" Ai ka thėnė: "Ai i cili i braktisė prindėrit e tij, ai i cili braktisė fėmijėt e tij dhe ai i cili ėshtė bėrė njė nder nga njė njeri por ai e mohon atė nder tė tij dhe e braktisė atė". [Musnad Ahmed]

Mosshpenzimi pėr prindėrit e varfėr, duke i detyruar ata t'i drejtohen gjykatave qė gjykatėsi t'i detyrojė pastaj fėmijėt tė shpenzojnė pėr ta ėshtė gjithashtu njė formė e Ukukut. Duhet kujtuar qė ai dhe e gjithė pasuria e tij i pėrket babait tė tij siē ėshtė e ditur nga hadithi i mėposhtėm;

Njė burrė i ka thėnė tė dėrguarit tė Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, qė ai ka pasuri dhe fėmijė por babai i tij dėshironte tė pėrdorw njė pjesė tė pasurisė sė tij. I dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, i ėshtė pėrgjigjur: "Ti dhe pasuria jote jeni tė babait tėnd". [Ibėn Maxhah]

5. Preferimi i gruas mbi prindėrit

Preferimi i gruas mbi prindėrit ėshtė gjithashtu pjesė e Ukukut dhe ėshtė bėrė gjw shumė e pėrhapur nė kohėn tonė. Dhe wshtw edhe mė e rėndė nė raste kur dikush preferon gruan e tij tė pabindshme e cila pėrpiqet mė tė gjitha mėnyrat pėr ta larguar burrin e saj nga nėna dhe babai i tij.

6. Mos vizitimi i prindėrve shpesh

Mos vizitimi i prindėrve shpesh dhe mos mbajtja e kontakteve tė zakonshme me ta ėshtė gjithashtu njė lloj i Ukukut. El-Buhari dhe Muslimi ka transmetuar qė Ebu Hurejrah, radijallahu anhu, ka thėnė qė i dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Allahu ka krijuar tė gjitha krijesat dhe kur Ai mbaroi krijimin e tij, Er-Raham (Lidhja e marrėdhėnieve nga mitra) ka thėnė: "O Allah nė kėtė vend unė kėrkoi mbrojtje me Ty nga tė gjithė ata tė cilėt i presin (marrėdhėniet). Allahu ka thėnė: "Po. A je e kėnaqur nėse unė do ta dėnoj atė qė tė dėnon ty dhe do t'i shkėpus lidhjet me atė qė i kėput lidhjet me ty. Ajo ka thėnė: "Po unė jam e kėnaqur". Allahu ka thėnė: "tw qoftw". Atėhere i dėrguari i Allahut, salallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Recitoni versin nėse dėshironi: "A nėse do t'ju jepet autoritet bėni shkatėrrime dhe i kėpusni marrėdhėniet e kėndshme?Tė tillė janė ata qė Allahu i ka mallkuar..... ". [Sahih el-Buhari dhe Sahih Muslimi


NoOrA
Hero ne SHoqerinVIrtuale
Hero ne SHoqerinVIrtuale

Numri i postimeve: 1530
Registration date: 25/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi