Www.ShoqeriaVirtuale.NET
Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

- Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne forumin ton, mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar
-Regjistrimi eshte falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

-Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe fute ne dispozicionper te n'a vizituar ne faqen tone.

Ose Indefitikohu Nese Je I Regjistrum

Me Respekt// Staffi

Tė ēmendurit!

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Tė ēmendurit!

Mesazh nga NoOrA prej Fri Jan 15, 2010 3:16 am

Falėnderimi i takon All-llahut [subhanehu ve teala], i Cili i porositi robėrit e tij me devotshmėri, dhe u premtoi xhennete atyre qė i frikėsohen, ruhen dhe qė shpresojnė nė xhennetet e Tij. I qortoi dhe i frikėsoi me kėrcėnime dhe zjarr ata qė bėjnė mėkate dhe e kundėrshtojnė urdhėrin e Tij, i Cili thotė:
"Dhe se kjo ėshtė rruga (feja) mė e drejtė (qė e caktova pėr ju) pra pėrmbajuni kėsaj, e mos ndiqni rrugė tė tjera e t'iu ndajnė nga rruga e Tij. Kėto janė porositė e Tij pėr ju ashtu qė tė ruheni." [El-En'am, 153]
Paqja dhe shpėtimi qoftė mbi Pejgamberin mė tė dashur i cili tha: "Me tė vėrtetė zemrat e bijve tė Ademit janė mes dy gishtave prej gishtave tė Mėshiruesit, tė cilat i rrotullon ashtu siē don Ai”. Pastaj tha: “O All-llahu im, qė lirisht disponon dhe drejton zemrat, drejtoi zemrat tona kah nėnshtrimi ndaj Teje.”
Ju pėrshėndes me pėrshėndetjen islame:
Es-Selamu alejkum ve rahmetull-llahi ve berekatuhu!
Allahu i Madhėruar thotė: "Zoti yt ka dhėnė urdhėr tė prerė qė tė mos adhuroni tjetėr pėrveē Tij, dhe qė tė silleni nė mėnyrė bamirėse ndaj prindėrve. Nėse njėrin prej tyre, ose qė tė dy, i ka kapur pleqėria pranė kujdesit tėnd, atėherė mos u thuaj atyre as 'of (oh), as mos u bė i vrazhdė ndaj tyre, po atyre thuaju fjalė tė mira (tė buta, respektuese). E nė shenjė mėshire shtrije pranė tyre krahun pėrulės e respektues dhe thuaj: ‘Zoti im! mėshiroi ata tė dy, sikurse mė edukuan mua kur isha i vogėl." [Isra, 23-24]
Kam qenė nė rini njeri i pavarur, zgjohesha nė mėngjes dhe shkoja nė dyqanin, nė tė cilin shitja ne tė: patate, rrush dhe ēdo lloj tė perimeve dhe zarzavatėve. Dhe fitoja disa para tė mjaftueshme dhe me to bleja bukė dhe mish dhe merrja disa perime, te cilat mbeteshin dhe i dergoja ne shtėpi.
Gruaja ime pėrgatitte ushqim pėr mua dhe pėr vete, nuk kemi pasur femijė andaj kemi ngrėnė ushqim tė thjeshtė. Keshtuqė nuk kėrkonim ndihmė nga askush, dhe askush nuk kėrkonte ndihmė nga ne.
Njė ditė prej ditėsh e kaploj shtepinė tonė njė gėzim i madhė sepse gruaja ime kishte mbetur shtatėzėnė dhe pėr kėtė e falenderova Allahun, Subhanehu ve teala, qė na kompenzojė durimin tonė me lindjen qė ne e dėshironim.
Erdhi koha qė unė dhe bashkėshortja ime tė presim me ditė dhe orė pėr lindjen e fėmijut tonė, derisa erdhi nata e lindjes dhe unė pritja lindjen e fėmijut ku papritmas doli mjekja dhe tha: Pėrgėzime... pėrgėzime... Allahu tė begatoi me njė djalė!
Nė kėtė moment ndihesha shumė shumė i gėzuar nga lindja e fėmijut tonė. Kur ai qeshte qeshnim dhe ne dhe kur qante dridhej shtepia jonė nga tė qajturi dhe kur sėmurej nxihej dita e jonė.
Ditė prej ditėve rritej nga pak dhe ēdoherė qė fliste nga njė fjalė na shtohej gėzimi dhe arriti nė moshėn e shkollės.
Nėna e tij tha: Vėrtetė fėmiu jonė ėshtė rritur, ēka tė bėjmė me tė? I thashė: Do ta marrė nė dyqan dhe do t'ia mėsoj shitblerjen, qė tė pėrfitoj nė tė ardhmen.
Ajo tha: A dėshiron qė djali jonė tė jetė shitės i perimeve, zarzavatėve?!
Ia ktheva me hidhėrim: Pėrse jo?! A nuk pėrparon askush me profesionin e babait tė tij?
Ajo tha: Jo vallahi, kjo nuk do tė ndodhė kurrė por patjetėr duhet qė ta regjistrojmė nė shkollė sikur djali i fqiut tonė. Dėshiroj qė djali jonė tė bėhet zyrtar shtetror.
Mė nė fund u pajtova me mendimin e bashkėshortės sime dhe vendosėm qė ta regjistrojmė djalin tonė nė shkollė. U morėm vesh qė tė ndajmė diēka nga ushqimi i jonė pėr t`ia blerė librat dhe harxhimet e tija qė i bėnte nė shkollė.
Djali jonė ishte i pari nė klas, ishte i dashur te mesuesi i tij. Arriti nė pėrfundimin e shkollės fillore dhe nė kėtė kohė i thashė gruas sime: Djali jonė Ibrahimi e pėrfundoi shkollėn fillore, tash le tė fillon qė tė punojė nė dyqan qė ta merr profesionin nga pak. A i ngushtohet e ardhmja e tij dhe shkollimi i tij pėr shkak qė tė punojė tek dyqanit tė perimeve?! Patjetėr duhet qė ta regjistrojmė nė shkollėn e mesme – kundėrshton e ėma. Refuzon baba i tij por me kalimin e kohės pajtohet qė djali i tyre Ibrahimi tė regjistrohet nė shkollėn e mesme.
Shpenzimet shtoheshin dhe ngarkesa rritej por vazhdoja nė sabrin qė e kisha. Kėshtu me vite tė tėra arriti djali jonė Ibrahimi nė pėrfundimin e shkollės sė mesme.
I thash djalit: Tash a ka mbet edhe diēka?!! Tha djali: Po, o baba, dėshiroj qė tė udhėtoj pėr Evropė, qė tė vazhdoj studimet e fakultetit ajte!
I thash: Ku ėshtė kjo Evropė?!
Mė tha: Nė Paris, dua tė vazhdoj studimet atje.
I thash: All-llahu na ruajt! Pasha madhėrinė e All-llahut, deri sa tė jam gjallė kjo nuk do tė ndodh kurr! Vendosa qė tė qėndroj nė kėtė vendim. Mirėpo, djali im kishte vendosur qė tė udhėtojė, dhe nėna e tij i ndihmonte. Nuk u pajtoheshin me mua, vendosi nėna e tij qė ta shet bylyzykun dhe dy vathet e saj, tė cilat ia kam dhuruar natėn e martesės, qė i kemi ruajtur pėr kohėrat e veshtira por ajo ia dha djalit tė saj.
Udhetoi pėr nė Francė pa lejen time. U hidhėrova shumė me Ibrahimin, nuk i kam folur mė e as qė jam pėrgjigjur thirrjeve e tija njė kohė tė gjatė, qė ai i bėnte nga Franca. Dikur mė vonė mė ėshtė zbutur zemra pėr tė. Ti e din se ēka nė zemrėn e njė prindi ndaj fėmiut tė tij tė vetėm. Fillova t'i shkruaj, e kam pyesja se ēka dėshiron. Ai gjithnje kerkonte nga unė para, qė i shpenzonte pėr studimet e tij nė Francė. Nė fillim kerkonte nga tridhjetė lira, kurse unė dhe nėna e tij mbeteshim netė tė tėra me bukė tė tharė pėr t'ia plotėsuar dėshirat djalit tonė qė studionte nė Francė.
Shokėt e tij, tė cilėt studionin me tė, ktheheshin nė pushimet verore tek familjet e tyre dhe tė afėrmit e tyre pėr t'i vizituar ata, por ai nuk kthehej me ta dhe as nuk e shihnim atė. Gjithėherė arsyetohej, kerkonte falje pėr mos prezencen e tij nė pushimet verore dhe thoshte qė kam shumė mėsime.
Ndryshoi gjendja, filloi qė t'i lyp nga njėqindė lira! I shkrova dhe e lajmerova qe nuk kemi pare dhe e kėshillova qė mos t'i imitojė shokėt e tij se ata i kanė familjet a pasura por ne tė varfėr, jemi nė njė gjendje shumė tė vėshtirė.
Pėrgjigjėja e tij ishte nė letren e shkruajtur: Kėrkoj para urgjentisht, brenda njė kohe tė shkurtur. U frikėsuam dhe menduam se mos e ka goditur ndonjė e keqe djalin tonė. E shita shtėpinė nė tė cilėn banonim nė tė. Po, e shita me gjysmėn e ēmimit tė saj, vlera e saj ishte katėrqindė lira, por e shita per dyqindė lira. Pėr shkak se e donim shumė djalin tonė. I huazova treqind lira dhe ia dėrgova djati tim Ibrahimit dhe i tregova se nuk posedonim mė asgjė nga pasura e jonė. Ai i nderpreu dėrgesat e tij prej momentit kur i tregova se nuk posedonim mė asgjė nga pasuria.
Kaluan shtatė vite tė plota pa e parė fytyren e djalit tonė. Mundohesha qė tė marr ndonjė lajm pėr tė, por nuk kemi mundur tė marrim asnjė lajm.
Mbeta pa shtėpi, qėndronim me njė dhomė tė vogėl me qira unė dhe gruaja ime. Borxhėlitė m'i kėrkonin paratė, por unė nuk kisha para, dhe ata mė paditen nė gjyqė. Gjyqi mė tha: A ke nėnshkruar t'i nė kėto letra? Thashė: Po! Gjyqi mė akuzoi qė t'ua kthejė atė qė ata e dėshironin, pėrndryshe burgu mė priste. Hyra nė burg pėr shkakė tė djalit tim, tė cilit nuk ia kisha parė fyryren e tij qė shtatė vite. Gruaja ime mbeti e vetme dhe nuk ishte askush tjetėr me tė pėrveē All-llahut, subhanehu ve teala. Ajo u detyrua qė tė punojė si shėrbėtore nėpėr shtėpia.
Pas njė kohe tė gjatė dola nga burgu, kishin kaluar disa vite. Njė fqinjė i imi mė tha: O babai i Ibrahimit, a nuk e ke parė djalin tėnd ?
I thashė: All-llahu tė dhasht tė mira, ku ėshtė ai?
Mė tha: A nuk e di se ku ėshtė djali yt apo bėhesh sikur nuk e di? Ai ėshtė nė lagjėn e re. Nė fillim nuk i besova fjalėve tė tija. Si ka mundėsi qė djali im Ibrahimi ėshtė kthyer nga Franca dhe nuk ėshtė interesuar pėr mua dhe as pėr nėnėn e tij. Me gjithatė iu besova fjalėve tė fqiut tim sepse nuk mė kishte gėnjyer asnjėherė shkuam unė dhe gruaja ime te pallati i tij nė lagjen e re. Pėr ne nuk kishte dėshirė tjetėr nė kėtė jetė, pėrveē se ta pėrqafonim atė ashtu siē e pėrqafonim kur ishte i vogėl, qė tė ngopen zemrat tona pas mungesės sė tij tė gjatė.
Pasi iu afruam derės sė shtėpis, na hapi derėn njė shėrbėtore. Kur na pa me rroba tė vjetra, u largua. Pastaj tha me mendjemadhėsi: Ēfarė dėshironi ?
I thamė: Duam ta takojmė Ibrahimin!
Ajo tha: Ai nuk i pranon tė huajt nė shtėpi. Shkoni nė vendin ku punon ai dhe takone atje dhe kerkoni nga ai ēka tė dėshironi!
I thashė i zemėruar: A ne tė huaj jemi? Unė jam babai i tij dhe kjo ėshtė nėna e tij. U habit shėrbėtorja nga fjalėt tona dhe nuk na besoi neve. Kemi hyrė brenda duke bėrė polemik dhe diskutime. Ibrahimi dhe bashkėshortja e tij dėgjoi diskutimet tona me shėrbėtoren dhe doli i hidhėruar duke thėnė: Ē'ėshtė kjo polemik? Pse gjith kjo zhurėm?! Pas tij doli gruaja e tij Franceze.
Kur e pa nėna e tij para vete pas njė mungese shtatė vjeēare, i hapi duart pėr ta pėrqafuar tė birin e saj dhe u nis drejtė tij.
Mirėpo, Ibrahimi me keqardhje u largua nga ajo dhe i fshiu rrobat ku e kishte prekur nėna e tij. I tha bashkėshortes sė tij: Kėta tė dy janė tė ēmendur! Pastaj e ktheu shpinėn dhe hyri me shpejtėsi nė shtėpi. E urdhėroi shėrbėtoren qė t'na largojė nga dera dhe na largoi shėrbėtorja nė mėnyrėn mė tė keqe nga shtėpia e djalit tonė, pėr tė cilin flijuam gjithēka qė kishim.
Mė goditi mua dhe gruan time njė tronditje e madhe nė kėto momente. A kėshtu o Ibrahim po vepron me prindėrit e tu?!!! Sa netė i kaluam nė pagjumėsi duke u kujdesur pėr ty ?! Sa herė kemi qėndruar tė uritur pėr tė ushqyer ty?! Sa herė kemi qarė qė tė qeshesh?! Ndėrsa tash po na largon nga shtėpia jote nė mėnyrėn mė tė keqe dhe largohesh nga ne dhe na thua se jemi tė ēmendur!
Po tė ēmendur ishim atėherė kur tė edukonim dhe tė mėsonim ty dhe kur dhamė per ty ēdo gjė qė kishim. Pasha Allahun, sukur ta dija se do tė veprosh keshtu kur tė rritesh do tė kisha mbytur ditėn kur ke lindur me kėto dy duar.
Pejgamberi, alejhi selam, ka thėnė: "Pajtimi i All-llahut ėshtė nė pajtimin e prindėrve si dhe hidhėrimi i All-llahut ėshtė nė hidhėrimin e tyre." [Transmeton Taberiu nė “Kebir”, kurse hadithin e vėrteton shejh Albani]
Transmetojnė Ebu Davudi, Nesaiu dhe Ibėn Maxheh me zinxhirė tė saktė nga Abdullah ibėn Amėr ibėn Asi, i cili thotė se tek i Dėrguari i All-llahut erdhi njė njeri dhe i tha atij: “I lash prindėrit duke qarė dhe erdha tė tė jap besėn pėr hixhret.” Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, i tha: "Kthehu dhe bėji ata tė qeshin, ashtu siē i bėre tė qajnė!"
Transmeton Imam Ahmedi nė Musned dhe Ibėn Maxheh nga Muavije ibėn Xhahime Es-Selmij, i cili kėrkoi leje nga Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, qė tė marrė pjesė nė xhihad me tė. Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem e urdhėroi qė tė kthehet dhe tė sillet mirė me nėnėn e tij. Pasi qė ai nguli kėmbė, Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, i tha: "Mjerė pėr ty…! Rri afėr saj, se aty ėshtė Xheneti."
Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "All-llahu nuk do t'i shikojė nė Ditėn e Kiametit tre njerėz: Atė qė nuk respekton prindėrit e tij, femrėn qė iu pėrgjanė meshkujve dhe “dejjuthin” (ai qė nuk xhelozon pėr nderin e familjes sė vet). Kurse tre njerėz nuk do tė hynė nė xhennet: Ai qė nuk respekton prindėrit e tij, konsumuesi i alkoolit dhe ai qė u jep lėmoshė tė varfėrve dhe mburet para tyre.”

Marrė nga libri: Tregime nga jeta e pėrditshme
Autori: Ali Tantavi

NoOrA
Hero ne SHoqerinVIrtuale
Hero ne SHoqerinVIrtuale

Numri i postimeve : 1530
Registration date : 25/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi