Www.ShoqeriaVirtuale.NET
Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

- Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne forumin ton, mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar
-Regjistrimi eshte falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

-Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe fute ne dispozicionper te n'a vizituar ne faqen tone.

Ose Indefitikohu Nese Je I Regjistrum

Me Respekt// Staffi

" Mjekėsi Alternatiwe "

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

" Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Wed Jan 06, 2010 3:36 pm

Mandarina pėr mėlēinė


Lehtėson dhimbjet, ndihmon nė tretje dhe ka cilėsi imunitare.Kujdes
nė ruajtjen e mandarinave. Mandarinat nuk ruhen pėr shumė kohė, sepse
thahen dhe mblidhen nga brenda. Ruajini nė ndonjė vend qė ajroset
(brenda ose jashtė frigoriferit) dhe mos i mbyllni nė qeska, sepse
prishen mė lehtė.


Ēfarė ėshtė: Mandarina (Citrus reticulata) i pėrket
familjes sė agrumeve. Ėshtė e njohur pėr aromėn e saj tė pasur. Ka
shumė varietete tė saj, me forma dhe madhėsi tė ndryshme.

Mjekėsia tradicionale: Ky frut ka njė histori tė gjatė
nė mjekėsinė tradicionale kineze. Dikur pėrdorej pėr terapinė e
dispepsisė (probleme nė tret jen e ushqimeve), tė diarresė, kundėr tė
vjellave dhe ērregullimeve gastroenterike. Pėr mė tepėr, konsiderohej
ilaēi ideal pėr lemzėn, kollėn dhe kongjestionin (rritjen e qarkullimit
tė gjakut).

Ēfarė mbėshtesin tė rejat e fundit: Sipas njė studimi
japonez, mandarina zvogėlon shfaqjen e kancerit tė mėlēisė. Siē
mbėshtesin specialistėt, sekreti, fshihet tek lloj lėnde, beta-karoten,
e cila i jep frutit ngjyrėn karakteristike portokalli. Mė saktė,
studiues tė Spitalit Universitar tė Kiotos vendosėn nėn vėzhgim
mjekėsor 75 pacientė me hepatit (pezmatim tė mėlēisė), sėmundje qė rrit
mundėsitė e shfaqjes sė kancerit sė mėlēisė. 30 prej tyre pinin ēdo
ditė, pėr njė vit, pije qė pėrmbante beta-karoten dhe lėng mandarine,
ndėrsa 45 tė tjerė nuk e konsuamuan. Pas 12 muajve, specialistėt panė
se, tek asnjė pacient i grupit tė parė, nuk u dallua kancer nė mėlēi,
nė kundėrshtim me atė tė grupit tė dytė, ku 8,9% e tyre shfaqėn kėtė
lloj forme kanceri. Sigurisht, studiuesit theksojnė se, kėrkohet mė
tepėr studim pėr nxjerrjen e rezultateve mė tė sigurta.






Pėr ēfarė tjetėr ėshtė mirėbėrėse: Pėrmban Vitaminėn C, flaonoide, acide, kalium, magnez dhe Vitaminat B1,B2, B3.
Ajo qetėson nga dhimbjet, vepron kundėr diarresė dhe kėlbazės, ndėrkohė
qė ėshtė ideale edhe pėr pėrballimin e tė vjellės mėngjesore (ėshtė e
sigurt gjatė shtatzėnisė). Vaji i saj ndihmon nė raste tė tė rrahurės
sė shpejtė tė zemrės dhe tė tensionit tė lartė tė gjakut, ndėrkohė qė
ėshtė edhe tonifikues.

Kujdes! Lėkura e saj mund tė shkaktojė reaksion alergjik, i cili shfaqet me teshtitje, kollė dhe shqetėsim nė kraharor.

Pėr ngėrēet: Shtoni ujin e nxehtė tė vaskės 2 pika vaj
mandarine, 3 pika vaj manxurane dhe 2 pika vaj kamomili. Shijojeni kėtė
banjo qetėsuese ēdo mbrėmje pėr 15 sekonda.

*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Wed Jan 06, 2010 3:36 pm

Akupunktura


Akupunktura, apo akupunkturologjia,
ėshtė shkencė qė merret me regjistrimin dhe studimin e informacioneve
tė cilat organi i sėmurė i jep nė sipėrfaqe dhe pika tė caktuara.
Secili organ ka pikat e veta. Ndryshimet nė kėto pika tregojnė dhe
informojnė pėr ndryshime funksionale nė organizėm. Kėto pika shėrbejnė
edhe pėr diagnostifikim, por edhe pėr terapi.
Dr.Rabit Sadiku PhD
Akupunkturolog

Akupunktura ngrit rrjedhėn energjetike nė organizėm dhe e drejton
kah vendi i sėmurė. Nė mėnyrė shkencore ėshtė vėrtetuar se organizmi i
njeriut prodhon materie mbrojtėse qė kanė veprim tė ngjashėm me
morfiumin. Kėto janė endorfinet dhe enkafalinet.

Ē’kuptim ka fjala” akupunkturė “? Nocioni “akupunkturė” rrjedhė nga
fjala latine: ”acus”, qė nė shqip do tė thotė: gjilpėrė dhe “pungure”,
qė nė shqip do tė thotė: therrje, shpim. Me akupunkturė futet nė
funksion fabrika e barėrave nė organizėm. Kėto janė substanca tė
ndryshme biologjike qė tajohen; vetėm sistemi nervor ka 70 “barėra’ tė
tilla qė na shėrbejnė pėr luftė kundėr sėmundjeve.

Sipas akupunkturologjisė, gjithēka ėshtė nė ne: prejardhja, rrėnjėt
e sėmundjes dhe mėnyra e luftės kundėr sėmundjeve. Nevojitet njė dituri
dhe njė kujdes i veēantė pėr ti stimuluar me gjilpėra speciale
“barėrat”, respektivisht pikat e stėrmėsuara, tė vėrtetuara me mijėra
vite, tė cilat janė tė lidhura ngushtė pėr organin e sėmurė- rruga e
shėrimit dhe suksesi ėshtė i sigurt.


Sėmundjet qė shėrohen me akupunkturė:
-Kokėdhembjet (migrena)
-Paralizat e ndryshme
-Sėmundjet reumatike
-Ishiasi
-Lumbago
-Alergjitė
-Astma
-Pagjumėsia
-Urinimi te fėmijėt gjatė natės
-Sėmundjet e lėkurės
-Trashėsia (zvogėlimi i peshės trupore)
-Kozmetikė (mėnjanimi i njollave, rrudhave)
-Probleme tė ndryshme shėndetėsore


Kinezėt besojnė se energjia vazhdimisht rrjedhė nėpėr trupin e njeriut.
Kjo ėshtė substancė themelore qė mban vasionin dhe se tė gjitha
fenomenet u krijuan me ndryshimet dhe lėvizjet e energjisė (chi-ut).


Shprehja “Chi”, nė mjekėsinė tradicionale kineze ėshtė substanca
esenciale e trupit tė njeriut qė mbanė aktivitetet dhe funksionet
vitale tė Zang fu organeve dhe indeve. “Chi-u” ėshtė shumė i rrallė dhe
i hollė, sa qė nuk mund tė shihet. Ai manifestohet nė funksionet e
“zang fu” organeve. Tė gjitha aktivitet vitale tė trupit tė njeriut
janė si sqarim i ndėrrimeve tė lėvizjes sė “chi-ut”.

“Chi-u”, si energji jetėsore ėshtė universale dhe gjithmonė i
pranishėm. Nėse lėvizja e “Chi-ut” pushon, vjen vdekja. “Chi-u”
gjithmonė krijohet dhe shfrytėzohet pėr trup tė njeriut.

Ai, stimulon tė gjitha qelizat dhe indet e gjalla tė njeriut dhe
bėnė lidhjen me gjithėsinė. Ėshtė forcė e padukshme qė i vėnė nė
lėvizje tė gjitha aktivitetet jetėsore. Nuk mund tė shihet e as tė
matet, por mund tė preket me puls nė arterien radiale.

“Chi-u”, apo energjia bėnė njė cikėl pėr 24-orė. Procesi jetėsor
aktivizohet dhe mbahet me energji, apo “chi” me forcė vitale. Ligji i
natyrės krijohet me veprimin e kėsaj energjie vitale. P.sh. ritmi ,
perioda, polarizimi dhe depolarizimi. Trupi i njeriut para lindjes ka
energji tė caktuar.


Kjo energji pėrfundimisht ėshtė: (tė themi x +y). Energjia rrethuese
interne nuk mund tė krijohet e as tė eliminohet, vetėm se mund tė
bartet prej njė vendi nė vendin tjetėr.

Ajo mund tė shpenzohet me aktivitete tė pėrditshme tė trupit tė
njeriut dhe grumbullohet me ushqim dhe ajėr tė freskėt. Kur shpenzimi
dhe rritja e energjisė ėshtė nė kufi, vazhdon rritja e rregullt dhe
shėndeti i mirė. Ndryshimi shkakton shėndet jo tė mirė, ndėrsa mungesa
e energjisė shkakton vdekjen.

Teoritė shkencore mbi Akupunkturėn



Teoria neurologjike apo teoria e rregullimit tė dyerve
Kėtė teori e formuluan mė 1965 Ronald Melzac nga universiteti Mc
Gill nė Montreal dhe Partik.D. Ėall nga kolegji i universitetit tė
Londrės. Sipas tyre tė gjitha impulset e dhembjes i drejtojnė,
modulojnė, modifikojnė dyert funksionale tė vendosura nė substancėn
gelatinoza nė palcėn kurrizore.

Nė kushtet normale kėto dyer janė tė hapura duke i lejuar impulseve
hyrje tė lirė. Kėshtu qė impulset vijnė deri nė palcėn kurrizore,
pėrmes rrėnjėve tė nervave posterior. Pas dyerve impulset e dhembjes
kalojnė nė anėn e boshtit kurrizor qė shkojnė si rrugė spinotalamike
deri te talamusi dhe mė tej deri te rrėnjėt e palcės.

Nė kėtė mėnyrė pacienti ndien dhembje. I tėrė procesi ėshtė
afatshkurtėr sepse impulsi i dhembjes ka shpejtėsinė prej njė metri nė
sekondė. Pas aplikimit tė gjilpėrave shfaqet tjetėr rreth i impulseve
senzorike. Kėto impulse nuk shfaqin dhimbje pėr nga karakteri dhe
udhėtojnė pėrgjatė fijeve tė trasha mė shpejt, me shpejtėsinė prej 120
metra nė sekondė.

Dy drejtime tė impulseve lajmėrohen nė tė njėjtėn kohė nė dyer
funksionale. Reaksion i menjėhershėm ėshtė mbyllja e dyerve qė shkakton
rritjen e shkallėzimit tė dhembjes, dhe se nuk ndihet asnjėfarė dhembje.


Teoria e integrimit talamik
Pasi qė” supstantia gelatinoza” nuk mund tė modifikoj impulset e
dhembjes qė fillojnė nė fytyrė dhe kokė, dyert alternative kanė qenė
zgjedhje natyrore, sqaroi P.L.Man dhe C.H.Chen duke vėrtetuar pėr dy
dyer funksionale mė 1972.

Changu nga Instituti i Shangajit pėr fiziologji formuloi teorinė e
katėr dyerve qė ėshtė e njoftuar si teoria integruese talamike. Sipas
teorisė sė Prof. Changut palca kurrizore, palca e rrėnjės dhe talamusi
janė tė lidhura me mekanizmat inhibues nė mes impulseve tė ndryshėm qė
arrijnė nga vendi i dhembjes dhe pika e punktimit.

Teoria e ndalimit tė rrethit tė korės sė trurit
Kėtė teori e lansuan shkencėtarėt nga ish- BRRS. Ata vėrtetuan se
kur bėhet punktimi i trupit tė njeriut formohet njė ndjeshmėri nė njė
pikė qė ėshtė e prezantuar nė kore tė palcės.

Ky aksion shkakton ndalim nė sipėrfaqe tė kėsaj pike duke rezultuar
me analgjezion nė regjionin e caktuar p.sh. Hegu (L I 4) shkakton efekt
analgjetik nėpėr fytyrė dhe gishtin e madh, pėr atė arsye se fytyra dhe
gishti janė tė afėrta nė hemisferėn trurore.

Teoria refleksive e Felix Mannit
Kolegji Felix Mann i Universitetit tė Londrės vėrtetoi se nėse
organi i brendshėm mund tė tregojė pasqyrėn e vet nė sipėrfaqe
(ndjeshmėria nė supin e djathtė tė holicistisi apo ndjeshmėria te pika
a Mac-Barijevit tė apendiciti) Sipas tij akupunktura vepron, nė
brendėsi, me ndihmėn e reaksioneve refleksive tė veēanta tė quajtura
refleksat “kutano-visceral”.


Teoria e lirimit tė endorfinės
Brus Pomerans, profesor i neurologjisė nė universitetin e Torontos,
shpjegon efektin analgjetik tė akupunkturės qė vjen prej lirimit tė
hormonit tė endorfinit pas punktimit me gjilpėrė.

Endorfini ėshtė neuropeptid veprues dhe si morfin ka tendencė tė
lidhjes me receptorė tė qelizave tė dhembjes nė sistemin nervor. Pėr
kėtė arsye ka veti tė forta analgjetike. Rolin e endorfinės nė
mekanizmin e rregullimit tė barėrave kėshtu e shpjegon Prof.
Pomeransi:kur injektohet morfiumi, hipofiza ndėrprenė prodhimin e
endorfinit (pasi qė endorfini ėshtė i ngjashėm me morfiumin pėr nga
natyra si substancė).

Trupi i njeriut nuk dėshiron shumė substanca tė tilla dhe e
ndėrprenė prodhimin. Kur ndėrprehet injektimi me morfium nė tė njėjtin
moment njeriu kalon nė gjendje tė tėrheqjes, sepse trupi i tij nuk
prodhon endorfin.

Duhet kohė e caktuar qė trupi(hipofiza) marrė prodhimin. Gjatė kėsaj
periode pacienti e ndien veten jo kėndshėm. Endorfini pėrgatitet nė
mėnyrė sintetike jolaboratorike por pėr fat tė keq ėshtė shumė narkotik.

Anestezioni me akupunkturė mund tė tregohet nė bazė tė lirimit tė
endorfinit. Anestezioni me akupunkturė bėhet i paefektshėm nėse para
bėhet injektimi me nalorfin qė bllokon qelizat nervore qė tė mos
pranojnė endorfinin.

Megjithatė , nėse pas anestezionit me akupunkturė bėhet injektimi
nalorfin anestezioni me akupunkturė ėshtė i efektshėm. Heqja e
hipofizės qė e krijon endorfinen gjithashtu e bėnė anestezionin me
akupunkture tė pa efektshėm qė: d.m.th. nuk vjen deri te prodhimi i
endorfinit.

Ekzistojnė edhe shumė teori te tjera.

*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Wed Jan 06, 2010 3:36 pm

Meditimi: parajsa e mendjes


Njė dhomė vetėm pėr
ne. Brenda vetes, aty ku mund tė qėndrojmė, tė marrim frymė, tė
pushojmė dhe tė largojmė mendimet. Kjo ėshtė mė e bukura e meditimit.
Pėrse
nisim diēka edhe pastaj e lemė pėrgjysmė? Vendosim tė qėndrojmė me
veten dhe nė momentin e fundit ndryshojmė mendje: dalim pėr shoping,
ose nė diskotekė. Pastaj ato bisedat me miqtė? Meditimi? Po ne s'kemi
kohė pėr tė marrė frymė. Vrapojmė gjithė ditėn, fėmijėt, shkolla,
kopshti, punimet e shtėpisė sė re, oraret e punės dhe tė tjera orė
jashtė orarit, etj, etj.

Pastaj, "mos ndoshta na duhet njė dhomė e veēantė pėr tė medituar,
ose pėr tė praktikuar joga, jo, jo ėshtė e pamundur, nuk kam kohė pėr
kėtė gjė". E

h, nuk ėshtė e lehtė tė mėsohesh me veten, t'a durosh edhe t'a
mėsosh tė pėrballojė tė tjerėt. Ka nga ata qė e kanė praktikuar
meditimin pėrreth 25 vjet rresht, ndonjėherė njė herė nė javė dhe
ndonjėherė njė herė nė muaj, pak a shumė njė llogari qė tė ēon nė
numrin 100 tė meditimit.

Kohė pėr qetėsi



Zakonisht sallat e meditimit janė estetikisht tė bukura, me
llambadarė antikė dhe kolltukė tė zinj, origjinalė dhe absolutisht
simetrikė me njėri-tjetrin. Ushqej njė admirim tė veēantė pėr gjithė
kėtė atmos­ferė- thotė Arnesa 33 vjeē, por ndiej njė lehtėsim kur
kujtoj herėn time tė parė tė meditimit, si nisi e gjithė kjo: e vetme,
nė njė hapėsirė qė quhet kuzhinė, ulur nė dysheme sė bashku me miken
time, duke parė nga dritarja tarracėn time me lule dhe shumė ngjyra.

U ngrita dhe u mbėshteta tek parvazi i ballkonit duke parė gjithė
kohėn lulet dhe njerėzit nga kati i i 6-tė. Vendosa qė ē'do javė tė
bėja kėtė "qėndrim" nė tarracėn time me shumė ngjyra, vetėm, ose me njė
mike. Gjatė kėtyre dy viteve tė meditimit autoemocional ka ndodhur me
mua diēka origjinale dhe autentike: kam filluar njė raport intim me
veten dhe mendjen time.

Ndoshta pėr kėtė arsye do tė doja tu jepja njė kėshillė: nėse vėrtet
keni ndonjė farė interesi pėr meditimin, edhe sikur tė jetė njė dėshirė
e fshehtė brenda jush, provojeni, pėrherė ka njė herė tė parė.


Ku tė ēon meditimi?
Njėra nga pėrparėsitė e meditimit ėshtė se bėhet fjalė pėr njė
praktikė tė thjeshtė qė tė ēon pėrherė diku. A ka njė stol nė rrugėn
pranė shtėpisė suaj? Ndoshta edhe ajo qė ndodhet nė stacionin e linjės
urban. Uluni dhe si fillim kaq mjafton. Nėse nuk doni tė uleni atėherė
qėndroni nė kėmbė.

Ajo qė duhet bėrė ėshtė tė qėndroni, njė ēast, vetėm pėr pak. Merrni
frymė thellė. Shikoni qiellin, gjithė sa ndodhet jashtė jush, ėshtė
edhe brenda jush. Nėse arrijmė njė frymėmarrje tė thellė, atėherė
gjithė forca e gravitetit do tė jetė tek pėrqendrimi i mendimeve tona.
Mendimet brenda vetes nuk mund tė jenė negative, madje mund tė jenė tė
vlefshme.

Edhe nėse njė ditė tė mėrkure dentisti ėshtė me vonesė dhe ju
rrezikoni njė tjetėr takim tė rėndėsishėm pas tij, ēfarė mund tė bėni?
Shfrytėzojeni kėtė vonesė pėr veten tuaj. Qėndroni nė karrige pa patur
asnjė send pranė vetes. Pastaj afroni duart pranė trupit duke u
pėrpjekur t'i lini tė lira, pėrqendroni vėshtrimin nė njė pikė dhe
qėndroni palėvizur.

A e ndjeni efektin e tė qenit "i palėvizur"? Ndonjėherė njerėzit
mendojnė se duke qėndruar i palėvizur mund tė shkosh menjėherė nė
"parajsė" edhe tė ndjesh ndryshimin e madh tė meditimit dhe qėndrimit
me veten. Shoqėria jonė ėshtė e prirur drejt lėvizjes dhe ndryshimit,
prandaj e ka shumė tė vėshtirė tė pranojė qėndri­min nė njė vend, idenė
e palėvizshmėrisė.

Mos prit qė duke u ulur tė mund tė qėndrosh edhe tė zgjidhėsh
gjithēka. Nėse qėndron nė njė vend dhe pa lėvizur atėherė mund t'i
falėsh vetes mundėsinė e jashtėzakonshme tė afrimit me mendjen, pa
patur dėshirė tė kėrkosh diēka diku tjetėr.


Eksperienca dhe pėrjetime
Laura tregon se "Kur fillova seancat e mia tė meditimit, kishin
nisur zėnkat e para me tė fejuarin tim. Nė momentin qė pėrpiqesha tė
thoja se duhet tė qetėsohesha, mė vinin nė mendje fjalėt: E urrej,
duhej tė ishte ai qė tė lante pjatat! Nė kėtė moment mendja ime ishte e
gatshme tė shkonte nė gjithfarė drejtimi, por unė pėrpiqesha tė
pėrqendrohesha nė frymėmarrjen time.

Pastaj gjendesha sėrish duke menduar pėr pjatat e palara nė lavaman.
Rreth 40 minuta meditimi vazhdonte lufta ime. Pastaj i thoja vetes se
do tė ishte mė mirė nėse do tė shkoja edhe t'i thoja direkt atė qė
mendoja. Nė ato minuta qėndrimi meditimi arrija tė kuptoja se duke
qėndruar e palėvizur jo vetėm qė shtoja kontradiktat mes qėndrimit tim
dhe mendjes sė mbushur plot me urrejtje, por njėherėsh po bėja tė
mundur njė luftė tė vėrtetė brenda vetes sime".

Kjo situatė ishte bėrė e pėrditshme. Nė momente tė caktuara ajo
mendonte se nuk do t'ia dilte dot. Tregon se "e qartė se tė qarat e mia
ishin duke u shtuar, por njėherėsh e kuptoja se nuk ndodhesha mė nė
kuzhinė. Pjatat e palara nuk ndodheshin mė pėrpara meje dhe mendoj se
ishte mendja ime ajo qė i bėnte mė shumė pis se ē'ishin nė tė vėrtetė.
Nė pėrgjithėsi ndodhte ajo qė mendja ime i kalonte kufijtė e
kontrollit. Kėshtu qė duke u larguar nga vendi qė mė bėnte tė ndjehesha
keq, arrija tė kisha kontroll mbi veten time.

Pastaj jeta filloi tė bėhej mė shumė e komplikuar edhe unė e kisha
tė vėshtirė tė pėrqendrohesha tepėr nė dėshirat e mia. Fillova tė
eksperimentoj mjegulla tė urrejtjes, tėrmete dashurie dhe humnera
pakėnaqėsie. Isha e turbulluar nga jeta dhe vdekja".

Si arriti Laura tė reagojė ndaj kėtyre mendimeve? Duke menduar mė
shumė, duke fantazuar mė tepėr. Duke e lėnė veten tė lirė, por sė
bashku me frikėn nga ato qė kishte ose nuk mund tė kishte brenda vetes,
nga ajo qė quhet mbushje dhe plotėsi e vetvetes. I

shte duke luftuar mes mendimeve dhe boshėsisė. Por ishte gjithmonė
diēka qė e shtynte tė ecte pėrpara. Laura thotė se "Ndjehesha mirė nė
lėkurėn time, shumė afėr jetės sime dhe pėr pasojė edhe jetės sė tė
tjerėve.

Meditimi ėshtė njė praktikė qė sjell njė formė energjie. Kėshilla e
vetme qė mund t'ju jap ėshtė t'a merrni lehtė dhe shtruar si njė
zgjidhje tė jetės. Njė monark i jashtėzakonshėm japonez mė pyeti
njėherė: Ēfarė zhurme sjell rrahja e njė dore tė vetme? Bėjani kėtė
pyetje vetes, orė pas ore dhe ditė pas dite, nė momentet e jetės suaj
tė pėrditshme. Nėse e kėrkoni pėrgjigjen me zemėr tė pastėr, me kalimin
e kohės do tė shihni se do tė shkoni shumė larg".


Ēfarė ndodh nė mendjen tonė kur mendojmė?
Doktorė dhe psikologė tė Harvard Medical School analizojnė problemin
pėr rreth 35 vjet dhe arrijnė nė pėrfundimin se meditimi stimulon
prodhimin e oksidit tė azotit, njė farė neuro transmetues qė ndėrpret
aktivitetin e adrenalinės (hormon i shkaktuar nga stresi qė bėn tė
mundur rritjen e tė rrahurave tė zemrės kur ndodhemi nė njė gjendje
jashtė kontrolli).

Janė bėrė teste tė ndryshme me njerėz qė meditojnė dhe jo-meditues.
Ėshtė parė se jo vetėm ata qė meditojnė mund tė kenė njėfarė ēlirimi,
por edhe ata qė praktikojnė yoga, ose mėsime kanto. Njė praktikė e
tillė mund tė sjellė disa ndryshime biofizike qė mund t'i rezistojnė
kohės.

*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Wed Jan 06, 2010 3:37 pm

Probleme me kurrizin


Vėrtetė pak kush mund tė
besoi se astma dhe problemet paramenstruale mund tė janė pėr shkak tė
qėndrimit, (shtrembėrimit) tė trupit. Nė rast se kur kurrizi
"ēmontohet", ėshtė tejet e mirėseardhur ndihma e kiropraktikut, i cili
i kthen unazat dhe nyjet, lidhėset e kurrizit nė vendin e vet.
Ferid & Dijana Nahi “Advent”
Tel. 044 / 180 052
feriddijana_nahi@hotmail.com

KIROPRAKTIKA ėshtė e bazuar nė mėnyrė shkencore se
sistemi nervorė udhėheq dhe koordinon tė gjitha funksionet nė trupin
tonė. Qėndrimi i gabueshėm, muskujt e dobėta pėr shkak tė mungesės sė
ushtrimeve, ushqimi jo i duhur, lėndimet fizike, shtrati tepėr i butė
apo stresi, madje edhe njėra prej kėmbėve mė tė shkurta qė mund ta
kemi, mund tė jenė ndonjėra nga arsyet e qėndrimit tė keq apo tė gabuar.


Kiropraktika nuk fokusohet vetėm nė pjesėn e trupit i cili na dhemb
pėr momentin, por shqyrton tėrė organizmin se nė ēfarė gjendje gjendet.
Tė themi mė thjesht, tė paramendojmė se si nga kurrizi degėzohen nervat
tė cilat shkojnė nga ēdo organ vital nė trup nė dy drejtime. Dhe nėse
njė nerv i tillė thjesht “zihet pick” do tė vjen gjer te pėrflakja nė
atė vend, do tė lajmėrohen dhimbjet dhe do tė durojė organi nga i cili
shkon ai nerv, sepse thjesht nuk ka mjaft furnizim.

Kokėdhembja, probleme me sinus, pagjumėsia, lodhja kronike, dhimbjet nė
vesh, neuralgjia, aknet, ethet virusiale, angina e fytit, aritmia e
zemrės, bronkitisi, vėshtirėsitė me lukthin, tensioni i ulet, anemia,
tė thatėt nė vende tė ndryshėm, reumatizmi, ishijasi, problemet me
porrcin, qesen e urinės, qarkullimi i dobėt nė kėmbė, hemorroidet,
kruarja, dhimbjet nė “bishin” e kurrizit ne rast tė uljes nė karrige...
tė gjitha kėto sėmundje mund tė bėhen pėr shkak tė problemeve me kurriz.



“Hekurosja e kurrizit”

Kiropraktiku bėnė palosjen, vendosjen nė vend tė nyjeve tė cilėt janė
“ēmontuar” kanė lėviz apo lėvizja iu ka bėrė e kufizuar. Lėndimet e
qelizave mund tė bėhet pėr shkak tė ndonjė fatkeqėsie, ngritjes jo tė
rregullt tė ndonjė mjeti tė rėndė, stresit, qėndrimit jo tė drejtė, dhe
uljes sė gjatė nė karrige. Kjo qelizė e dėmtuar ėshtė e nėnshkruar
ndryshimeve fizike dhe kimike tė cilat do tė shkaktojnė pėrflakjen,
dhimbjen si dhe lėvizjen e kufizuar tė personit. Ēlirimi i “zėnė pick”
i nervit, kthimi i kurrizit nė pozitė tė duhur do tė mundėsoi qė tė
shėroheni. Pas intervenimit tė kiropraktikut, pacienti nganjėherė mund
tė njė ndryshim tė konsiderueshėm qė mund tė zgjasė 1 – 2 orė.



Si ndihmon kiropraktika?

Kiropraktika mė sė shpeshti pėrdoret qė tė mėnjanohen dhimbjet nė:

* qafė dhe krahė
* tendosja dhe dhimbjet nė muskuj
* lėvizja e zvogluar
* kokėdhimbjet pėr shkak tė pjesės qafore tė kurrizit
* dhimbjet neurologjike nė duar dhe kėmbė
* diskopatia
* ishijasi dhe lumbago
* kokėdhimbja e pėrcjellur me marramendje dhe turbullime
* skolioza dhe kifoza (zakonisht ndodh pėr shkak kėmbės mė tė shkurtė, e cila edhe nuk vėrehet nė shumicėn e rasteve)
* dhimbjet kur jemi nė pozitė tė ulur
* dhimbjet nė pjesėn e poshtme tė kurrizit.




Vizita e parė te kiropraktiku

Pacienti i cili pėr tė parėn herė shkon tek kiropraktiku, ėshtė e
dėshirueshme qė me vete tė merr incizimet e rėntgenit tė kurrizit.
Mjeku nė bazė tė gjendjes sė pacientit dhe kontrollit tė nėnshtruar do
pėrcaktojė terapinė e mėtutjeshme. Kiropraktiku do tė mund tė shėron tė
gjithė personat qė kanė probleme me kurrizin – duke filluar nga
fėmijėt, gratė shtatzėne dhe gjer tek mė tė moshuarit.



Mėnyra e shėrimit

Nė fazėn e parė tė deformimit, boshti kurrizor ndryshon pozitėn e vet
edhe pse ndryshimi nė mes tė disqeve mund tė jetė normal. Nė fazėn
fillestare tė ndryshimit degjenenerativ, ndryshimi i nervave tė
qelizave do tė bėhet i ndjeshėm andaj qėllimi i kiropraktikut do tė
jetė qė me kthimin e kurrizit nė pozitė normale ta ēliroj shtypjen nė
nerv, e cila ka ardhur pėr shkak tė pozitės keqe tė disqeve. Varėsisht
nga gjendja nė tė cilėn gjendet pacienti terapia mund tė zgjasė 3 – 4
javė.

Nė fazėn e dytė, vazhdon deformimi i kurrizit me lėvizjen e disqeve. Me
pėrparimin e ndryshimeve degjeneruese vjen deri tek atrofia e nervave.
Tek kėta pacientė kiropraktiku duhet qė boshtin kurriz ta kthej nė
pozitėn normale, nervat e tendosur t’i qetėson, tė kthejė qarkullimin e
gjakut, kurse muskujve, tetivave dhe ligamenteve tua kthejė fuqinė dhe
simetrinė. Gjithashtu, terapia mund tė zgjasė 3 – 4 javė, varėsisht nga
gjendja e pacientit.




Nė fazėn e tretė degjenerative tė kurrizit, paraqitet lėvizja e
disqeve. Pėrparon ngjitja e disqeve dhe vjen gjer tek atrofia e qelizės
sė nervit. Kur fillon fazė e sėmundjes, caku i kiropraktikut ėshtė qė
tė rimėkėmbė shėndetin e boshtit kurrizor, qė tė ndalon problemet e
tjera shėndetėsore dhe nė mėnyrė maksimale qė tė pėrmirėson gjendjen e
pacientit. Terapia zgjatė aq sa pacienti ėshtė i gatshėm t’i kushtohet
shėndetit tė tij.

*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Wed Jan 06, 2010 3:37 pm

Tretmane fytyre me ari


Krejt ēka lėkura kėrkon:
freskinė, fortėsinė dhe vitalitetin, mund ta realizoni pėrmes tretmanit
me ari. Ari, ju sjellė eliksirin e bukurisė dhe freskinė rinore...
Dr.Rabit Sadiku PhD
Akupunkturolog

Tretmani me ari 24 karat – UMO
Njė nga tretmanėt mė tė kėrkuara super luksoze ėshtė tretmani me ari
tė pastėr 24 karat. Fytyra do tė mbulohet me fletėza ari, qėllimi ėshtė
qė lėkura e lodhur tė thithė pėrmbajtjen e kėtij metali tė ēmuar.
Tretmani deri mė tani ėshtė aplikuar vetėm nė SHBA dhe Japoni. Kėtė
tretman pėr herė tė parė mund ta shijoni edhe nė Kosovė-Gjilan nė
AKU-CENTER qė njėherė ėshtė edhe distributor i autorizuar pėr prodhimet
e Kompanisė sė njohur Japoneze UMO.


Tretman fytyre me ari
Vitet e fundit yjet e Hollivudit po pėrdorin tretmane pėr fytyrė me
ari. Ajo qė ėshtė interesante ėshtė se aplikimi i metaleve apo i arit
pėr qėllime bukurie, ishte i njohur edhe gjatė dinastisė Ming. Shumė
perandorė kinezė kanė pėrdorė arin pėr mirėmbajtjen e lėkurės. Yjet
botėrorė si Sophia Loren dhe Ketrin Denev, u kthyen nė traditėn e
vjetėr tė mjekėsisė kineze duke pėrdorur kremra me pėrmbajtje tė arit
tė pastėr 24 karat dhe kėshtu kanė ruajtur bukurinė dhe rininė e tyre.
Ekspertėt besojnė se tretmani me "ari" ėshtė njė arritje nė kozmetikė
dhe estetikė por edhe shėndet. Pėrmbajtja e kėtij metali siguron
ushqimin e lėkurės. Ari dhe fletėzat e arit, po gjejnė aplikim mė tė
gjerė nė kirurgjinė estetike, dhe si efekt kanė ngadalėsimin e procesit
tė plakjes sė lėkurės dhe inkurajon rigjenerimin e saj.
Gjinia e bukur, sot, pa ndonjė problem mund tė furnizohet me kozmetikė
me pėrmbajtje nga ari: sapun, tonik, qumėsht pėr trupin dhe kremra tė
ndryshme nga ari.

UMO 24 karat ari + Gamma – PGA + FSS
Krejt ēka lėkura kėrkon: freskinė, fortėsinė dhe vitalitetin, mund
ta realizoni pėrmes tretmanit me ari. Ari, ju sjellė eliksirin e
bukurisė dhe freskinė rinore. Ari jep lėkurės njė tretman intensive
kundėr plakjes sė fytyrės dhe trupit. Ari ėshtė simbol i luksit dhe
forcės absolute. Metal i ēmuar me mijėra vite. Qysh nė Kinėn e lashtė
ėshtė aplikuar si regjenerator, i cili ngrit tonusin dhe shkėlqen
lėkurėn.


Umo ka krijuar teknologjinė e re tė shkrirjes sė arit dhe depėrtimin
(futjen) nėpėr barrierėn e lėkurės, duke mundėsuar aktivizimin e
veprimit dhe krijimit tė rezultateve tė cilat mund tė vėrehen dhe tė
shihen menjėherė.
Folija apo fletėza me ari 24 karat prodhohet nė Japoni, nė qytetin
Kanazawa nė rajonin e Ishikawa, ku prodhohet folija mė kualitative me
certifikatėn qė verifikon UMO fletėzėn e arit 99.99%.

Umo 24 karat. Ari ėshtė planifikuar pėr kombinimin nė veprimin me
Gamma-PGA dhe NANO mjegullėn ( qė vjen nga penetrimi SPA pėrmbajtjes
pėr fytyrė) nė tretmanin e fytyrės me ari.

Sekret i lashtė – aplikim modern
Gjatė gjithė historisė, ari kishte vlerė pėr shkak tė luksit dhe
bukurisė. Nė kohėn e lashtė Kleopatra, arin e pastėr e kishte pėrdorur
si njė mjet pėr ruajtjen e freskisė sė lėkurės. Historianėt kanė kohė
qė besonin se ajo ka fjetur ēdo natė me njė maskė tė artė. Nė Romėn e
lashtė, paketat e artė janė pėrdorur pėr trajtimin e problemeve tė
ndryshme tė lėkurės. Nė mjekėsinė e lashtė kineze ari ishte bazė pėr
ruajtjen e rinisė. Nė Dinastinė Ching perandoresha ēdo ditė masazhonte
fytyrėn e saj me topa tė artė.
Duke iu falėnderuar tė arriturave mė tė reja nė mirėmbajtjen e lėkurės,
gama PGA, joneve, ultratingullit dhe teknologjisė, Nano mjegulla etj.
UMO pėrdor fuqinė e arit nė mėnyrė qė ju mund tė pėrjetoni kėtė tretman
100% natyrorė, trajtimin pėr lėkurė rinore –
UMO trajtimin e fytyrės me Ari 24 karatė.

Qė prej vitit 1929. Ari ėshtė pėrdorur me sukses nė trajtimin e
artritit reumatoid dhe reduktimin e inflamacionit. Efekti
kundėrinflamator i arit redukton inflamacionet e lėkurės, dhe pėr kėtė
arsye, ngadalėson krijimin e melaninės, zvogėlon njollat e vjetra dhe
nė tė njėjtėn bėnė lėkurėn mė tė butė dhe tė shkėlqyeshme.


*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Wed Jan 06, 2010 3:39 pm

Ēaj pėr mėngjes dhe gjumė tė ėmbėl


Dikur
anglezėt i kanė pasur vetėm dy shujta buke, mėngjesin dhe darkėn,
kėshtu qė ėshtė dashur qė urine e mesditės ta shtyjnė deri nė mbrėmje.
Kėshtu filluan tė organizojnė “kohėn e ēajit” ku sė bashku me tė janė
shėrbyer edhe me sandviē dhe ėmbėlsira. Mirėpo, kjo ka ndodhur nė
shekullin XIX, pėrderisa sot ky ritual paraqet mė tepėr histori sesa
realitet.
Ēaji ka prejardhje nga Azia. Pėr mė shumė se
mijėra vite kultivohet nga Kina, kurse mė vonė ka filluar tė kultivohet
dhe nė viset tjera tė botės. Druri i ēajit ėshtė shumė i qėndrueshėm, i
gjelbėr dhe nė formė shkurreje, qė mund tė arrijė lartėsi deri nė 5
metra, edhe pse kultivuesit mundohen qė gjatė kultivimit mos ta lejojnė
tė rritet mė shumė se 1m nė mėnyrė qė tė lehtėsohet vjelja e gjetheve
tė ēajit. Gjethet duhet tė jenė sa mė tė reja, tė freskėta, qė vlera e
ēajit tė jetė e lartė. Gjethet janė me ngjyrė tė gjelbėr tė mbyllur, pa
erė, pėrderisa lulet janė tė bardha, tė mėdha dhe me erė tė kėndshme qė
i ngjasojnė jasminit. Ndiqni kėshillat e mėposhtme, marrė nga “Imedica
Family” pėr tė vlerėsuar rėndėsinė e ēajit nė organizėm.


Tipat kryesor tė ēajit janė:
1. Ēaji i zi i cili ėshtė plotėsisht i fermentuar
dhe i oksiduar, pėr tė cilėn arsye ka edhe ngjyrė tė errėt, pihet
kryesisht nė Amerikė dhe Angli.
2. Ēaji i gjelbėr, nuk ėshtė i oksiduar, ka ngjyrė ari
nė tė gjelbėr, pihet nė Azi, por jo edhe nė perėndim. Ka aromė tė
kėndshme dhe ėshtė mjaft i shėndetshėm.
3. "Oolong” paraqet pėrzierje tė ēajit tė gjelbėr dhe tė zi.

Tek ne, ēajrat pėrgatiten kryesisht nga tipet bimore aromatike, apo
edhe me shtesė tė vajrave aromatike eterike. Ēajrat paraqesin pėrzierje
tė pjesėve tė bimėve tė situra, apo tė pa situra, tė cilat pėrdoren pėr
pėrdorim tė jashtėm dhe tė brendshėm.
Ēajrat janė pėrgatesa nga ekstraktet e bimėve. Ekstraktimi paraqet
ndarjen e pėrbėrėsve shėrues nga pjesėt e bimėve (drogave bimore) me
ndihmė tė tretėsve tė caktuar dhe pėrdorimin e metodave pėr
standardizim.
Nė mėnyrė qė njė gotė me ēaj tė na ”kėnaqė” dhe pėrmbushė nevojat e
pėrdorimit tė tij gjatė ditės, atė duhet pėrgatitur nė mėnyrė tė drejtė:




Infuzet – pėrgatiten nga pjesėt e njoma tė
bimės, tė cilat pėrmbajnė substanca termolabile (vajra eterik). Shumė
lehtė mund tė kuptoni se nga cilat bimė mund tė pėrgatisni infuz, pasi
qė nė rast tė fėrkimit tė pjesėve aromatike tė bimės ndjehet aromė e
lehtė dhe e kėndshme e vajit eterik (mentė, limon).
Pėrgatitet nė atė mėnyrė qė droga bimore (ēaji) pėrvėlohet me ujė tė
valuar, mbyllet dhe lihet tė qėndrojė pėr 10 minuta. Kėshtu pėrgatiten
infuzet e kamomilit, mentės, sherbelės, blirit dhe tė tjera.


Dekoktet – pėrgatiten me ekstraktimin e
drogave bimore nė temperaturė tė lartė. Pėr shembull marrim dekoktin e
lule kaēės, i cili pėrgatitet ashtu qė droga pėrvėlohet me ujė dhe
lihet tė valojė nė temperaturė tė lartė.


Maceratet – pėrgatiten me ekstraktimin e
drogave bimore nė temperaturė tė dhomės. Pra, pjesėt e bimėve lagen me
ujė tė ftohėt dhe lihen tė qėndrojnė nė temperaturė tė dhomės. Nė kėtė
mėnyrė pėrgatiten drogat bimore tė cilat pėrmbajnė substanca
termolabile dhe tajuese (mullaga e bardhė).


Pėrbėrėsit kryesor tė ēajit janė: kofeina, teobromina, teofilina,
adenina, rutina, vajrat eterik, goma arabike, dekstrina, yndyrat,
dyllėrat, proteinat, tanina dhe shumė lėndė tė tjera.
Ēaji i zi pėrmban vitaminėn C, B1, B12, acid nikotinik dhe pantotenik,
Paraqet antioksidues tė fortė dhe pėrdoret tek shumė dieta ku duhet
futur nė organizėm sasi tė madhe tė lėngjeve varėsisht nga aktiviteti
fizik i organizmit.

Llojet mė cilėsore tė ēajrave pėrmbajnė mė sė shumti taninė. Vlera dhe
cilėsia e ēajit matet me sasinė e substancės mjekuese nė tė – kofinės,
nė bazė tė aromės dhe shijes. Mirėpo veprimi i ēajit ėshtė mė i fortė
nė rast se pėrmban mė shumė kafeinė.


Kafeina - Nxit cipėn e trurit tė madh, me ē’rast
ulet dėshira pėr gjumė, gjegjėsisht rritet mundėsia pėr tė qenė i
zgjuar dhe qėndrueshmėria psikomotorike ėshtė nė rritje e sipėr. Ndikon
edhe nė sistemin
kardiovaskular, relakson muskujt e bronkeve (qė ka rėndėsi
terapeutike), rrit sekretimin e acidit klorhidrik ne lukth e me atė
edhe diurezėn. Pra, ēaji zvogėlon dhe parandalon lodhjen dhe gjumin,
sidomos ndikon si ēlodhės tek lodhjet psikike. Ēaji poashtu mundėson
punėn mė tė mirė tė muskujve (pėrshpejton reflekset), gjė qė ndihmon nė
punėn e pėrditshme tė sportistėve, pilotėve dhe drejtuesve tė makinave.

Pėrdorimi i shpeshtuar i ēajit ngarkon punimin e mėlēisė. Prandaj preferohet tė pihet ēaj i ”duhur” nė kohė tė ”duhur”.

*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Wed Jan 06, 2010 3:39 pm

Limoni, thesari qė kuron sėmundjet


Tė pafundme janė edhe pėrdorimet e tij nė lidhje me shėndetin dhe ushqimet.Vlerat kurative
Limoni veēanėrisht vlerėsohet pėr vetitė dezinfektuese dhe kundėr
hemorragjisė. Pėr qėllime mjekėsore pėrdoren lėvozhga dhe lėngu i
frutit tė limonit. Lėvozhgat, pasi qėrohen nga pjesa e bardhė
sfungjerore e brendshme, thahen me kujdes nė stufa, nė temperaturė tė
ulėt deri nė 40°C. Nė temperaturėn e zakonshme nuk thahen, pasi myken
nga lagėshtia e mjedisit. Gjithashtu, kanė gjetur pėrdorim praktik
farat, gjethet dhe lulet e limonit.

Freskues
Lėngu i limonit ka gjetur pėrdorim si freskues nė prodhimin e
limonadės, nė pėrgatitjen e ėmbėlsirave dhe tė kuzhinės shtėpiake.
Limoni pėrdoret pėr pėrgatitjen e limonatave, sikurse portokalli e
mandarina. Vaji eterik i lėvozhgės pėrdoret pėr prodhimin e ujit tė
kolonjės. Nga lėngu i limonėve prodhohet acid citrik (limontoz). Nga
frutat e prera ose vetėm nga lėvozhgat e limonit prodhohet reēel
aromatik i cilėsisė sė mirė, por reēeli mund tė pėrgatitet edhe nga
lulet e tij etj. Frutat e limonit pėrmbajnė acid askorbinik (vitaminė
C), vitamina P, B dhe karotinė, acid citric, sheqer dhe nė lėvozhga ka
vaj eterik.


Gripi
Vetitė mjekėsore tė limonit kushtėzohen nga prania nė tė e njė sasie
tė madhe vitaminash, kryesisht tė vitaminave C dhe P. Nga tė gjitha
agrumet, frutat e limonit kanė efekt shėrues mė tė theksuar. Ato
pėrdoren kundėr sėmundjeve qė shoqėrohen me ethe, janė freskuese dhe
ulin temperaturėn. Efekt tė dukshėm ato japin nė hipovitaminozat dhe
avitaminozat. Limonat konsiderohen si ilaēi mė i mirė antiskorbutik dhe
duhet tė pėrdoren nga tė gjithė. Nė gjendje gripale dhe me temperaturė,
personat e rritur mund tė pėrdorin kėshillėn praktike qė vijon.
Merret njė kokėrr limon dhe shtrydhet lėngu i tij nė njė gotė. Aty
shtohet edhe njė filxhan me raki rrushi tė ngrohur mė parė dhe
pėrzihen. Thėrmohen dhe hidhen nė gotė 1-2 kokrra aspirinė. Lėngu i
pėrgatitur pihet njėherėsh i ngrohtė, 2-3 orė para ose pas buke.

Tretės
Limoni ka veti tė mira tretėse nė stomak, ėshtė freskues i kėndshėm
dhe nxit oreksin qė mund tė jetė prerė nga sėmundje tė ndryshme. Nė
kėto raste pėrdoret lėngu i limonit nė trajtė limonade ose i shtuar nė
ēaj apo nė gjellė. Nė sajė tė vetive rrudhėse dhe antitoksike, lėngu i
limonit pėrdoret me efekt kundėr barkut dhe diarresė, me pak ose pa
sheqer. Rezultate tė mira ka dhėnė lėngu i limonit gjatė pėrdorimit
kundėr acarimeve tė mukozės sė gojės dhe tė grykės, duke bėrė larjen
dezinfektuese nė formė gargarash.

Bajamet
Limoni ka gjetur pėrdorim tė gjerė kundėr acarimit ose qelbėzimit tė
bajameve. Nė kėto raste kėshillohet tė pėrgatitet kjo kurė.
Merret njė kokėrr limoni me madhėsi mesatare, pritet nė mes nė drejtim
tė gjerėsisė dhe tė dyja gjysmat vendosen nė njė pjatė mbi zjarr derisa
tė ngrohet lėngu qė pėrmbajnė. Pastaj, nga pjesa e prerė, tė dyja
gjysmat, tė ngrohta, vihen nė tė dyja anėt e qafės, nė vendet mbi
bajamet, lidhen me garzė dhe lihen aty derisa tė ftohen. Ky veprim
pėrsėritet pėr 2-3 ditė, nė darkė para gjumit.

Mėlēia
Limoni pėrdoret edhe pėr shėrimin e sėmundjeve tė mėlēisė. Mė tepėr rezultat ka dhėnė kombinimi qė vijon.
Pėr 20-30 ditė rresht, ēdo ditė nė mėngjes, njė orė para buke, pihet
lėngu i njė kokrre limoni sė bashku me njė lugė gjelle vaj ulliri dhe
njė lugė gjelle mjaltė. Kjo kėshillė pėrdoret edhe nga organizmat e
dobėsuar, ata qė kanė kaluar ndonjė sėmundje, pėr rivendosjen e oreksit
dhe tė shėndetit tė tyre. Kėshilla e pėrmendur jep rezultate tė mira
kundėr sėmundjes sė verdhėzės.

Temperatura
Limoni bėn mirė edhe pėr uljen e temperaturės. Limonoterapia ndikon
nė ripėrtėritjen dhe vetėpastrimin e pėrgjithshėm tė organizmit nga
kripėrat e kristalizuara. Ai zgjat jetėn dhe gjallėron mendimin. Limoni
ka veti tė mira diuretike. Lėngu i tij pėrdoret me efekt nė luftimin e
gurėve tė veshkave dhe tė fshikėzės urinare. Pėr kėtė qėllim duhen
konsumuar 2-4 kokrra limoni ēdo ditė pėr njė periudhė prej 1-3 muaj.
Edhe lėvozhga e frutave (lėkura) ka gjetur mjaft pėrdorime. Ajo pėrmban
vaj esencial, alkoole tė ndryshme, vitaminė A, B1 etj. Vaji esencial ka
aftėsi pėr tė vrarė bakteret, si dhe pėr tė ndaluar veprimtarinė e tyre.


Reumatizma
Lėngu i limonit ėshtė i dobishėm edhe pėr artritikėt. Por nuk duhet
ta pėrdorin ata qė kanė stomak delikat e tė ndjeshėm, pasi shton
aciditetin dhe dėmton stomakun. Kundėr reumatizmės pėrdoret me efekt
kėshilla e mėposhtme: Merren 1-2 kokrra limon dhe pasi lahen mirė, pa
hequr lėvozhgėn, grihen nė rende. Brumi i fituar, pasi i shtohet 1-2
lugė kafeje sheqer, hahet esėll nė mėngjes ose nė orėt e pasdites. Ky
veprim pėrsėritet ēdo ditė pėr 20-30 ditė. Reumatikėt dhe artritikėt
mund ta pėrdorin me rezultate shumė tė mira mjekimin me limona
(limonoterapia).

*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Wed Jan 06, 2010 3:40 pm

Hernia diskale – PROBLEME ME KURRIZIN


Ferid & Dijana Nahi
Ordinanca ”Advent”
044 180 052

Roli i diskut ėshtė qė t’i mundėsojė boshtit kurrizor tė njeriut
lėvizje nė tė gjitha drejtimet. Si pasojė e lėvizjeve tė ndryshme qė
bėn njeriu gjatė punės dhe aktiviteteve tė veta jetėsore, vjen deri te
degjenerimi i diskut duke kaluar nga njė masė e butė nė njė masė mė tė
fortė.

Po ashtu, si pasojė e kėtyre degjenerimeve, por edhe si pasojė e
ndonjė ngritjeje tė ndonjė peshe apo ndonjė lėndimi, vjen deri te
rrėshqitja e diskut qė nė gjuhėn mjekėsore quhet herni diskale.

Hernia diskale ndodh kur njė nga disqet nė shpinė fryhet prej vendit
tė tij tė vėrtetė. Disqet janė jastėkė tė vogla rrethore nė mes
vertebrave (unazave) nė shpinėn e trupit tė njeriut.

Ato janė tė ngjeshura dhe shėrbejnė si jastėk pėr unazat e shpinės.
Herniet e disqeve bėjnė shtypje nė nervat, tė cilėt dalin nga shtylla
kurrizore dhe shkaktojnė dhembje tė ndryshme. Mė sė shpeshti paraqiten
nė pjesėn e poshtme tė shpinės.


Hernia Diskale Lumbale
Shkaqet
Herniet diskale mund tė ndodhin kur disku thahet ose teret, nė njė
mėnyrė shfryhet dhe bėhet mė pak elastik. Nė qoftė se dobėsohen shumė,
pjesa e jashtme mund tė shkėputet. Pjesa e brendshme pastaj mund tė
shtyhet nėpėrmes shkėputjes dhe mund tė shtyp nervat.

Faktorėt e rrezikut
• Mosha: 30 dhe 40 vjeēare
• Trauma nga rrėzimi, aksidenti ose rrotullimi i papritur
• Tendosje e shpinės - mė sė shpeshti e pėrsėritur ose e papritur (p.sh. ngritja e peshave tė rėnda)
• Puna e rėndė qė kėrkon ngritje tė peshave tė rėnda

Simptomat
• Dhembja-shpeshtėsia dhe lokacioni i dhembjes varen se cili disk e ka pėrfshirė hernia dhe sa e madhe ėshtė ajo hernie
• Mpirja, therje ose dobėsim nė kėmbė dhe shputė
• Ndryshime nė zorrė ose fshikėz
• Nė disa raste pamundėsi pėr rehati edhe nė gjendje tė shtrirė
• Dhembje e papritur e qafės e cila nuk mund tė drejtohet pa dhembje
• Mpirje, therje ose dobėsim nė njėrėn ose nė tė dy duart

Diagnoza
Mjeku do t’ju pyes pėr simptomat tuaja dhe historinė tuaj mjekėsore
dhe do tė bėjė ekzaminimin fizik. Ai do t’ju bėjė disa pyetje specifike
mbi dhembjen dhe do ta ekzaminojė shpinėn. Mjeku gjithashtu do tė
testojė lėvizjet, fuqinė dhe reflekset e kėmbėve dhe duarve. Hernia
dskale vėrtetohet me Rėntgen, CT apo Rezonancė magnetike.


Trajtimi
Mjekėsia bashkėkohore, sot, pėr mjekimin e hernies diskale pėrdor
shumė medikamente, antiinflamatorė jo-steroidė (si p.sh. ibuprofeni ose
naprokseni, pėrshkruhen pėr reduktimin e dhembjes), si dhe analgjetikė
tė ndryshem.
Me metodat e kiropraktikės, varėsisht nga gjendja e pacientit, mosha,
kohėzgjatja e sėmundjes, apo sa kohė ėshtė i dėmtuar, ka lėvizur disku
dhe nė ēfarė gjendje ėshtė, ne me shumė kujdes dhe pėrkushtim
“vendosim”, apo siē themi “palosim” diskun nė vendin e vet. Kjo
zakonisht bėhet me 2 apo 3 trajtime, varėsisht nga faktorėt e
lartpėrmendur.

Gjithashtu, pėr sanimin e kėsaj sėmundjeje, pas trajtimit pėrdorim edhe medikamente bimore: tinktura, kremra dhe yndyra.
Nganjėherė ndodh qė pacienti ka njėrėn prej kėmbėve mė tė shkurtėr!
Ndoshta 1cm apo 2 cm dhe kjo zakonisht nuk vėrehet as nga pacienti, as
nga familjaret e tij. Dhe, pikėrisht kjo, nganjėherė ėshtė arsyeja qė
ka ardhur fare tek ky problem. Ne, me metodat e kiropraktikės, lavdi
Zotit, me pėrvojėn tonė tė gjatė dhe tė pasur, mund tė intervenojmė nė
kėtė problem.

Tėrheqja ose zgjatja e shpinės
Mjeku kiropraktik, mund t’ju ndihmojnė tė reduktoni dhembjen me
zgjatjen ose tėrheqjen e shpinės. Ēdo manipulim i shpinės pėr probleme
kronike tė diskut duhet tė bėhet me shumė kujdes dhe nga persona me
pėrvojė nė kėtė lėmi. Me kėtė trajtim shmangen operimet e dhembshme dhe
tė kushtueshme, qė mund tė kenė edhe pasoja tė rėnda si dhe mbajtja e
protezės, mbajtėses sė qafės, qė e shohim mjaft shpesh tek njerėzit me
probleme tė tilla.

Pushimi
Pushimi nė shtrat zakonisht preferohet pėr dy ose tri ditė tek dhembjet
e mėdha. Zakonisht duhet tė shtriheni nė dyshek tė fortė me gjunjė dhe
legen pjesėrisht tė kėrrusur. Kėmbėt e mund tė ngrihen mbi njė jastėk.

Masazhi i qafės ose shpinės dhe terapia fizikale
Masazhi i shpinės ose qafės mund tė ndihmojė pėr:
• Relaksimin e muskujve tė shpinės ose qafės
• Zvogėlimin e dhembjes
• Rritjen e forcės.

Pas fazės akute, ushtrimet e shpinės dhe ato tė barkut, janė padyshim
tė mirėseardhura dhe ndihmojnė shumė nė fazėn e rikėndelljes dhe
parandalojnė rekurencat ose pėrsėritjen e sėmundjes.


Parandalimi
Strategjitė e mėposhtme mund tė ju ndihmojnė tė zvogėloni shanset pėr tė pasur disk me herni.
• Praktikoni qėndrim tė drejtė tė trupit-ulje dhe qėndrim tė drejtė dhe mbajte tė shpinės drejtė gjatė peshimit tė peshave.
• Mbajtje e shėndetshme e peshės trupore.
• Ushtroni vazhdimisht. Pyetni mjekun tuaj pėr ushtrimet pėr forcimin e muskujve tė shpinės dhe stomakut.
• Mos vishni kėpucė me taka tė larta.
• Nėse rrini ulur pėr njė kohė tė gjatė, pėrdorni ulėsen e tualetit pėr tė kėrrusur gjunjėt nė mes tė legenit tuaj.

*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Wed Jan 06, 2010 3:40 pm

Metodat e shėrimit alternativ


Popullariteti i
metodave popullore tė mjekimit ėshtė rritur shumė nė vitet e fundit.
Kufijtė e mjekėsisė alternative ndryshohen vazhdimisht dhe disa tipa tė
shėrimit alternativ bėhen mė tė pranuar nga ana e mjekėve.
Nuk
ekziston pėrkufizim i saktė pėr mjekėsinė alternative. Nė pėrgjithėsi,
kėtu merr pjesė cilado qoftė praktikė e shėrimit e cila nuk pėrputhet
me mjekėsinė zyrtare – d.m.th. cila do praktikė e cila nuk ėshtė e
pranuar gjerė nė shkollat mjekėsore dhe nga ana e mjekėve nėpėr
spitale.
Sipas Qendrės Nacionale pėr Mjekėsi Komplementare dhe Alternative dhe
Qendrės Nacionale pėr Shėndet nė SHBA, dallohen shtatė lėmi kryesore tė
mjekėsisė alternative (disa nga to janė tė testuara shkencėrisht, tė
tjera jo) .

Akupunktura - kjo ėshtė praksė qė bazohet nė
stimulimin e pikave tė caktuara tė trupit (zakonisht me gjilpėrė, por
mundet edhe me shtypje – akupresurė), me tė cilėn ndihmohet shėrimi.

Homeopatia – problemet shėndetėsore trajtohen me shumė substanca tė holluara.

Mjekė popullorė - siē janė shitės barnash popullore, gra me eksperiencė dhe praktikues tė mjekėsisė popullore.
Barėrat herbale - kėto janė bimė tė ndryshme qė
shfrytėzohen nė mjekėsinė dhe nė nutricionin. Ata zakonisht i gjejmė nė
shitoret pėr ushqim tė shėndoshė, ose mund tė fitohen nga shitės
barnash, shpesh nė formė tė ēajeve, kapsulave ose ekstrakteve. Kėto
substanca nuk janė tė rregulluara pėrmes Food and Drug Administration
(FDA) Amerikane. Megjithatė njė e treta e amerikanėve tė moshuar marrin
rregullisht ndonjė lloj tė bimės, mė shpesh nė formė tė ēajit prej
kamomili pėr qetėsimin e nervave ose Echinacea kundėr ftohjes.

Shėrimi manual - problemet mjekėsore trajtohen me
manipulim dhe me pėrforcim tė pjesėve tė caktuara tė trupit. Metoda mė
e njohur nga ky lloj ėshtė kiropraksa (shėrimi kiropraktik fokusohet nė
sistemin nervor dhe nė modifikimin e shtyllės kurrizore, gjegjėsisht tė
unazave qė e mbulojnė palcėn e kurrizit).

Masazh - formė e shėrimit manual – osteopati, nė tė
cilėn shfrytėzohet manipulim dhe shėrim me prekje, ku praktikuesi i vė
duart mbi ose nė afėrsi tė trupit, qė ta drejtojė energjinė.
Ndryshimi i ushqimit ose stilit tė jetesės - gjithashtu paraqet lėmi tė
mjekėsisė alternative. Shumė njerėz marrin suplemente duke llogaritur
se ushqimi i rėndomtė nuk pėrmban mjaftueshėm vitamina dhe minerale.
Shumė njerėz tė cilėt vuajnė nga disa sėmundje kronike siē janė
sėmundjet e zemrės dhe diabeti e pėrshtatin ushqimin e tyre ose
shprehitė e tyre, qė tė mund ta mbajnė sėmundjen nėn kontroll. Me kėtė
jo vetėm qė shėrohen nga sėmundje tė caktuara, por njėkohėsisht bėhet
edhe parandalimi i tė tjerave. Kjo lėmi e mjekėsisė alternative ėshtė e
pranuar gjėrė dhe ėshtė e integruar nė mjekėsinė tradicionale.
Kontrolli i mendjes - fokusohet nė rolin e trurit (mendjes) nė gjendje
tė ndryshme, qė e kapin organizmin. Hipnoza ėshtė formė e gjumit tė
vetėdijshėm ose transit, dhe mund tė ndihmojė qė disa njerėz tė
ballafaqohen me varshmėrinė, dhembjen ose ankthin, kurse disa tretmane
tjera, si psikoterapia, meditimi dhe joga janė tė dobishme pėr
relaksim. Shumė njerėz kthehen kah grupe tė caktuara pėr pėrkrahje dhe
kah lutjes qė tė ballafaqohen me sėmundjet dhe tė ndjehen mė tė lidhur
me njerėzit.
Bioelektromagnetika - bazohet mbi idenė, se rrymat
elektrike nė tė gjitha organizmat e gjallė prodhojnė fushė magnetike,
qė pėrhapen jashtė organizmit.

Nga se dallohet mjekėsia alternative nga ajo tradicionale?















Terapia alternative karakterizohet me qasjen e tyre holistike, qė do
tė thotė se mjeku ose praktikuesi e trajton personalitetin nė tėrėsi, e
jo vetėm sėmundjen e caktuar. Nė mjekėsinė alternative i kushtohet
vėmendje nevojave emocionale dhe spirituale tė pacientit. Kėtu dallohet
nga mjekėsia tradicionale, e cila kryesisht fokusohet nė anėn fizike tė
sėmundjes.
Shumica e praktikuesve tė mjekėsisė alternative nuk janė tė pranuar nga
ana e mjekėve nėpėr spitale dhe ambulanca. Ėshtė e mundshme qė mjeku
juaj aspak tė mos jetė i informuar pėr kėtė ēėshtje. Megjithatė, nė
qendrat e reja tė mjekėsisė integrative ofrohet njė kombinim i
tretmaneve tradicionale dhe alternative. Qendrat e tilla zakonisht
punėsojnė mjekė dhe ekspertė alternativ me ēertifikatė pėr terapi tė
ndryshme alternative.
Pėrveē zhvillimit tė kėsaj lėmie, pjesa mė e madhe e terapive
alternative nuk mbulohen me buxhetin mjekėsor. Shumica nuk janė tė
vėrtetuara shkencėrisht dhe bazohen nė praktikimin afatgjatė dhe
pėrrallat gojore pėr sukses.

Cilat janė rreziqet nga aplikimi i metodave alternative nė shėrim?
Disa lloje tė shėrimit alternativ si lutjet, masazhi dhe ndryshimi i
stilit tė jetesės janė tė sigurta dhe e plotėsojnė me sukses tretmanin
mjekėsor, por disa terapi – sidomos barėrat herbale mund tė jenė tė
lidhura me ndonjė rrezik.

Pėr dallim nga barėrat qė merren me recetė nė barnatore, remedet
herbale nuk janė tė rregulluara rreptėsishtė nga ana e institucioneve
pėrgjegjėse. Ato nuk e kalojnė procedurėn e testimit para se tė
lėshohen nė treg, dhe nuk ėshtė e domososhme t'u pėrgjigjen standardeve
tė kualitetit. Kjo do tė thotė se kur bleni pėr shembull njė shishe
kapsula ginseng, mund tė mos dini ē ' keni fituar: sasia e bimės mund
tė ndryshojė nga njė kapsulė nė tjetrėn, me atė qė disa kapsula do tė
pėrmbajnė mė shumė e disa mė pak pėrbėrje aktive, se sa nga ajo qė
shkruan nė pako. Nė varshmėri prek ku rrjedh bima, njėkohėsisht mund tė
jenė prezente edhe bimė tjera, bile edhe disa barėra, siē janė steroide
tė pėrziera nė kapsula. Barėrat herbale qė vijnė nga shtetet e
pazhvilluara, ndonjėherė janė tė kontaminuara me pesticide dhe metale
tė rėnda.
Problem tjetėr nė tė cilin mund tė hasni, janė mashtrues tė ndryshėm
dhe mjekė popullorė, tė cilėt prezantohen si shėrues, duke propaganduar
tretmane tė pakontrolluara dhe ndonjėherė tė rrezikshme. Tė tillėt nuk
janė tė rrallė nė shtetin tonė, pėr fat tė keq disa nga a t a lirshėm
promovohen nė mediat.
Keni shumė kujdes cilin do ta zgjidhni pėr ndihmė dhe asnjėherė mos i
jepni ēfarėdo “bari” fėmijės tuaj, nėse nuk e dini pėrmbajtjen.

*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Wed Jan 06, 2010 3:41 pm

Mjekimi alternativ i spondilozės


Zakonisht
boshti kurrizorė pėson ndryshime dhe lėndime me rastin e lėvizjeve jo
tė duhura, bartjes sė ndonjė peshe tė rėndė, kilogramėve tė tepėrt,
pozitės sė trupit nė vendin e punės, joaktivitetet e mjaftueshme tė
njeriut bashkėkohorė etj. Kėshtu qė, tetė nga dhjetė persona mė tė
moshuar se 60 vjeē vuajnė nga kurrizi degjenerativ.
Ferid & Dijana Nahi
Mjekė kiropraktikė
044 180 052

Nė zhvillimin dhe mirėmbajtjen e duhur tė kurrizit ndihmojnė,
natyrisht, ushqimi i shėndetshėm edhe aktivitetet rekreative siē janė:
shėtitjet nė ajėr tė pastėr, noti dhe ngasja e biēikletės.

Vetėm muskujt e fortė mund tė mbajnė kurrizin nė pozitė tė duhur, kurse
sot nė ritmin e shpejtė tė jetesės pothuajse ėshtė vėshtirė tė hasim
dikė qė nuk ka probleme tė tilla. Spondiloza ėshtė bėrė sėmundje e
shpeshtė e njeriut bashkėkohorė, i cili thjeshtė pothuajse pėr ēdo gjė
ka kohė, por mė sė paku pėr vete.

Shenjat e para tė kėsaj sėmundje lajmėrohen madje edhe nė moshėn mė tė
re pėr shkak tė mbajtjes sė trupit nė pozitė jo tė duhur, ndoshta nga
ndonjė lėndimi edhe ca i vogėl, por duke shkaktuar pasoja, madje
nganjėherė kjo mund tė ndodhė edhe pėr shkak tė njėrės kėmbė mė tė
shkurtėr!? Si ėshtė e mundur kjo? Natyrisht kjo shkurtesė ėshtė e
vogėl, prej 1-1.5 cm mė sė shumti deri 2 cm, sikurse tė ėshtė mė tepėr
personi do tė vėrehej nė ecje, pra nė ndonjė mėnyrė do tė ēalonte. Kjo
zakonisht ėshtė nga lindja dhe siē thamė kryesisht nuk vėrehet,
ndryshimet nuk janė tė dukshme nė tė ecur. Nėse trajtoheni mė herėt
kryesisht gjer nė moshėn 30 vjeēare, nėse jeni nė gjendje tė mirė
shėndetėsore, i ushqyer nė mėnyrė tė duhur (andaj eshtrat dhe muskujt
janė tė shėndetshėm) pas njė vizitė mund tė intervenojmė dhe tė
trajtohet kėshtu qė kėmba tė zgjatur, tė kthehet nė vend, kryesisht pa
ndonjė dhimbje tek pacienti. Gjė qė kjo sjellė ndryshime, pėrmirėsime
nė mes tjerash edhe tek kurrizi, pra tek spondiloza.

Spondiloza , nė boshtin kurrizor shkakton ngushtimin e hapėsirės nė mes
tė unazave (osteofiti) nė kėto nyje. Me moshė rritet edhe prania e
kėsaj sėmundje. 80% e tė moshuarve mė shumė se 60 vjeē, kanė probleme
me kurrizin. Natyrisht, tė sėmurė, konsiderohen vetėm ata tė cilėt kanė
dhimbje.
Zakonisht tek kėto raste kanė lėvizur unazat e pjesės lumbale qė edhe
quhen L4 dhe L5 nga pjesa e poshtme e kurrizit, kurse dhimbjet
manifestohen edhe gjer tek fillimi i boshtit kurrizor nė pjesėn e
sipėrme apo nė pjesėn e qafės.
Dhimbjet lumbale i pėrjetojnė pothuajse 80% e njerėzve pėrgjatė jetės
sė tyre, dhimbje e cila quhet Lumbago dhe mund tė zgjasė javė tė tėra,
por edhe vite tė tėra nėse nuk trajtohet si duhet.

Nga spondiloza mė sė shpeshti sėmuren nėpunėsit e zyrave tė ndryshme,
sporteleve, vozitėsit profesionist etj. Pra, kjo ndodh pėr shkak tė
pozitės sė punės sė tyre si dhe tek ata tė cilėt bėjnė punė tė vėshtira
fizike. Madje edhe stėrvitjet intensive, tė gjata, dhe te ata qė i
nėnshtrohen vibracioneve tė shumta e tė shpeshta, rreziku nga
ndryshimet degjenerative tė boshtit kurrizorė ėshtė i madh.
Diagnostikimi






Spondiloza ėshtė sėmundje e cila zhvillohet ngadalė dhe simptomat
kryesorė janė dhimbjet nė kurriz nė ēdo lėvizje pothuajse mė tė vogėl
apo frenimi, shtangia pas uljes mė tė gjatė.
Nėse problemi ėshtė nė pjesėn cervikale, pra tė qafės, pėr shkak tė
shtypjes sė osteofitit apo nervit tė diskusit nė mes tė unazave tė
rrėshqitura, qė kalon pėrgjatė boshtit kurrizor, do tė shkaktohen
dhimbjet e qafės duke u pėrhapur nga koka apo nga krahu dhe duart.
Nganjėherė i sėmuri ka ndjenjė jo tė kėndshme tė therjes, mpirjes sė
gishtave (sikur mė gjilpėra).
Nėse sėmundja ėshtė e shprehur nė pjesėn e mesme, dhimbja pėrhapet nė
pjesėn e parme tė gjoksit…dhe nganjėherė krijon simptomat sikurse tek
infarkti i miokardit!
Forma mė e shpeshtė ėshtė sindromi lumbal, i cili shkakton dhimbje tek pjesa e poshtme e kurrizit.

Mjekimi



Pėrvojat dhe praktikat shumėvjeēare nė trajtimin e kėsaj sėmundje
madje edhe problemeve tė tjera me kurrizin me medikamente nuk ka dhėnė
ndonjė pėrmirėsim dhe sukses tė veēuar. Zakonisht medikamentet janė nga
grupi i antireumatikėve, tė cilėt vetėm pėr momentin i zvogėlojnė
dhimbjet dhe mundėsojnė lėvizje momentale. Por, kėto medikamente kanė
edhe efekte negative…
Andaj, pas kontrollimit tė mirėfilltė dhe konstatimit tė gjendjes,
verifikimit tė shkaktarėve tė sėmundjes, me metoda tradicionale tė
kiropraktikės kroate, 145 vjeēare, bėhet “palosja” , “zgjatja” e
boshtit kurrizor qė tė vihet nė vend, nervat e “zėnė pick” ēlirohen
dhe, kėshtu, fillon qarkullimi normal i gjakut, rehabilitimi i
muskujve, nervave, eshtrave. Tė gjitha kėto plotėsohen me terapinė
bimore tė tinkturave tė ndryshme tė shkėlqyeshme, varėsisht nga gjendja
e pacientit, kombinuar me bimėt e ndryshme si pėr shembull: tinktura
Barė Hajduti, barė Mijėfletėsh (Achillea Millefolium), tinktura e
Hithrave, (Urtica Dioica) tinktura Rosmarine (Rosmarinus officials)
Barė Blete (Melissa officialis), Lincura (Gentiana lutea), Lulebasami
(Hypericum perforatum) etj. Po ashtu, edhe kremra bimore kundėr
dhimbjeve dhe natyrisht, masazheve terapeutike dhe

*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Wed Jan 06, 2010 3:41 pm

Recetat pėr t’u shėruar mė shpejt


Ka ushqime tė cilat nėse pėrgatiten dhe gatuhen nė mėnyrėn e duhur, mund tė kurojnė organizmin tonė. Tamam si njė ilaē.Ka
shumė e shumė receta tė tjera tė cilat ndihmojnė nė njė shėrim tė
shpejtė. Disa prej tyre funksionojnė vetė. Le tė shohim sė bashku se
cilat janė mė tė nevojshmet.

Brokoli nė shtatzėni:
Brokoli ėshtė njė nga perimet mė tė pasura me ushqyes. Ėshtė njė
minierė vitaminash, 3 nė veēanti: A,C dhe acid folik. Dhe pėrmban shumė
kripėra minerale, sidomos kalcium, hekur dhe potasium. Pėrmban edhe
fibra e inde me pėrbėrje sulfurike mė aftėsi dizintoksinuese dhe
dezinfektuese. Falė pėrmbajtjes sė tij tė acid it folik, lakra
kaēurrele ėshtė tepėr e nevojshme nė shtatzėni dhe kur merr pilula
antingjizje: dy momente nė tė cilat rritet nevoja pėr kėtė vitaminė.
Pėrgatitja: Lėreni brokolin nėn ujin e rrjedhshėm, pastaj ziejeni dhe
nė 2 minutat e fundit shtoni pak tumėz dhe rigon. Priteni dhe
spėrkateni me vaj ulliri. Konsumojeni 2 herė nė javė pėr 2-3 muaj.
Ndėrsa gjatė shtatzėnisė priteni nė copa dhe ziejeni nė avull ose
mikrovalė, kjo pėr tė ruajtur acidin folik. Konsumojeni 2 herė nė javė.


Komposto molle pėr zorrėn e trashė



Lėngu i mollės bėn mirė pėr tretjen, si dhe pėr tė shmangur
problemet me jashtėqitjen. Ata qė kanė probleme me zorrėn e trashė
duhet tė pinė nga njė herė nė ditė nga njė gotė komposto frutash. Tė
sėmurėt ėshtė mirė qė larjen ta bėjnė nė vaskė nė pozicionin ulur, duke
i shtuar ujit lėvore tė bungut dhe kamomil. Por, pėr t u shėruar nga
infeksionet nė zorrė duhen ngrėnė qepė dhe hudhra tė freskėta. Mėlmesa
me pėrbėrje tė barishteve natyrore qė pėrgatitet e bluar, ka hekur dhe
e pėrmirėson shėndetin e tė sėmurėve. Pėrdorimi i kėsaj mėlmese krijon
lirimin e kapsllėkut. Mėlmesa e tillė nuk duhet tė pėrvėlohet, por tė
qitet nė supė apo nė gjellė ashtu e “gjallė” tė pėrzihet dhe tė hahet.
Ngrėnia e njė molle tė ėmbėl para ushqimit liron zbrazjen e zorrėve.
Ata qė kanė zorrė pėrtace duhet tė pinė rregullisht tri herė nė ditė
nga njė gotė lėng molle para ushqimit.

Karotat nė konvaleshencė:



Karotat pėrmbajnė karotinė dhe vitaminė A, qė mbron mukozat dhe
ėshtė njė antioksidues i fuqishėm: lufton qelizat e lira, pėrgjegjės
pėr plakjen e qelizave. Ndihmon mjaft gjatė kanvaleshencės dhe
sėmundjeve infektive: nė fakt studime tė ndryshme kanė treguar se
riforcon sistemin imunitar.
Pėrgatitja: Centrifugoni 5 karrota me lėngun e njė limoni. Pini lėngun nė mėngjes, ēdo ditė.

Boronica:



Disa substanca qė i japin frutit ngjyrėn karakteristike, sė bashku
me vitaminat A dhe C e bėjnė boronicėn njė mrekulli qė lufton varicet
nė vena dhe infeksionet urinare.
Pėrgatitja: grini nė rende 1 kg boronicė dhe vendoseni mbi zjarr.
Shtojini gjysmė kg sheqer. Vėreni tė vlojė nė zjarr tė ulėt, duke e
trazuar. Hiqni me njė lugė shkumėn qė krijohet.
Hani njė pjatė nė mėngjes, pėr gati njė javė dhe rrugėt urinare do tė
dezinfektohen. Pėr 3-4 muaj pėr tė parandaluar probleme me sytė dhe
venat.

Energji me lajthitė:



Lajthitė janė mjaft tė pasura me vitaminė B, B 12 dhe E: pra janė
energjetike dhe tonike. Pėrmbajnė magnezium dhe zink nė sasi, dhe pėr
kėtė stimulojnė sistemin imunitar. Superkalorike, janė ideale pėr
fėmijėt, sportistėt, tė sėmurėt me tumore.
Pėrgatit njė lloj marmelate duke i grirė lajthitė dhe duke i trazuar me mjaltė dhe fara soje.
Hani njė lugė nė mėngjes pėr te paktėn 4 javė.


*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Wed Jan 06, 2010 3:41 pm

Diagnostikimi kompjuterik elektrodermal (AMSAT)


Metodat
mjekėsore kėrkojnė edhe diagnostikim modern. Kėto pajisje funksionojnė
nė bazė tė parametrave elektofizikė nė pikat biologjike aktive tė
pacientėve (pėrēueshmėria elektrike kompleksive e lėkurės,
pėrēueshmėria galvanike (anoda-katoda) dhe temperatura e shkallėzuar e
matur gjatė rrymės njėkahore dhe shumėkahore, tė cilat japin
informacionin objektiv pėr gjendjen e organizmit dhe bėjnė ndarjen e
organeve dhe tė sistemeve tė organeve sipas patologjisė.
Dr. Rabit Sadiku Ph
www.aku-center.com

Sistemi Diagnostik Elektrodermal
AMSAT bazohet nė matjen disa minutėshe tė parametrave elektrikė
momental qė bėjnė prezantimin e pikave aktive refleksogjene biologjike
tė zonave tė lėkurės dhe na jep njė pasqyrė pėr gjendjen funksionale
lidhjeve tė organeve dhe sistemeve tė organeve. Bazuar nė grafikėn
kompjuterike fitojmė pasqyrėn mbi gjendjen e organeve dhe sistemeve tė
organeve tė pacientit sipas shkallės qė bazohet nė krahasimin me
gjendje normale.

Ky sistem unikat i diagnostikimit jep informacione tė shpejta mbi
gjendjen funksionale tė organizmit dhe prezanton mundėsitė qė tė
kontrolloj dinamikėn e shėrimit tė pacientit gjatė terapive tė cilat
bėhen nė qendrėn tonė qė bazohet kryesisht nė kėto terapi: rezonancė
mikrovalore, akupunkturė, masazh, aerojonizoterapi, relaksim
autogjenik. etj. Tė cilat janė duke u pėrhapur me tė madhe dhe janė
bazė shumė e mire pėr mjekimin e sėmundjeve psiko-somatike. Me kėtė
hapet mundėsia optimale e ciklit teknologjikė tė mjekimit:
diagnostifikim-terapi-diagnostifikim qė mundėson optimumin e procesit
dhe rezultatet e mjekimit.


Principi i punės sė sistemit AMSAT
Amsat-sistemi diagnostifikues pėrbehet prej bllokut matės tė cilin e
drejton kompjuteri personal, 6 elektroda matėse (kėmbės, dorės dhe
kokės) si dhe softueri pėrcjellės. Nė procesin e diagnostikimit test
signali i cili vepron te pacienti ėshtė plotėsisht i padėmshėm pėr
shėndetin e tij dhe nuk pėrcjell asnjė ndjenjė tė pakėndshme.
Informacionet pėr gjendjen e organizmit fitohen duke bėrė kryqėzime
disa rrethore duke skenuar test-signal elektrik pėrgjatė 22 drejtimeve
dhe analizės statistikore duke dalur prej vlerave nominale vėllimore tė
pėrēueshmėrisė representative tė zonave tė organizmit dhe me kėtė edhe
lidhjeve tė organeve dhe sitemeve tė organeve.

Grafika prezanton informacionet dhe i mundėson edhe mjekut edhe
pacientit qė nė mėnyrė tė qartė tė mėsojnė pėr gjendjen e organeve dhe
sistemeve tė organeve qė shikohen duke bėrė krahasimin me vlerat e
gjendjes sė normales. Informacionet tekstuale komentojnė gjendjen
funksionale tė lidhshmėrisė sė organizmit, ndėrsa dialogu mjekė-pacient
verifikojnė tė dhėnat dhe rezultatet e kėrkimeve.



Mundėsitė e sistemit AMSAT
Mundėsia e njohjes sė gjendjes funksionale tė organizmit nė formė tė
fotografive qė u pėrgjigjen organeve dhe sistemeve tė organeve.

* Kontrollimi i efikasitetit tė rezultateve gjatė aplikimit tė rezonancės mikrovalore.
* Analiza e ndryshimeve dinamike tė gjendjes funksionale tė organizmit gjatė mjekimit.
* Pėrcaktimi i problemeve urgjente tė organizmit.
* Pėrcaktimi i karakterit patologjik,duke shfrytėzuar datotekėn e komjuterit personal.
* Pėrcjellja e treningut autogjen dhe rehabilitimi te lėndimet e sportistėve.
* Duke shfrytėzuar rezonancėn mikrovalore diganostifikimi kompjuterik
elektrodermal mundėson proces optimal dhe rezultate tė mira tė
shėrimit.

Efikasiteti i sistemit AMSAT
Nė bazė tė rezultateve klinike, saktėsia e informacioneve mbi
gjendjen e Organeve dhe sistemit tė organeve arrin mbi 80%. Vlera e
rezultateve tė AMSAT-it ėshtė shumė mė e madhe pėr shkak eksploatimit
tė kohės, monitoringut tė pėrhershėm tė pacientit, si dhe korrektimit
tė gjendjes me Rezonancė Mikrovalore duke dėshiruar qė tė kemi sa mė
shumė rezultate.

Pėr pacientėt tė cilėt i nėnshtrohen (AMSAT) vlejnė kėto rregulla:
* Duhet tė kaloni njė natė tė zakonshme (tė qetė)
* Nuk duhet tė pini kafe apo ēaj nė ditėn e incizimit
* Mos pėrdorni barėra mundėsisht njė ditė mė herėt
* Tė keni jashtėqitje tė rregullt, fshikėza e urinės tė jetė e zbrazėt
* Duhet t’i largoni tė gjitha metalet, stolitė, ortezat apo protezat para incizimit
* Incizimi nuk duhet tė bėhet tri ditė para dhe gjatė ciklit menstrual
* Duhet tė keni rroba tė brendshme nga pambuku
* Incizimi i ndalohet personave me pejsmejker si dhe atyre me metale tė ndryshme nė organizėm

*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Wed Jan 06, 2010 3:42 pm

Argjinarja, ilaēi qė i mungon kuzhinės sonė


Argjinarja
ėshtė njė bimė me njė kėrcell tė gjatė dhe njė lule. Kėrcelli i saj
shkon deri ne 1,5 m. Gjethet mbulojnė njėra tjetrėn dhe nė lulėzim, njė
lule e madhe i del nė krye. Atė e gjejmė sot me emrat si argjinare,
artichaut (frėngjisht) al-harsufa (arabisht), artichoke, siē i thonė
amerikanėt, etj.
Prof. Lea Joanis Tomatis
Argjinarja, nė fillim ajo u pėrdor si ilaē dhe nuk kishte hyrė ende
nė kuzhinėn perėndimore apo arabe, tė cilėt e huazuan menjėherė.
Atėherė e shikonin si njė bimė afrodiziake dhe shpesh ua ndalonin
femrave, qė tė mos eksitoheshin.

Njė bimė anti-oksiduese
Argjinarja ėshtė njė bimė anti-oksiduese qė lufton dhe “radikalėt e
lirė”, tė cilat gjenden nė organizėm dhe janė shkaktarė tė plakjes sė
organeve dhe gjithė organizmit. Tek angjinarja ka shumė pėrbėrės
fenolik si dhe anti-cianikė. Po kėshtu nė pėrbėrjen e argjinares gjejmė
njė tjetėr anti-oksidant tė quajtur silymarine, i cili ka mjaft efekte
kundėr kancerit.

Inulina ėshtė njė glucid preboitik qė nuk tretet dhe nuk absorbohet
nga zorra qorre, por ajo fermentohet nga flora bakteriale e zorrės sė
trashė. Bakteret e dobishme tė zorrėve mund ta absorbojnė inulinėn, e
cila ėshtė e dobishme pėr funksionimin e mirė tė zorrėve. Ajo
kontrollon glikeminė dhe lipidet e gjakut. Por argjinarja ėshtė shumė e
mirė dhe kundėr sėmundjeve kardiovaskulare. Ajo ka nė pėrbėrjen e saj
shumė fibra dhe ndihmon kundėr kapsllėkut, duke kontrolluar gjithashtu
dhe diabetin e tipit 2.


Disa minerale dhe vitamina pėrbėrėse tė argjinares
Bakri qė gjendet nė argjinare ėshtė mjaft i dobishėm pėr formimin e
hemoglobinės dhe tė kolagjenit (proteina qė shėrben nė strukturėn dhe
riparimin e indeve); Magneziumi, qė ėshtė nė pėrbėrje tė argjinares na
shėrben nė formimin e kockave dhe ndėrtimin e proteinave nė veprimet
enzimatike. Ai shėrben pėr kontraktimet muskulore, pėr shėndetin e mirė
tė dhėmbėve dhe funksionimin e sistemit imunitar. Ai luan njė rol nė
metabolizmin e energjisė dhe transmetimin e flukseve nervore.

Hekuri qė marrim pėrmes angjinareve dihet qė ėshtė mjaft i
rėndėsishėm, pasi ai ėshtė nė pėrbėrje tė ēdo qelize tė organizmit. Ai
ėshtė thelbėsor nė transportimin e oksigjenit dhe formimin e rruazave
tė kuqe nė gjak. Luan rol nė formimin e qelizave tė reja, tė hormoneve
dhe neurotransmetuesve.

Vitamina B9 (folate) qė gjendet nė argjinare ėshtė shumė e nevojshme
pėr ndėrtimin e qelizave tė trupit, pra tė globulave tė kuqe. Ajo luan
rol themelor nė prodhimin e materialit gjenetik (ADN, ARN); nė
funksionimin e sistemit nervor dhe atij imunitar, si dhe nė
ēikatrizimin e plagėve.

Vitamina K, ėshtė e nevojshme pėr sintezėn e proteinave qė
bashkėpunojnė pėr koagulimin e gjakut dhe nė formimin e kockave.
Kalciumi qė marrim nga angjinaret na shėrben pėr formimin e kockave dhe
tė dhėmbėve, pėr koagulimin e gjakut, kontrollin e presionit tė gjakut
si dhe pėr kontraktimin e muskujve tė zemrės.

Fosfori ėshtė minerali i dytė me bollėk qė gjėndet nė kėtė zarzavat,
pas atij tė kalciumit. Ai na shėrben pėr formimin e kockave, dhėmbėve,
pėr rritjen dhe zhvillimin e fėmijėve, rigjenerimin e indeve dhe
mbajtjen nė nivelin normal tė “pH” tė gjakut. Ai ėshtė njė nga
pėrbėrėsit e membranave tė qelizave.

Argjinarja ėshtė njė burim i madh i kaliumit. Nė organizėm, kaliumi
shėrben pėr tė ekuilibruar “pH” e gjakut, stimulimin e prodhimit tė
acidit kloridrik nga stomaku, duke favorizuar kėshtu tretjen. Ai
ndihmon nė kontraktimin e muskujve dhe nė transmetimin e flukseve
nervore.

Zinku merr pjesė nė reaksionet imunitare nė fabrikimin e materialit
gjenetik, nė perceptimin e shijes, ēikatrizimin e plagėve dhe
zhvillimin e fetusit nė bark tė nėnės. Gjithashtu, nė argjinare ka njė
sėrė vitaminash si: Vitamina B1, B2, B3, B5, B6, Vitamina C, etj.


A ėshtė e mirė pėr mėlēinė?
Po! Argjinarja ka njė efekt tė mrekullueshėm mbi mėlēinė dhe ėshtė
njė diuretik i mrekullueshėm. “Cynarine” pėrdoret nė laboratorėt
mjekėsore pėr tė krijuar ilaēe qė favorizojnė funksionimin
“hepatobiliar”. Kjo cilėsi, si “koleretik”, stimulon sekrecionet
hepatike dhe tė tėmthit. “Cynarine” ėshtė e pėrqendruar veēanėrisht nė
kėrcellin e argjinares, tė cilėn nuk e konsumojmė. Argjinarja ka
gjithashtu cilėsi tė tjera kurative. Ajo eliminon toksinat e shumta qė
kemi nė organizėm, shėrben kundėr lodhjes dhe lehtėson tėmthin pėr
evakuimin e lėngjeve.

Argjinarja nė kuzhinat tona
Argjinarja tek ne ėshtė kultivuar prej kohėsh si gjellė apo nė formė
sallate, por ajo ende nuk e ka gjetur pėrdorimin e gjerė siē e kanė
zarzavate tė tjera.
Nisur nga cilėsitė e mrekullueshme tė saj, duhet qė argjinarja tė
kultivohet gjerėsisht. Argjinarja e pjekur oksidohet me shpejtėsi pra,
pas gatimit, ajo duhet konsumuar shpejt dhe nuk duhet lėnė qoftė dhe nė
frigorifer. Ajo ruhet vetėm e freskėt, pra e pa gatuar. Kur ke ngrėnė
angjinare dhe pi ujė, njeriu ndjen njė shije tė ėmbėl nė gojė. Kjo vjen
si rezultat i pėrbėrėsit tė saj, inuline, e cila vepron mbi receptorėt
e shijes nė gjuhėn e njeriut. Argjinarja na furnizon me glucide
(sheqer) specifike si insulinė, e cila konsumohet pjesėrisht.

*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Wed Jan 06, 2010 3:42 pm

Efektet e agrumeve te njeriut


Sezoni i vjeshtės
nuk mund tė kuptohet pa rrufėn, gripin, tė teshtiturat. Por njė pjesė e
madhe e njerėzve beson se viruset gripale tė zakonshme pėr stinėn e
vjeshtės mund tė luftohen shumė lehtė me njė lėng portokalli apo me
konsumimin e agrumeve.
Por nuk ka ‘gėnjeshtėr’ mė tė madhe
se kjo. Gripi dhe rrufa nuk mund tė parandalohen apo luftohet me agrume
dhe fruta. Konsumimi i tyre nuk ndihmon nė parandalimin e kėtyre
viruseve apo sėmundjeve qė mund tė vijnė si pasojė e tyre. Shpesh mund
tė dėgjoni se vitamina C qė gjendet te portokalli apo limoni forcon
aktivitetin e sistemit imunitar si dhe rrit fuqinė e rruazave tė
bardha, ‘mbrojtėsit’ e organizmit tonė.

Gripi nuk shkaktohet nga tė ftohtit, megjithėse edhe ai ka ndikimin e
tij. Nė fakt, viruset gripale sulmojnė kur lėvizja e temperaturave dhe
tė ftohtit ulin mbrojtjen e organizmit. Rrufa ėshtė njė ‘sėmundje’
banale, por pėr fat tė keq ėshtė ngjitėse dhe e bezdisshme. Njė
kėshillė e vogėl pėr momentin e parė kur vėreni se po ju zė gripi apo
rrufa ėshtė tė zieni njė grusht kripe nė ujė. Pasi tė jetė ftohur
thithni ujin e kripur me hundė, tė paktėn deri sa t’ju dalin lot nga
sytė, dhe brenda njė dite do tė ndjeheni shumė mirė dhe do tė shpėtoni
nga rrufa.

Por kur ju ka zėnė rrufa dhe nuk po ju largohet atėherė duhet tė merrni
tė tjera masa. Ambienti nė dhomėn tuaj tė gjumit nuk duhet tė jetė
shumė i lagėsht. Natėn flini pėrmbys, pasi ky ėshtė njė pozicion qė
lehtėson shumė frymėmarrjen. Nėse pini duhan gjatė kėsaj periudhe duhet
ta ndaloni dhe mos abuzoni me ilaēe, pasi gripi dhe rrufa do tė kalojė.



Por cilat janė tė vėrtetat dhe gėnjeshtrat e ‘agrumeve’ dhe efekteve tė tyre nė organizmin tonė?
1. Shpesh thonė se ata qė
pinė duhan duhet tė marrin dyfishin e vitaminave C krahasuar me dikė qė
nuk pi duhan dhe se dy kokrra portokalli nė ditė mund tė pakėsojnė
nivelin e nikotinės. Kjo ėshtė e vėrtetė. Portokalli ka njė efekt
pozitiv nė sistemin e qarkullimit tė gjakut, nė lėngun e tij gjenden
substanca qė veprojnė mbi muret e arterieve duke kundėrvepruar mbi
formimin e pllakave arterosklerotike.

2. Portokalli mund tė luftojė
aneminė falė pėrmbajtjes sė lartė tė hekurit si dhe antocianinės,
substancė qė parandalon degradimin e qelizave anti-tumorale.

3. Ėshtė e vėrtetė qė Vitamina C
gjendet edhe nė ushqime tė tjera por nuk ėshtė e vėrtetė qė agrumet i
ruajnė cilėsitė e tyre pėr shumė kohė. Ndaj ėshtė mė mirė qė ato t’i
blini nė sasi tė vogla dhe t’i konsumoni ato brenda pak ditėsh.

4. Lėngu industrial i frutave
kurrė nuk ka aq shumė vitamina krahasuar me frutat e shtrydhura vetė.
Vitaminat kanė njė karakteristikė qė prishen shumė lehtė nga drita dhe
ajri si dhe tė shkatėrrohen me kalimin e kohės. Dihet qė proceset
industrialė, sado tė kontrolluar dhe perfektė qė tė jenė, zgjasin shumė
nė kohė. Pa marrė parasysh dy efektet e tjera.

5. Nuk ėshtė e vėrtetė qė
konsumi i agrumeve nuk ka kundėrveprime te tė sėmurėt nga shqetėsime
gastrite, si ulcera, djegie tė stomakut apo gastrit. Substancat acide
provokojnė njė irritim tė mėtejshėm tė mukozės sė stomakut, ndaj
kėshillohet qė agrumet tė konsumohen me stomakun plot apo lėngun e
shtrydhur tė frutave ta shoqėroni me njė copė buke.

6. Vetėm hardhia pėrmirėson
efektin e shumė medikamenteve falė narigenės, njė substancė e veēantė
qė ndikon pozitivisht nė organizėm.

*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Wed Jan 06, 2010 3:43 pm

Gripi dhe tė ftohurit luftohen me ushqim



qoftė se doni tė gėzoni “rininė e pėrjetshme” dhe tė shtoni numrin e
viteve tė jetės suaj, atėherė duhet tė dini se cilat janė ushqimet e
njė jete mė tė gjatė dhe nė harmoni me natyrėn. Dietologu David Grotto,
nga Chikago, nė njė libėr ka pėrmbledhur 101 ushqime tė dobishme pėr
shėndetin. Ndėrsa mė poshtė, po nga ky libėr radhiten 10 bimė dhe
ushqime tė cilat janė tė njohura pėr efektet e tyre kundėr gripit.
Hudhra
Mbase aroma e saj mund tė mos jetė e mirė pėr frymėmarrjen tuaj, por
hudhra ėshtė shumė e shėndetshme pėr organizmin tuaj. Ėshtė e
shėndetshme pėr vetė faktin sepse ajo pėrmban fitokimikate tė cilat i
vrasin bakteret, thithin kolesterolin dhe luftojnė kancerin. Ėshtė e
kėshillueshme qė tė hiqet lėvozhga nga hudhra, tė pritet nė copa tė
vogla, tė shtypet, dhe pastaj tė pėrdoret.

Kėrpudhat
Sipas studimeve tė bėra ka rezultuar se kėrpudhat forcojnė sistemin
mbrojtės dhe shkatėrrojnė qelizat sėmundje shkaktuese. Ato janė njė
pjatė e pėlqyer sidomos gjatė periudhave kur jeni tė ftohur apo me
grip. Ato pėrdoren si njė pjatė e dytė kur skuqen.

Ēaji
Nė tė vėrtetė ēaji ėshtė i njohur nga tė gjithė, pėr efektet e tij
kundėr gripit dhe tė ftohurit, ai ėshtė i pasur nė kalori, nuk ėshtė i
kushtueshėm dhe pėrgatitet lehtė. Ēaji pėrmban polifenole, tė cilat
antioksidues mbrojtės. Polifenolet janė antibakteriale, antivirale dhe
veprojnė si anti-inflamatorė. E rėndėsishme ėshtė tė njihet mėnyra dhe
masa e duhur pėr pėrgatitjen e tij, pėr tė marrė rezultatin e
dėshiruar.

Tėrshėra



Tėrshėra ėshtė e pasur nė fibra, ajo pėrmban vitaminat E dhe B, si
dhe njė numėr mineralesh dhe beta-glukanesh, tė cilat forcojnė sistemin
imunitar tė njeriut. Frytet e tėrshėrės ndryshe nga ato tė drithėrave
tė tjera (me pėrjashtim tė misrit) janė relativisht mė tė pasura nė
lipide (5%) dhe pėrmbajnė proteina (rreth 14%) glucide tė ndryshme,
(rreth 60%); ku kryesori ėshtė amidoni (55%). Tėrshėra fuqizon sistemin
imunitar. Tėrshėra pėrdoret kryesisht nė pėrbėrjen e ushqimeve tė
fėmijėve.

Manaferrat
Kjo frutė ėshtė super i pasur me vitamina dhe mineralet bazė pėr
organizmin e njeriut. Pikėrisht pėr kėtė arsye rekomandohet qė kjo
frutė tė konsumohet nga tė gjitha grupmoshat, veēanėrisht fėmijėt dhe
tė moshuarit. Manaferrat bėjnė tė mundur uljen e kolesterolit nė trup.
Njeriu mund tė hajė sasi tė mėdha manaferrash dhe tė mos shėndoshet,
pėrkundrazi kjo frutė bėn tė mundur rėnien nga pesha si dhe kontrollon
nivelin e yndyrave nė gjak. Kjo frutė lufton gripin dhe tė ftohurit.

Lakra
Jo pak, por 22 kalori mund tė pėrftojė gjithsecili nga ne nėse
konsumon qoftė edhe 30 gram lakėr tė gatuar. Lakra pėrmban pėrbėrės tė
cilėt stimulojnė prodhimin e enzimave nė organizėm, tė cilat realizojnė
prodhimin e radikaleve tė lira dhe reduktojnė simptomat gripale. Lakra
mund tė hahet ashtu siē ėshtė e freskėt, mund tė gatuhet duke u zierė
me kujdes. Nuk ėshtė i kėshillueshėm pėrdorimi i tepėrt i lakrės turshi.

Mjalti
Mjalti ka aftėsi kuruese pėr vetė vitaminėn B qė pėrmban. Mjalti
pėrmban veti dezinfektuese pėr plagė dhe gėrvishtje tė lėkurės. Sipas
studimit tė Dr.Molan mjalti triumfon mbi 7 lloje tė ndryshme bakteresh.
Kėshtu qė janė identifikuar edhe aftėsitė e tij kundėr gripit. Pėrveē
shėrimit tė jashtėm mjalti ka dhe veti kuruese tė brendshme, si nė
qetėsimin e stomakut. Kėshtu do ishte e rekomandueshme 2 lugė ēaji
mjaltė nė ditė. Njė rol tė rėndėsishėm mjalti luan kundėr diarresė,
sidomos pėr fėmijėt e vegjėl, pasi ėshtė njė metode, mjaft e mirė
kuruese brenda njė ushqimi.


Proteina e hirrės


Proteina e hirrės ėshtė njė zinxhir aminoacidesh, e cila ndihmon nė
pėrtėritjen e muskujve dhe zhvillimin. Studimet kanė treguar
gjithashtu, qė ato mund tė risin sistemin imunitar, neutralizojnė
efektet rrėnjėsore. Ėshtė e rekomandueshme qė tė konsumohet gjatė
periudhave gripale, sepse fuqizon sistemin imunitar dhe ndihmon qė tė
largohet gjendja gripale apo gjendjet e tė ftohurit.

Elbi
Njė tjetėr burim i fibrave dhe beta-glukozėve, elbi ka treguar qė
pėrmirėson imunitetin, aq mirė sa kolesteroli i ulėt. Antioksiduesit qė
janė gjetur tek elbi, gjithashtu, mbrojnė qelizat nga dėmtimi, thotė
David Grotto. Elbi mund tė shtohet lehtėsisht tek supat, mishi i zier,
dhe sallatat. Elbi pėrmban Potasiumin, i cili ėshtė i pėrfshirė nė
shumė procese jetėsore tė trupit, duke mbajtur nėn kontroll presionin e
gjakut, funksionin e zemrės dhe veshkave. Kėshillohet pėrdorimi i 4-5
biskotave me elb ēdo ditė. Sidomos nėse doni tė luftoni gripin.

Patatja e ėmbėl
Patatet e ėmbla janė plot me fibra dhe imunizojnė sistemin, rrisin
betakarotinėn. Mund tė fusėsh tė gjithėn nė furrė sobe dhe i pjek ato
pėr njė tas tė shėndetshėm me patate tė skuqura. Zhardhokėt e saj
pėrmbajnė shumė niseshte e pėrdoren gjerėsisht si ushqim etj. Nė
mjekėsinė popullore patatja pėrdoret kundėr djegieve, plagėve dhe syve
tė nxirė.

*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Wed Jan 06, 2010 3:43 pm

Steriliteti kurohet edhe nė tavolinė


Nuk po
arrin dot tė mbetesh shtatzėnė? Provo tė kontrollosh ushqimin tėnd.
Sepse ka njė lidhje tė ngushtė mes ushqimit dhe hormoneve.
"Njeriu
ėshtė, ēfarė ai ha", thuhej dikur nė kohėt e lashta. Flitet pėr njė
kujdes tė madh, qė vlen mė shumė pėr femrat, nėse mendohet qė bazat
ushqimore furnizuese qė ndodhen nė organizmin femėror sintetizojnė
hormonet e domosdoshme pėr njė shėndet tė plotė
.

Ēfarėdo lloj diete tė gabuar, tė cilėn mund ta keni ndjekur pėr njė
kohė tė gjatė, kushtėzon bazat e domosdoshme ushqimore tė cilat
ndikojnė pastaj negativisht nė shėndet dhe nė efektivitetin e aparatit
riprodhues.

Nė rrezik ėshtė mbi tė gjitha pėrqindja e pjellorisė qė mund tė
arrij dhe nė njė sterilitet, pa qenė tė ndėrgjegjshme, apo para
anoreksisė (sėmundje e cila godet njė numėr gjithnjė e mė tė madh tė
femrave nga mosha 15-35 vjeē.

Ērregullimi i ciklit



Pjelloria e njė femre ėshtė njė dhuratė qė duhet tė ruhet me kujdes
falė bazės ushqimore qė pėrbėhet nga njė raport i ekuilibruar
karbohidratesh, yndyrash dhe proteinash. Por pėr fat tė keq shumė vajza
ndjekin objektivin pėr t'u dobėsuar duke eliminuar shumė ushqime tė
domosdoshme pėr njė rregullsi hormonale.

Njė problem anėsor? Jo tamam. Kėrkimet e fundit konfirmojnė se, 30%
e femrave nė pėrgjithėsi qė ndjekin dieta tė pėrpunuara nga ato vetė,
kanė vėrtet probleme shėndetėsore, pastaj njė pjesė e mirė vuajnė nga
bulimia, dhe njė pjesė tjetėr nga anoreksia.

Organizmi ndjen menjėherė ērregullimin dhe fillon tė japė sinjale.
Kėshtu p.sh cikli ērregullohet, reduktohet edhe cilėsia e zgjatja e
fluksit. Kjo do tė thotė qė organizmi hyn nė rezerva duke aktivizuar
mekanizmat mbrojtėse siē ėshtė p.sh edhe reduktimi i humbjes sė gjakut
menstrual.

Nė njė kohė tė dytė, cikli shtohet, d.m.th ėshtė i shpeshtė. Ky
ėshtė sinjali qė edhe ovulacioni ėshtė zhdukur, dhe bashkė me kėtė
ėshtė zhdukur edhe mundėsia qė njė vezė tė fekondohet nga njė
spermatozoid.

Ushqimet bazė pėr njė pjellori tė mirė
Pėr fat tė mirė problemet e ovulacionit tė shkaktuara nga
ērregullimet ushqimore, janė tė ndreqshme. Mjafton tė rifusėsh nė dietė
ushqimet qė favorizojnė shėndetin e aparatit riprodhues.

Njė gabim i shumė femrave, tė cilat ndjekin dieta tė sajuara nga
vetja e tyre, ėshtė p.sh, evitimi i yndyrave vegjetale siē ėshtė vaji i
ullirit. Kjo provokon ērregullime nė cikėl si dhe nė mundėsinė pėr tė
ngelur shtatzėnė.

Pėrveē vajit tė ullirit qė ėshtė i domosdoshėm pėr hormonet seksuale
femėrore, ėshtė edhe hekuri (rreth 18 mg nė ditė) tė cilin e gjejmė tek
peshku, mishi, zarzavatet. N.q.s njė grua ėshtė e mėrzitur dhe nuk ka
dėshirė pėr njė lidhje seksuale, ajo nuk ėshtė nė gjendje psikofizike
ideale qė tė "lindė" njė fėmijė.

Duhet patjetėr tė ushqehet edhe me produkte ushqimore qė pėrmbajnė
zinkun (7 miligram nė ditė), njė faktor qė favorizon procesin e
ovulacionit. Duhet tė ushqeheni me mish, peshk apo fruta deti, vezė,
fruta tė thata.

*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Wed Jan 06, 2010 3:43 pm

Ushqimet dhe bimėt qė zgjojnė epshin


Njerėzit,
kudo nė botė, prej kohėsh flasin pėr disa ushqime qė i atribuojnė njė
nxitje tė epshit, dhe kjo falė ushqimeve afrodiziake.
Fjala
“epsh” vjen nga perėndesha greke e dashurisė, Afėrdita, qė nxit magjinė
e ndjenjės sė zjarrtė dhe seksit tek ēiftet e reja. Legjendat tregojnė
se Montezuma II, sundimtar i njohur Astek gjatė pushtimit spanjoll tė
Meksikės, pinte 50 gota ēokollatė nė ditė pėr tė pėrmbushur tė gjitha
dėshirat e haremit tė tij. Dhe nėse mendoni se nė zgjedhjet tuaja bėhet
fjalė vetėm pėr njė person tė vetėm, nuk ka pikė dyshimi qė duke
pėrdorur recetat me ushqime afrodiziake do t’ia arrini qėllimit. Por a
ka gjė tė vėrtetė lidhur me to?

Kanella-Pėrdoret si pluhur jo vetėm nė
ėmbėlsira, por gjithashtu ėshtė e kėshilluar edhe nė gatimin e mishit.
Ėshtė elementi kryesor nė recetat e Krishtlindjeve. Lėngu i saj
pėrdoret pėr lehtėsimin e dhimbjeve tė menstruacioneve apo gjatė
shtatzėnisė.

Dafina-Herėn e parė qė do tė keni rast tė
vallėzoni me tė dashurin tuaj, i dhuroni njė kurorė me kėtė bimė tė
shenjtė. Nė gatim dafina pėrdoret nė sasi tė vogėl, njė ose gjysmė
gjethe pėr shkak tė shijes shumė tė fortė dhe ėshtė paksa e hidhur.



Majdanozi-Ai mund tė pėrdoret nė rreth 30 lloj gatimesh, si nė mish, peshk, sallatė.

Hudhra-Nuk duhet tė mungojė nė kuzhinė.
Mendohet sė ėshtė njė bimė e shenjtė, erotike, mjekėsore, e cila iu
jepej atletėve nė olimpiadat nė Greqi. Ka shumė cilėsi kuruese, sidomos
nė rastet e kancerit. Substancat thelbėsore tė saj tė pėrpunuara dhe
destinuara pėr kurim shiten nė kapsula, pėr shkak tė shijes sė saj.
Pėrdorej si i vetmi afrodisiak qė nė kohė tė lashta. Sot ėshtė provuar
se substanca kimike qė shkakton aromėn e hudhrės ndodhet edhe nė
sekrecionet intime femėrore.

Orizi-Ėshtė simboli i fertilitetit. Kur me
pafajėsinė mė tė madhe nuses dhe dhėndrit i hidhet oriz gjatė dasmės,
shumė pak e dinė qė nė brendėsi ėshtė pikėrisht ky sekret. Disa kanė
mendimin se ėshtė e pamundur qė tė eksitosh ndonjė njeri me njė pjatė
oriz, por prova mė e mirė pėr fertilitetin qė ka orizi ėshtė fakti i
mbipopullsisė qė ka Kina.

Patėllxhani-Konsiderohet eksitus, sidomos kur pėrgatitet me pėrbėrės tė tillė si hudhėr, qepė, spec dhe erėza tė tjera.

Qepa-Ėshtė thelbėsore pėr tė gjitha llojet e kuzhinave, qė nga mė erotikja deri tek mė e thata.

Spinaqi-Spinaqi ėshtė i pasur me vitamina dhe minerale, forcon trupin dhe ankthet e dashurisė.

Fasulet-Pėr romakėt ishin stimulante dhe
lulja simbolizonte kėnaqėsinė seksuale. Supa me fasule simbolizonte
kėnaqėsinė seksuale dhe u ndalua nė shekullin e XVII nga kolegji i
murgeshave te San Jeronimo pėr tė ndaluar eksitimet.

Misri-Simbolizon fertilitetin dhe bollshmėrinė.

Speci-Duket se e vetmja gjė erotike qė ka,
ėshtė forma e tij. Por nė disa rajone konsiderohet eksitus, ndėrsa nė
disa tė tjera konsiderohet si kundėr afrodiziak.

Domatja-Ka origjinė nga Amerika dhe duhet tė
futej nė kategorinė e frutave. Spanjollėt e sollėn domaten nė Evropė si
“molla peruane” dhe “molla e dashurisė”. Mishi i saj i ngjeshur i kuq
dhe sensual mori shpejt shume famė, sepse besohej shumė nė fuqinė e saj
stimuluese.



















CILAT JANĖ USHQIMET QĖ NXISIN EKSITIMIN
Valeriana nė doza tė vogla mund tė jetė stimulant, birra e bashkuar
me verėn nė sasi tė vogla pėrdorej nė tė kaluarėn si eksitues, por nė
doza tė mėdha ato do tė bezdisnin dhe dashuria nuk do tė kishte jetė.


DASHURIA, AFRODIZIAKU NUMĖR 1
I vetmi afrodiziak i vėrtetė dhe i pagabueshėm ėshtė dashuria. Asgjė
nuk mund tė ndalojė pasionin e dy njerėzve tė dashuruar. Afrodiziaku i
dytė ėshtė variacioni. Variacioni rinovon zjarrin e dashurisė. Por pėr
tė ndezur dėshirėn nė njė ēift ku ekziston dashuria ka vend edhe
imagjinata. Njė gjė e tillė mund tė ndiqet edhe gjatė gatimit. Ēdo gjė
qė gatuhet pėr njė tė dashur ėshtė sensuale, por ėshtė akoma mė shumė
nė se tė dy marrin pjesė nė gatim, duke shfrytėzuar rastin qė sė bashku
me qėrimin e lėkurės sė qepės, tė fillojnė tė zhvishen edhe ata.
Kontrasti dhe surpriza janė erotike, njė vajzė e veshur me pantallona
tė shkurtra dhe e hipur nė njė motoēikletė mund tė duket eksituese,
ndėrkohė qė njė burrė nė njė situatė tė tillė mund tė duket qesharak.

*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Wed Jan 06, 2010 3:44 pm

Vaji i ullirit, ilaēi magjik


Studimet e ndryshme kanė treguar se vaji i ullirit luan rol tė rėndėsishėm nė mbrojtjen ndaj shumė sėmundjeve.Ulliri
ėshtė pa dyshim njė bimė mjekėsore e mrekullueshme. Pėr ēdo pikė tė
vajit tė ullirit i marrim mbi 30 pėrbėrės tė cilėt na mbrojnė nga
sėmundjet e zemrės, mplakja e hershme dhe shumė sėmundje e tjera.

Ai pėrmban acide yndyrore tė pangopura, mė sė tepėrmi acidit oleinik, i
cili pėrmban 55-83 pėr qind tė acideve yndyrore tė pėrgjithshme, tė
cilėt nė mėnyrė pozitive veprojnė nė metabolizmin e yndyrave nė mėlēi,
rregullojnė kolesterolin, e mbrojnė zemrėn, gjė qė pakėson mundėsinė e
prekjes nga sėmundjet e ngurtėsimit tė enėve tė gjakut, infarkt,
tromboza dhe rregullojnė tensionin e gjakut.

Pėr kėtė vaji i ullirit nuk duhet t’i mungojė dietės suaj ditore.

Bima dhe lėvozhga e ullirit pėrdoren me rezultate shumė tė mira kundėr
arteriosklerozės, tensionit tė lartė tė gjakut, temperaturat e larta
etj.

Nėse vaji i ullirit pėrdoret si melhem pėr lyerje, forcon flokėt dhe
ndalon tė thinjurit. Pirja e vajit tė ullirit ėshtė i dobishėm kundėr
helmimit. Ky vaj lehtėson dhimbjet nė lukth dhe zorrė dhe mbyt
parazitėt nė zorrė.

Ullinjtė e gjelbėr kanė vlera tė shumta ushqyese e gjithashtu forcojnė
barkun dhe stimulojnė potencėn seksuale. Ullinjtė e hidhur janė tė mirė
pėr trajtimin e djegieve. Tė pėrtypurit e gjetheve tė ullirit ndihmon
nė rastet e inflamacionit tė mukozės sė gojės, herpesit, dermatitit
buloz dhe kromės. Ēaji i pėrgatitur me gjethet e ullirit ul sasinė e
sheqerit nė gjak. Diabetikėt kėshillohen tė hanė kokrra jeshile ulliri,
tė cilat ulin etjen qė shkakton diabeti.

Vaji i ullirit ndihmon nė sėmundjet e mėlēisė dhe nė eleminimin e gurėve tė fshikėzės sė tėmthit dhe gurėve tė veshkave.

Nga pomadat dhe preparatet e tjera qė pėrgatiten me vajin e ullirit
mjekohen plagė tė ndryshme, djegie tė lėkurės, duke ndihmuar nė
ripėrtėritjen e indeve tė dėmtuara.

Vaji i ullirit, pėrbėn njė formulė shėndeti dhe jetėgjatėsie. Nė tė
gjenden acidet omega-3-yndyrore, vitamina A dhe E, metale, selen, si
dhe substanca antioksiduese, tė cilat mbrojnė qelizat nga shkatėrrimi,
qė mund tė vijės si pasojė e radikaleve e tė lira.

Personat qė konsumojnė dy lugė vaj ulliri nė ditė, kanė rėnie tė
LDL-kolesterolit dhe ngritje tė nivelit tė substancave antioksiduese nė
gjak tė cilat kanė efekt pozitiv nė mbrojtjen e zemrės.

Ul presionin e gjakut dhe ndihmon nė terapinė e hipertensionit. Ndihmon
nė funksionin optimal tė trurit, si dhe nė shėndet tė mbarė tė kockave,
sidomos nė fėmijė tė vegjėl, pasi ndihmon nė absorbimin e kalciumit.

Duke qenė i pasur nė vitaminė E, ndihmon nė mbarėvajtjen e procesit tė
plakjes dhe, pėr kėtė, ėshtė i domosdoshėm pėr tė moshuarit. Mbron
stomakun nga ulcera dhe gastriti. Po kėshtu mbron mėlēinė nga
ērregullime dhe infeksione tė ndryshme.

Studimet e reja tregojnė se vaji i ullirit ndihmon nė parandalimin e
kancerit tė lėkurės, tė zorrės, tė prostatės dhe tė gjirit dhe mbron
qelizat e ADN-nė nga deformimet, qė mund tė ēojnė nė shfaqjen e
kancerit. Ėshtė mė rezistues ndaj temperaturave tė larta tė gatimit.
Thonjve dhe flokėve u jep fortėsi dhe i ruan ato nga thinja e
parakohshėm. Jo mė kot ėshtė renditur mes ushqimit dhe medikamentit si
ilaēi, qė natyra na ka e falur pa na kėrkuar asgjė nė kėmbim.

Duhet dimė edhe kėtė: Vaji i ullirit ėshtė produkti qė, nė 100 g ka
pothuajse 1.000 kalori, mė shumė nga ēdo lloj ushqimi tjetėr. Pėr kėtė
arsye duhet konsumuar me sasi shumė tė kufizuara, pasi mund tė ēojė
shumė lehtė nė shtim peshe.

*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Wed Jan 06, 2010 3:44 pm

Dhembja dhe mpirja e qafės


Fare pak gjėra janė mė ngacmuese e tė parehatshme se dhembja dhe mpirja e qafės, qė mund ta prekė ēdokėnd, nė ēfarėdo moshe.Ferid & Dijana Nahi,
mjekė kiropraktikė
“Advent “
tel: 044 180 052

Shtylla e kurrizit ėshtė e pėrbėrė nga 24 kocka tė quajtura unaza,
tė radhitura njėra mbi tjetrėn. 7 unazat e para tė shtyllės ndodhen nė
qafė dhe njihen me emrin unaza cervikale.

Ato janė tė gjitha tė ndėrtuara hollė, tė buta dhe vendet e
bashkimit tė tyre, nyejt lidhin secilėn kockė tjetėr duke lejuar shumė
lėvizje. Unazat kanė pėrballė njė sipėrfaqe tė madhe cilindrike tė
quajtur trupi i unazės dhe prapa janė tė vendosura harqet tė cilat e
mbrojnė palcėn e kurrizit.

Ndėrmjet unazave ka hapje tė vogla pėrmes tė cilave kalojnė nervat
jashtė nga palca e kurrizit nė qafė dhe krahėt. Palca e kurrizit ėshtė
nervi kryesorė qė del nga truri pėrmes qafės dhe arrin deri nė pjesėn e
poshtme tė kurrizit. Pėrmban nervat nė tė gjitha pjesėt e trupit.

Pėrmes shtyllės cervikale kalojnė gjithashtu edhe arteriet e unazave
qė transportojnė gjakun nga zemra nė tru dhe furnizojnė pjesėt e trurit
duke e ruajtur ekuilibrin.

Midis unazave ndodhen disqet kėrcore (kartilagot) tė njohura si disqe
intervertebale. Struktura e kėtyre disqeve ėshtė e ngjashme nė gjithė
gjatėsinė e shtyllės kurrizore, e pėrbėrė nga njė bėrthamė si xhelatinė
(nucleus pulposus) tė rrethuara nga njė shtresė e fortė fibrash
(annulus fibrosus). Kolona e unazave pėrforcohet nga disa ligamente dhe
muskuj. Ato e bėjnė kolonėn mė tė fortė ndėrsa lejojnė atė tė lėvizė
lehtėsisht.


Qafa si pjesė e shtyllės sė kurrizit ėshtė e ngjashme me pjesėn
tjetėr, por ndryshon nė atė qė ka pėr qėllim tė lėvizė mė shumė dhe nė
drejtime tė ndryshme, gjithashtu qafa nuk i duron ngarkesat e rėnda qė
mund tė pėrballėn nga pjesa e poshtme e shtyllės kurrizore.

Dy unazat e sipėrme nė qafė janė shumė tė ndėrlikuara dhe ju mungon
trupi kryesor nga sipėr. Kjo zėvendėsohet nga njė bėrthamė drejtuar nga
trupi i unazės poshtė dhe shėrben si njė bosht rrotullimi i cili lejon
kokėn tė rrotullohet mbi qafėn. Unaza nė majė mban peshėn e kafkės dhe
quhet atlas, si gjiganti mitologjik i cili e mban botėn mbi supet e
tij.

Shpesh dhembja dhe mpirja nė qafė shkaktohen nga lėvizja e disqeve nė
pjesėn e sipėrme tė kurrizit saktėsisht tė qafės. Kjo mund tė ndodhė nė
mosha ta ndryshme, duke filluar nga mosha mė e re madje edhe para
moshės 25 vjeē e gjer tek mosha e shtyrė. Ky ērregullim ndryshon nga
personi nė person. Disqet e unazave lėvizin dhe kjo bėnė qė hapėsira nė
mes tė unazave tė bėhet mė e ngushtė duka shkaktuar tė ėnjturit,
pėrflakjen e fijeve tė nervave gjė qė personi ndjenė dhembje.


Disqet tkurren rreth cepave tė tyre dhe nė anėn vertebrale rriten
nga jashtė. Skajet kockore quhen osteofite. Ndryshimet tė ngjashme
ndodhen edhe nė nyje nė mes harqeve vertebrale. Kėto ndryshime tė
gjetura nė spondiliartroza cervikale e qafės mund tė shihet me
ekzaminimin e rezeve X (radiografinė) dhe janė tė pranishme tė
pothuajse ēdo njeri pas moshės 65 vjeē.

Kur ndodhin kėto ndryshime shkaktojnė dhembje. Megjithėse shumė
njerėz mund tė mos kenė dhembje nė qafė, madje edhe ndryshime tė
rėndėsishme mund tė shikohen nė radiografitė e tyre. Dhembja shkakton
edhe tendosjen e ligamenteve dhe mpirjen e qafės.

Disqet e lėvizura dhe tė pėrflakura (tė ėnjtura ndonjėherė pickojnė
rrėnjėt nervore dhe kjo shkakton dhembje, mpirje tė forta nga qafa
poshtė tek krahėt dhe shpatullat. Nėse prej ostefiteve shtypet arteria
vertebale, redukohet furnizimi me gjak i sipėrfaqes sė trurit e cila
kontrollon ekuilibrin, mund tė shkaktojė marrje mendsh, migrenėn,
(kokėdhembjen kronike) dhe nė raste rralla edhe verbim.

Nganjėherė dhembja dhe mpirja e qafės mund tė ndodhė pėr shkak tė
qėndrimit nė rryma ajri ose ekspozimi ndaj ftohtit dhe lagėshtisė.


Gjithashtu dhembja dhe mpirja e qafės mund tė ndodhė pėr shkak tė
pozicionit jo tė duhur tė qėndrimit nė punė. Nėse tavolina e punės
ėshtė shumė e ulėt dhe ju duhet tė punoni me kokėn e pėrulur dhe
dhembja e mpirja e qafės ndodhė pėr shkak tė lodhjes sė ligamenteve.

Qėndrimi i shtrirė pėr njė kohė tė gjatė mund tė shkaktojė dhembjen
dhe pirjen e qafės. Mandej pėrdorimi i 2-3 jastėkėve mund tė shkaktojė
kėtė problem. Gjithashtu nėse dysheku ėshtė tepėr i butė mund tė
shkaktojė dhimbjen dhe mpirjen e qafės. Nganjėherė disa prej kėtyre
problemeve mund tė qetėsohen nga fjetja nė shtrat mė tė forte dhe duke
pėrdorur vetėm 1 jastėk.

Andaj, tė dashurit tonė, nėse dhembjet dhe mpirja e qafės nuk
mėnjanohen me pėrdorimin e dyshekut mė tė fortė, jastėkut tė
pėrshtatshėm, ēlodhjes, mandej edhe pėrdorimit tė ilaēeve tė ndryshme
qė na rekomandojnė mjekėt e shumtė, tabletave tė ndryshme, qetėsuese
dhembjesh etj., ju rekomandojmė qė tė provoni edhe ju metodėn e
natyrshme tė thjeshtė dhe jo tė dhembshme tė kiropraktikės dhe tė tė
ashtuquajtur “kthimit nė vend, palosjes” tė diskut apo disqeve tė
lėvizura, tė cilėt duke prekur nervat e pėrafėrta shkaktojnė dhembjen
ngacmuese, madje edhe mpirjen e qafės, krahėve e nganjėherė edhe tė
duarve gjer tek fundi i gishtėrinjve.


Kjo metodė e shėrimit ėshtė duke u aplikuar edhe tek ne nė Kosovėn,
tani e disa vite, ėshtė kiropraktikė kroate me traditė mė se 150 vjet.
Ne, tanimė kemi shkruar disa artikuj nė kėtė portal, madje edhe duke
dhėnė pėrgjigje nė pyetjet e juaja dhe duke ndihmuar, numėr jo tė vogėl
tė pacientėve.

*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Wed Jan 06, 2010 3:44 pm

Produktet ushqimore qė forcojnė imunitetin


Konsumimi
i sa mė shumė produkteve qė rrisin imunitetin e organizmit ėshtė
kėshilla kryesore, qė japin specialistėt e mjekėsisė bimore pėr tė
parandaluar shfaqjen e sėmundjeve virale.
Duke qenė se
tashmė secili prej nesh ėshtė i rrezikuar nga virozat gripale mė tepėr
se kurrė, parandalimi i vetėm i tyre pėrveē vaksinimit, mund tė bėhet
vetėm nėpėrmjet marrjes sė produkteve bimore qė rrisin imunitetin, pasi
nė njė organizėm tė shėndoshė rreziku pėr tu prekur nga viruset ėshtė
shumė i vogėl.

Ilaēet bimore qė pėrbėhen nga bimė tė ndryshme tė tretura nė alkool
janė preparatet mė efikase pėr tė rritur imunitetin dhe pėr tė
parandaluar prekjen nga sėmundjet.

Hekuri, hudhra, kanella, bima e quajtur kthetrat e maces (ungaria),
kulumbria, ilaēi bimor i quajtur propolis, aloe vera janė disa nga
produktet qė ndikojnė nė rritjen e imunitetit tė organizmit.

Pėrdorimi i pėrditshėm i mjaltės me pluhur kanelle forcon sistemin
imunitar dhe e mbron organizmin nga bakteret dhe sulmet virale.
Shkencėtarėt kanė zbuluar se mjalti pėrmban vitamina tė ndryshme dhe
hekur nė sasi tė mėdha. Pėrdorimi i vazhdueshėm i mjaltit i forcon
rruazat e gjakut pėr ti luftuar bakteret dhe sėmundjet virale.


Hudhra
Hudhra ėshtė antibiotik natyral qė stimulon sistemin e imunitetit
dhe rrit efektivitetin e rruazave tė bardha tė gjakut dhe rruazave T.
Ajo bllokon prodhimet e toksinės me mikrobe. Hudhra gjithashtu ka njė
spektėr tė gjerė baterostatik dhe veti bakteriocidale.

Me fjalė tjera, ajo ose i ndalė ose i vret bakteret. Nė mėnyrė tė
mrekullueshme, hudhra gjithashtu nxit aktivitete tė ngjashme kundėr
viruseve, fungive (kėpurdhave) dhe parazitėve. Hudhra pa dyshim ėshtė
ēelės pėr tė arritur imunitetin optimal dhe mbrojtjen kundėr
infektimeve.

Sė paku 200 komponentė janė identifikuar nė thelbit e hudhrės duke
pėrfshirė mė shumė se 70 komponente tė sulfurit; vitaminat A, B1 dhe C,
kalcium mineralesh, kopėr, hekur, magnezium, potasium, selenium dhe
zink, flavonoide si vitamina si dhe tetė amoniacide esenciale dhe nėntė
aminoacide jo-esenciale.

Aloe vera



Aloe vera ėshtė njė tjetėr produkt tepėr efikas pėr tė rritur
imunitetin e organizmit. Ajo pėrmban mė shumė se 200 pėrbėrės tė
verifikuar shkencėrisht qė aktivizojnė dhe forcojnė aftėsinė tonė pėr
vetėshėrim dhe ka treguar veten si njė ndėr bimėt mė tė mira mjekėsore.

Kėrkimet shkencore provojnė se efekti kryesor i aloe veras,
domethėnė aktivizimi i sistemit tonė tė imunitetit, bazohet nė
pėrbėrėsin aktiv akemanan (njė kompleks karbohidratesh), i cili thithet
nga zorrėt dhe grumbullohet nė membranat e qelizave. Ky pėrbėrės rrit
rezistencėn e ēdo qelize tė veēantė kundėr viruseve tė dėmshme dhe
baktereve.

Pėrbėrja e tė ashtuquajturve antioksidues qė gjenden nė aloe vera,
vitaminat A, C dhe E qė pėrdoren pėr tė luftuar sėmundjet e civilizimit
dhe masat paraprake pėr kancerin janė vėrtetuar edhe shkencėrisht.

Pėrbėrėsit dytėsor bimor tė aloe vera, e ndihmojnė trupin tonė qė
t’i thithė me lehtėsi kėto substanca jetėsore 11 prej 20 aminoacideve
mė tė njohura, modulet e proteinave qė shpenzohen gjatė jetės si dhe
shtatė aminoacide kryesore.

Njė nivel i lartė i aminoacideve nė gjakun tonė ēon nė forcimin e
kockave, muskujve, njė shpėrndarje tė mirė tė oksigjenit brenda
organizmit, njė sistem tė fortė imuniteti si dhe njė mendje tė
mirėekuilibruar. Pėr mė tepėr, pėrbėrja e mineraleve, elementėt e
gjurmėve nė aloe vera janė tė njė rėndėsie tė madhe.

Pėrveē hekurit, kalciumit dhe magneziumeve, tė cilat janė substanca
thelbėsore pėr tė pasur dhėmbė dhe kocka tė shėndetshme dhe pėr njė
metabolizėm tė mirė, bima shėruese siguron gjithashtu sasi shumė tė
mėdha potasi, tė nevojshme pėr tė rregulluar balancėn e ujit nė trupin
tonė dhe pėr njė tension mė tė ulėt tė gjakut. Zinku e forcon sistemin
e imunitetit, ndėrsa magnezi e ndihmon trupin gjatė dezintoksikimit.

Vaji i peshkut



Acidet yndyrore omega 3-6-9 qė gjenden tek vaji i peshkut janė shumė
tė rėndėsishme pėr trupin e njeriut, por ato nuk mundet tė sintetizohen
nga organizmi ndaj dhe quhen acide yndyrore thelbėsore. Ēdo qelizė e
trupit pėrdor acidet yndyrore.

Ato janė gjithashtu, tė rėndėsishme nė prodhimin e prostaglandinave
mjaft tė rėndėsishme kėto si mesazhere dhe rregullatorė tė shumė
proceseve nė organizėm. Ato ndihmojnė nė uljen e triglicerideve, ulin
viskozitetin e gjakut dhe tensionin arterial si dhe reduktojnė rrezikun
e aritmisė.

Njerėzit qė konsumojnė njė drekė me peshk nė javė kanė 50 pėr qind
mė pak risk pėr infarkt. Vetėm tre kapsula nė ditė omega janė mė tė
mjaftueshme se sa tė hash peshk ēdo ditė. Marrja e saj mund tė
reduktojė deri nė 40 pėr qind vdekjet nga zemra te burrat e moshės sė
mesme. Pėrsa i pėrket inflamacionit ajo luan njė rol tė rėndėsishėm nė
sintezėn e prostaglandinave (kryesisht PGE1) prandaj ndihmon nė tė
gjitha llojet e artriteve sidomos nė ngurtėsimin mėngjesor.
Nga njė studim ėshtė parė se disa njerėz kanė ndėrprerė
anti-imflamatorėt josteroide nga marrja e omega. Ato ndikojnė nė uljen
e dhimbjeve menstruale, kur dihet se te gratė me ērregullime janė tė
rritura substancat inflamatore. Gjithashtu, marrja e omega 3-6-9 ndikon
nė depresion dhe migrenė si dhe ėshtė e nevojshme te gratė shtatzėna
sidomos nė periudhėn e krijimit tė trurit dhe tė syve tė bebes sė
ardhshme. /Telegrafi/

*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Sun Jan 31, 2010 2:38 pm

Si ulet kolesteroli


Studimet e bėra kohėt e
fundit kanė zbuluar se disa ushqime pėrgjithėsisht fruta dhe perime pėr
vetė aftėsinė e tyre pėr tė ulur nivelin e kolesterolit nė gjak janė
quajtur “super” ushqime.
Shpesh vėmė re se njerėzit i
kushtojnė tepėr rėndėsi dietės sė pėrditshme ditore duke u munduar qė
tė merren me anė tė ushqimit tė gjithė pėrbėrėsit ushqimorė tė
domosdoshėm pėr organizmin, nė mėnyrė tė tillė qė tė mos sjellin
rreziqe pėr organizmin.

Kėto ushqime janė ndėr tė paktat “produkte” qė kanė specifikėn e
rregullimit tė nivelit tė kolesterolit nė gjak, dhe e mbajnė atė nė
nivelin e duhur.

Tėrshėra
Tėrshėra dhe krundet, pėrmirėsojnė gjendjen e zemrės, presionin e
gjakut, nivelin i kolesterolit nė gjak. Tėrshėra ėshtė e pasur me
kalium, i cili mban nėn kontroll presionin e gjakut, si dhe me vitaminė
E tė gjendur edhe te drithėrat.

Bajamet
Nė lėkurėn e bajameve ndodhen substanca tė tilla tė cilat ndihmojnė nė
parandalimin e oksidimit tė kolesterolit, njė proces i cili mund tė
shkatėrrojė qelizat e gjakut dhe tė shkaktojė rrezik pėr atak
kardiovaskular. Bajamet janė tė pasura me magnez dhe Vitaminė E, tė
cilat luajnė rol nė formimin e rruazave tė kuqe tė gjakut.


Batha dhe thjerrėzat
Nė rezultatet e raportuara nė kronikat e Mjekėsisė
Internacionale nė vitin 2005, u tregua se personat tė cilėt kishin
pėrfshirė bathėn dhe thjerrėzat nė dietėn e tyre ushqimore kishin
normalitet nė nivelin e kolesterolit rreth 2 herė mė shumė se ata
persona qė nuk i konsumonin kėto prodhime, tė cilėt ishin nėn frikėn e
njė tensioni tė mundshėm apo problemė tė ndryshme qė kanė tė bėjnė me
gjakun dhe zemrėn.




Boronicat
Boronicat pėrmbajnė njė pėrbėrės antioksidant shumė tė
fuqishėm tė quajtur pterostilbene, i cili ndihmon nė uljen e nivelit tė
kolesterolit dhe ruajtjen e tij nė normat e duhura. Boronicat janė tė
pasura mė Vitaminė C, e cila ėshtė e pėrbėrėsi kryesor i kolagjenit dhe
pėrbėn materialin strukturor te kockave tė trupit, tė lėkurės, enėve tė
gjakut.

Elbi
Elbi pėrmban kalium, i cili ėshtė i pėrfshirė nė shumė procese
jetėsore tė trupit, duke mbajtur nėn kontroll presionin e gjakut,
funksionin e zemrės dhe veshkave.

Avokadot
Pėrbėrėsit ushqimorė tė pangopur te avokadot kanė rezultuar si
pėrbėrės tė cilėt janė tė aftė tė ulin nivelin e kolesterolit nė gjak
dhe pėr tė shmangur atė tip tė kolesterolit i quajtur “i keq”. Efekti i
avokadove vėrehet sidomos te ata persona qė vuajnė nga niveli i lartė i
kolesterolit nė gjak. Avokadot janė tė pasura me magnez, i cili ėshtė i
nevojshėm pėr disa nga proceset bazė tė organizmit dhe vepron nė mė
tepėr se 300 reaksione biokimike.


Alkooli
Tė pish njė gotė verė nė darkė apo njė pijė tė lehtė alkoolike, nė
fakt, ka treguar se ndihmon nė rregullimin e nivelit tė kolesterolit nė
gjak,si dhe nė uljen e rrezikut pėr tė pasur atak kardiak. Nė tė
kundėrt teprimi me pijet alkoolike sjell nė mėnyrė tė pashmangshme
probleme me zemrėn, mėlēinė, si dhe vdekje tė hershme. Birra dhe vera
janė ndėr burimet mė tė mėdha tė kromit, tė cilat shpėrbėjnė ushqimet
nė energji tė pėrdorshme.

Karota
Nė trupin tonė Beta Karoteni, proteinė e cila gjendet tek karotat ėshtė
i shndėrruar nė Vitaminėn A, e cila ėshtė njė nga lėndėt ushqyese
kryesore tė organizmit dhe ndihmon pėr njė shėndet sa mė tė mirė, e
cila kryen funksione tė ndryshme qė lidhen me imunitetin dhe shtimin e
qelizave tė trupit. Beta karoteni vepron zakonisht si njė antioksidant
qė neutralizon radikalet e lira. Ajo gjendet tek frutat, perimet dhe
sallatė jeshile.

*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Sun Jan 31, 2010 2:38 pm

Uthulla e mollės


Uthulla e mollės ėshtė shumė e
shėndetshme dhe ajo duhet tė jetė pjesė pėrbėrėse e ushqimit ditor. Ja
disa receta tė cilat janė treguar shumė tė suksesshme nė shėrimin e
disa gjendjeve dhe sėmundjeve.
Dr. Linda Cara
Kundėr lodhjes kronike
Tė pėrzihen tri lugė tė uthullės sė mollės nė njė gotė mjaltė, dhe pėr
ēdo mbrėmje tė merren nga dy lugė tė kėsaj pėrzierje, ose, njė lugė
uthull molle nė njė gotė ujė e cila pihet gjatė kohės sė drekės

Pėr zvogėlimin e shtypjes sė gjakut dhe kundėr dhimbjeve tė sinuseve
3 herė nė ditė tė pihet njė gotė ujė me dy lugė uthull molle.

Pėr shpėlarje tė fytit
Nė 1 gotė me ujė tė qitet njė lugė uthull molle dhe tė shpėrlahet fyti ēdo dy orė.

Kundėr kokėdhimbjes
Tė pihet njė gotė ujė nė tė cilėn keni qitur dy lugė mjaltė dhe dy lugė uthull molle.

Kundėr djegieve
Nė pjesėn e djegur tė qitet uthulla e mollės disa herė. Do ta parandalon paraqitjen e fshikėzave dhe lehtėson dhimbjen.



Kundėr dhimbjeve reumatike nė nyje
Vendet e dhimbshme gjatė natės tė mbulohen me kompresa tė lagura me
uthull molle, dhe pėrsipėr tė mbulohet me kompresė tė terėt. Me ēdo
shujtė tė pihet nga njė gotė ujė nė tė cilėn janė pėrzier 10 lugė tė
vogla uthulle molle.

Kundėr ekzemave
Vendet me ekzema (lisha) tė lyhen me uthull molle 4 herė nė ditė. Sė shpejti lisha dhe tė kruarit do tė zhduken.

Kundėr venave tė zgjeruara
Ēdo mėngjes dhe mbrėmje vendet me vena tė zgjeruara tė fėrkohet me
uthull molle dhe dy herė nė ditė tė pihet 1 gotė ujė me 2 lugė uthull
molle. Kjo terapi duhet tė zgjatė njė muaj.

Pėr dobėsim
Ēdo mėngjes nė lukth tė zbrazėt tė pihet nga njė gotė ujė me 1-2 luge
uthulle molle ose, tė pihet gjatė ēdo shujte. Terapia zgjatė dy muaj.
Uthulla e mollės ndikon nė “djegien” e indit tė tepėrt dhjamor.



Kundėr pikave tė zeza (mitiserave)
1 pjese e uthullės sė mollės tė pėrzihet me 8 pjesė ujė dhe me kėtė ujė tė shpėrlahet fytyra 3 herė nė ditė.

*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Tue Feb 16, 2010 5:54 pm

Hudhra, antibiotiku mė i mirė natyral


Pėr shumė vite, hudhra, pėrdoret si mjet terapeutik pėr
shumė sėmundje, dhe sė fundmi janė zbuluar dhe vetitė e saj mbrojtėse
ndaj sėmundjeve tė zemrės, tumoreve si dhe efekte antibakteriale tė
fuqishme. Lidhjet e sulfurit dhe, konkretisht, substance alisinė, duket
se janė pėrgjegjėse pėr vetitė e saj.
Pak histori
Tė dhėnat qė disponohen, zbulojnė se, hudhra, pėrdoret pėr rreth 5000
vjet, ndėrsa nė Kinė, pėrdoret prej 3000 vjetėsh nė fushėn e mjekėsisė.
Historikisht, hudhra ėshtė
pėrdorur nė gjithė botėn pėr tė shėruar njė sere sėmundjesh duke
pėrfshirė hipertensionin, infeksione si dhe helmimet nga kafshimi i
gjarpėrinjve.

Tė mirat
[i]Thelbi i hudhrės pėrdoret pėr qėllime farmaceutike.
Mund tė pėrdoret i freskėt, i tharė ose i distiluar. Lidhjet e sulfurit
dhe alisina janė substancat karakteristike tė hudhrės me kėtė tė fundit
pėrgjegjėse edhe pėr aromėn qė ajo ka. Sipas studimeve, alisina ėshtė
toksike pėr qelizat tumoriale. Por, temperaturat e gatimit, e ulin
efektin e saj. Kėsaj substance i jepet merita edhe pėr vetitė
antibakteriale, antioksiduese, si dhe pėr efektet qė ka kundėr formimit
tė trompozave, dhe nė uljen e yndyrave nė gjak. Efektet antitumoriale
mund tė jenė nė sajė tė lidhjeve tė sulfurit, por ndoshta edhe tė ndonjė
substance tjetėr qė nuk ėshtė zbuluar deri tashmė pėr sa i pėrket
strukturės kimike.
[/i]


[i]Hudhra ul nivelin e yndyrave nė gjak
–
Shumė studime janė fokusuar nė kėtė veti tė hudhrės. Nė
1993 - '94, studimet treguan qartė se, konsumi i hudhrės, mund tė ulė
kolesterolin nė gjak, deri nė 12%. Megjithatė, studime tė mėtejshme,
patėn pėrplasje opinionesh pėr kėtė fakt. Nė njė studim nė vitin 2000, i
cili u mor me tė njėjtėn temė, u tregua se vėrtet hudhra mund tė ulė
nivelin e kolesterolit nė gjak, por jo me shumė se 4-6%. [/i]

[i]Hudhra ul tensionin - Kjo veti e hudhrės
ėshtė studiuar, por akoma ngelet me mėdyshje. Disa studime kanė treguar
se, konsumi i hudhrės, ka pasur rezultat ulje tė konsiderueshme tė
tensionit (rreth 7,7mmHg tė tensionit sistolik dhe rreth 5mmHg atė
diastolik). Por, nė disa tė tjera, ky efekt ėshtė parė nė pakicė.
Vetitė antitumoriale - Nga kontrolle individuale dhe disa nė grup, ėshtė
vėnė re se, konsum i lartė i hudhrės, por dhe i zarzavateve tė tjera tė
ngjashme si qepa, preshi etj., lidhet me raste me tė rralla tė shfaqjes
sė kancerit nė stomak dhe zorrė tė trashė. Gjithsesi ky fakt mbetet pėr
t'u studiuar mė tej.[/i]

Tė kėqijat
Konsumi i njė deri nė dy thelpinj hudhre nė ditė, konsiderohet i
sigurt. Efekti mė i njohur i padėshirueshėm i hudhrės, ėshtė aroma e saj
e papėlqyer dhe era qė ajo lė nė frymėmarrje. Konsumi i tepruar i
hudhrės, sidomos nė stomak bosh, mund tė shkaktojė probleme intestinale
(tė zorrėve). Janė raportuar edhe dermatitis alergjik dhe ekzema nga
pėrdorimi lokal i hudhrės sė papėrpunuar. Personat qė marrin ilaēe
kundėr mpiksjes sė gjakut duhet tė bėjnė kujdes me pėrdorimin e hudhrės,
pasi kjo ndikon nė parandalimin e trombozave.


[i]Doza e rekomandueshme: Dozat qė
rekomandohen zakonisht nė literature janė 4 gr (1-2 thelpinj hudhre tė
freskėt) nė ditė pėr adultet, ose njė tabletė 300 mg (2ose 3 herė nė
ditė), ose 7,2 gr tretėsirė hudhre nė ditė.[/i]

*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Tue Feb 16, 2010 5:54 pm

Njė majė luge histori erėzash


Piperi i zi (Piper nigrum) ėshtė njė bimė e familjes sė
Piperaceave, kultivohet nė frutat e saj. tė cilat thahen dhe pėrdoren si
erėza. E njėjta bimė, duke ndryshuar vetėm mėnyra e kultivimit dhe
procedurat e pėrpunimit pėrdoret pėr tė prodhuar piperin e bardhė,
piperin e zi dhe piperin jeshil.
Bima ka ardhur nga India e
Jugut dhe ėshtė kultivuar nė masė nė Indi edhe nė vendet tropikale.
Fruti i pjekur ėshtė njė rrushk me ngjyrė tė errėt, ka njė diametėr
rreth 5 milimetra dhe pėrmban vetėm njė farė.

Piperi ėshtė njė erėz nga mė tė pėrdorshme nė kuzhinat evropiane dhe
derivatet e tij janė njohur dhe vlerėsuar nė antikitet pėr shijen e tyre
dhe pėr ndikimin si ilaē ayurveda. Shijen e tij pikante ia jep
piperina.

Piperi i zi quhet thjeshtė piper, gjendet nė tė gjitha tavolinat, nė
ēdo vend tė botės, shpesh pranė kripės. Fjala piper vjen nga i
ashtuquajturi pippali. Ajo transformohet nė piper nė latinisht dhe pipor
nė anglishten antike. Termi latin ėshtė pėrkthyer edhe nė gjermanisht
pfeffer, nė frėngjisht poivre, dhe holandisht peper po kėshtu edhe nė
gjuhėt e tjera tė ngjashme.


Varietetet e piperit dhe erėzave tė ngjashme
* [i]Piperi i zi vjen si produkt i frutit tė
papjekur nga bima e piperit. Frutat vihen nė ujė tė nxehtė pėr t'u larė
dhe pėr t'u pėrgatitur pėr tharje. Ngjyra e kokrrės, gjatė tharjes
ndihmon nė dallimin e llojit tė piperit. Kokrrat thahen nė diell ose me
pajisje tė pėrshtatshme pėr disa ditė, gjatė tė cilave kokrrat bėhen tė
forta dhe nxihen, kėshtu marrin edhe emrin piper i zi. Piperi i zi
dallohet edhe nga vendet e prodhimit si: India, Malabar, Malaizia,
Indonezia dhe vende tė tjera.[/i]

* [i]Piperi i bardhė krijohet vetėm nga fara e
frutit. Fitohet duke e vendosur nė ujė. Nė kėtė rast cipa zbutet dhe
mund tė hiqet me lehtėsi. Duke hequr cipėn mėnjanė pėr tė ruajtur
frutin, fara arrin tė thahet. Procese tė shumta janė pėrdorur pėr tė
eliminuar cipėn nga fruti, domethėnė largimin e lėkurės sė zezė sė
piperit. Piperi i zi ėshtė mė i pėrdorshmi, ndėrsa piperi i bardhė
pėrdoret mė shumė nė pėrgatitjen e salcave me ngjyra, ku ngjyra e cipės
sė piperit tė zi mbetet e dukshme.[/i]

*[i] Piperi jeshil, si i ziu, prodhohet nga
fruti i papjekur. Nė procesin e tharjes trajtohet me dyoksid squfuri nė
mėnyrė qė tė ruhet ngjyra jeshile e frutit.
* Piperi jeshil i konservuar si turshi, ėshtė njė piper i papjekur dhe
konservohet me uthull. Nė kuzhinat e vendeve tė lindjes dhe aziatike, nė
mėnyrė tė veēantė nė kuzhinat tajlandeze, pėrdoret pėrgjithėsisht si
piper nė kokrra tė papjekura tė sapo mbledhura nga bima.[/i]

* [i]Piperi gri me kėtė emėr njihen dy
produkte tė ndryshme:
1) njė pėrzierje mikse e piperit tė zi dhe tė bardhė e bluar hollė.
2) cubebe, pjesė nga bima e Piperit cubeba.[/i]

* [i]Piperi i kuq ose i rremė piperi peruviano
ėshtė njė rrushk, me ngjyrė tė kuqe me shije tė njėjtė me atė tė
piperit, tė njė peme tė llojit Schinus.[/i]

* [i]Piperi i gjatė rrushk i bimės pipergjatė,
shumė i ngjashėm nė shije me piperin e zi, por me formė tė stėrgjatė.[/i]

* [i]Kreol mikse e piperit tė bardhė, piperit
tė zi, piperit jeshil, piperit tė kuq.[/i]

*[i] Piper karafil ėshtė lloji qė gabimisht
ngjan me piperin pėr shkak tė emrit tė tij (qė spanjisht sinjifikon
tamam piperin).[/i]

* [i]Piper i Sichuan rrushk i njė bime
aziatike nė llojin Zanthoxylum.[/i]


Bima e piperit
Pema e piperit ėshtė njė bimė shumėvjeēare qė arrin rreth 4 metra
lartėsi. Gjethet e saj janė tė gjata dhe arrijnė deri nė 10 centimetra
gjatėsi dhe 3 deri nė 6 centimetra gjerėsi. Lulet janė tė vogla dhe
ēelin nė nyejt e kėrcellit, nė gjatėsi rreth 8 centimetra nga kėrcelli i
gjethes. Frutat dalin nė gjatėsi rreth 7-15 centimetra mbi gjethet.
Pema e piperit rritet nė vende shumė tė thata por edhe tė lagėshta, nė
vende tė varfra edhe tė pasura me plehra kimike.

Bimėt arrijnė gjatėsinė rreth 50 cm dhe mund tė zvarriten nė drurėt e
pemėve tė afėrta ose mund tė zgjaten pėrgjatė murit. Frutat ēelin dhe
mblidhen dy herė nė vit. Nė vendet e thata bima duhet ujitur ēdo dy ditė
gjatė tre viteve tė para, nė muajt e nxehtė.

Bimėt prodhojnė fruta nga viti i katėrt i pestė dhe vazhdojnė deri nė
shtatė vjet. Erėzat pėrzgjidhen pėr cilėsinė e frutave tė tyre edhe pėr
jetėgjatėsinė. Njė rrėnjė e vetme prodhon mesatarisht 20-30 fidane.
Vjelja nis rushkat bėhen tė kuqe dhe para se atė tė arrijnė pjekjen.
Frutat e mbetura nė degė bien vetė dhe nuk kanė vlerė mė. Kokrrat e
mbledhura vendosen nė diell pėr tu tharė.


Darka historike
Piperi ėshtė pėrdorur si erėz nė Indi qė nė parahistori. Ėshtė
kultivuar pėr herė tė parė nė Malabar (Indi). Piperi ishte njė mall i
bekuar dhe shpesh quhej edhe ari i zi sepse ėshtė pėrdorur si mjet
shkėmbimi. Historia e piperit tė zi shpesh ėshtė ngatėrruar me piperin e
gjatė. Romanėt antikė konservuan disa fara frutash qė shpesh konfuzuan
vazhdimėsinė e llojeve tė tjera tė veēanta.

Qė nga zbulimi i kontinentin amerikan piperi i Kilit, piperi i gjatė
nisi tė mbillej deri nė zhdukjen e tij. Piperi i Kilit qė nga forma
ngjan shumė me piperin e gjatė, ishte mė i lehtė tė kultivohej dhe tė
transportohej derisa piperi i zi u gjend nė Evropė, Orient, Afrikėn e
jugut dhe tė vinte nga vende indiane, nga Malabar. Nė shekullin XVI
piperi importohej edhe nga Indonezia, Madagaskari, Malajzia dhe vende tė
tjera tė Azisė Jugperėndimore.

Piperi i zi dhe disa lloje tė tjera tė prodhuara nė Indi dhe nė
vendet e Azisė, ndryshuan historinė e botės. Nga prejardhja precize e
erėzave e kėrkuar pėr shekuj qė ėshtė ajo evropiane, ndryshon nė vendet
indiane qė vazhdimisht kolonizonin qytetet, kėshtu siē kishte ndodhur mė
parė edhe me kontinentin amerikan.

Piperi nė antikitet
Njė kokėrr piper u gjet nė vrimat e hundės tė trupit tė mumifikuar tė
faraonit Ramese II i varrosur nė vitin 1212 pas Krishtit. Pak
informacion ka rreth pėrdorimit tė piperit nė antikitet. Piperi i zi dhe
piperi i gjatė ishin tė njohur nė Greqi para shekullit tė IV para
Krishtit, njė bimė pak e njohur por tepėr e shtrenjtė, qė vetėm tė
pasurit mund ta blinin.

Drejtimet e rrugėve tė atėhershme ishin sigurisht rrugėt tokėsore dhe
rrugėt detare pėr lundrimin nė detin arabik. Piperi i gjatė i cili
rritej nė veriperėndim tė Indisė ishte mė pak i shtrenjtė se piperi i
zi. Kjo solli edhe fillimin e tregtimit tė piperit
tė zi.

Nga koha e Perandorisė Romake, specifikisht pas ndėrtimit tė Egjiptit
nga Roma nė vitet 30 pas Krishtit, kalimi nga Oqeani Indian deri nė
ishujt Malabar ishte mjaft i pėrhapur. Detaje tė kėsaj tregtie pėrtej
oqeanit Indian ishin tė lejuara nga Peri plus Maris Erythraei. Sipas
historive romake Strabone, Perandoria e parė dėrgoi njė flotė prej 120
anijesh pėr njė udhėtim tė zakonshėm vajtje-ardhje nė Indi.

Flota programoi udhėtimin pėrmes Detit Arabik nė mėnyrė qė tė fitonin
avantazhe nga mosonėt qė vinin nė kėtė zonė disa muaj nė vit. Nė
udhėtimin e kthimit anijet kaluan nga Deti i Kuq, nga kėtu u
transportuan nė rrugė tokėsore apo duke lundruar nė kanalin e Nilit deri
nė lumin Nil, e mė pas deri nė Aleksandri. Nga kėtu u nisėn pėr nė
Romė.

Ky udhėtim komercial nga India pėr nė Europė nis tregtimin e Piperit
pėr 1500 vitet e ardhshme. Nga tregtia e shpeshtė e anijeve me ishujt
Malabar, piperi i zi u tregtua mė shumė nė krahasim me piperin e gjatė,
kėshtu ēmimi i tij u bė mė i pėrshtatshėm.

*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: " Mjekėsi Alternatiwe "

Mesazh nga *lissa* prej Tue Feb 16, 2010 5:55 pm

Efektet e portokallit


Pėrdoren frutat, lulet, gjethet si dhe lėvozhgat e frutit,
tė cilat kanė shije tė hidhur dhe erė tė fortė. Portokalliet ruhen nėpėr
frigoriferė nė temperaturė 2-3◦C duke bėrė ripėrtėritjen e shpeshtė tė
ajrit. Nė kushte shtėpiake, portokalliet mund tė ruhen pėr disa muaj,
duke i mbėshtjellė me letėr alumini, me letėr tė parafinizuar ose me
celofan.
Vetitė dietike dhe fitofarmaceutike
Fruta i portokallieve ėshtė e pasur me vitamina A, B, C, P, me kripėra
kalciumi, fosfori etj. Me portokallie bėhet reēel dhe marmelatė shumė e
mirė. Lėngu i portokallit, i konsumuar me ose pa sheqer, ose me gaz
karbonik, nė formė aranxhate ėshtė freskues. Lėvozhga e thatė ose e
ruajtur, pėrdoret nė ėmbėltore dhe nė kuzhinėn shtėpiake. Nga lėvozhga e
portokallit del vaj eterik shumė i mirė, i cili gjen pėrdorime tė
shumta nė prodhimin e pijeve, aromave, ilaēeve etj. Vaj eterik prodhohet
edhe nga lulet, si edhe nga gjethet, tė cilat pėrdoren nė pėrgatitjen e
aromave dhe tė ėmbėlsirave.


Vaji esencial i portokallit mund tė pėrdoret me pika nga goja duke e
marrė tre ose katėr herė nė ditė nga njė pikė pėr tė larguar erėrat e
kėqija nga goja, mund tė largojė aromat e kėqija tė djersės duke u
pėrdorur nė vendet intime. Ky vaj, duke pasur vitaminėn C, jep ndjenjėn e
nxehtėsisė duke u ndier mirė dhe i qetė.

Portokalliet janė njė ushqim i pasur me vitamina, me veti freskuese
dhe treten lehtė nė stomak. Lėngu i portokallit ka veti diuretike dhe
antiseptike, e pėrdoret me sukses nė luftimin e sėmundjeve tė veshkave,
edhe nė rastet kur janė formuar gurė nė to.

Nė kėto raste zbatohet kura me portokall: Konsumohen
ēdo ditė 5-10 kokrra portokallie, duke e vazhduar kurėn pėr 20-30 ditė.
Kjo kurė bėn mirė nė sėmundjet e mėlēisė dhe nė ato tė zemrės dhe tė
enėve tė gjakut. Lėngu i portokallit, duke i shtuar pak sheqer, pėlqehet
edhe nga fėmijėt e vegjėl dhe kėshillohet tė pėrdoret qysh nė muajin e
tretė pas lindjes.

Portokalliet pėrdoren me efekt tė mirė nė luftimin e anemisė, duke
pasuruar gjakun me elemente tė reja.

Portokalli ka pėrmbajtje tė lartė tė vitaminės C. Nė 100 g lėng
portokalli pėrmbahen 56 mg vitaminė C. Kjo vitaminė merr pjesė nė shumė
procese tė shkėmbimit tė lėndėve nė organizėm.


Lėvozhgat janė tė pasura me elemente aktive. Lėngu i fituar nga
zierja e lėvozhgave pėrdoret edhe nė rastet e ērregullimeve tė stomakut
dhe tė zorrėve. 10-15 g lėvozhga frutash vihen tė ziejnė pėr 15-20
minuta nė 250 g ujė. Nga lėngu i pėrftuar pihen 1-2 gota nė ditė.

Kur ky lėng pihet i ngrohtė, bėn mirė nė rrugėt e sipėrme tė
frymėmarrjes, kur ka acarime nė grykė apo zėnie zėri.

Gjethet dhe filizat e njomė tė portokallit kanė veti qetėsuese nė
rastet e nevrastenisė: Merren 50 g gjethe dhe copėtohen, pastaj
vihen tė ziejnė nė katėr pjesė ujė. Nga lėngu i fituar merret njė lugė
gjelle nė darkė, gjysmė ore para fjetjes
.

*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve: 7230
Location: n'PrishtTinė (*)
Registration date: 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi