Www.ShoqeriaVirtuale.NET
Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

- Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne forumin ton, mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar
-Regjistrimi eshte falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

-Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe fute ne dispozicionper te n'a vizituar ne faqen tone.

Ose Indefitikohu Nese Je I Regjistrum

Me Respekt// Staffi

Festimi i Shėn Valentinit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Festimi i Shėn Valentinit

Mesazh nga NoOrA prej Mon Feb 08, 2010 1:11 pm

Allahu ka zgjedhur pėr ne Islamin si fe dhe Ai nuk do tė pranojė fe tjetėr nga ndonjė, ashtu siē thotė Ai: “Dhe kushdo qė kėrkon fe tjetėr pėrveē Islamit, atij kurrsesi nuk i pranohet dhe nė botėn tjetėr do tė jetė prej tė humburve.” Ali Imran, 85.

Profeti (sallahu alejhi ue selem) na ka thėnė se grupe njerėzish prej umetit tė tij do tė ndjekin kundėrshtarėt e Allahut nė disa prej ritualeve dhe traditave tė tyre. Nė hadithin e Ebu Seid el Hudri ai thotė: “Me siguri qė ju do t’i ndiqni ata qė ishin para jush hap pas hapi. Edhe nėse ata hyjne nė vrimėn e hardhucės, ju do t’i ndiqni.” Ne thamė: “O i dėrguari i Allahut, (me kėtė nėnkupton) ēifutėt dhe tė kruishterėt?” Ai tha: “E kush tjetėr?”

Atė qė tha profeti (alejhi selam) ėshtė bėrė realitet dhe ėshtė pėrhapur nė sot nė shumė vende muslimane. Shumica e muslimanėve ndjekin kundėrshtarėt e Allahut nė traditat e tyre, nė mėnyrėn e sjelljes dhe i imitojnė ata nė rituale dhe festimin e festave tė tyre.

Ēėshtja u pėrkeqėsua edhe me keq me hapjen e komunikimit masiv midis popujve me anė tė tė cilit ritualet dhe traditat e jomuslimanėve u transmetuan nė audio, video, satelit dhe internet nė vendet muslimane. Shumė muslimanė u mashtruan nga kėto joshje.

Nuk mjaftoi me kaq, por gjatė viteve tė fundit njė fenomen i ri u pėrhap nė rininė muslimane, e cila nuk ėshtė shenjė e mirė. Kjo ėshtė manifestuar me imitimin e tė krishterėve nė festimin e Shėn Valentinit. Kjo gjė i ka bėrė dijetarėt tė shpjegojnė rregullat e sheriatit, qė muslimanėt tė kenė njė kuptim tė qartė rreth kėsaj ēėshjeje, e cila minon besimin me tė cilin Allahu i ka begatuar ata.

Historia e festės sė dashurisė

Festa e dashurisė ishte njė prej festave tė paganėve romakė, kur paganizmi ishte besimi i tyre, XVII shekuj mė parė. Sipas konceptit tė tyre, kjo ishte njė shprehje e “dashurisė shpirtėrore”.

Ishin mite kėto tė shoqėruara me festėn pagane tė romakėve, tė cilėt ia insistuan trashėgimtarėve tė tyre tė krishterė. Midis miteve me tė famshme ishte besimi romak qė Romuli, themeluesi i Romės, i cili, sipas legjendės, u ushqye me gjirin e ujkonjės, prej sė cilės mori forcėn dhe zgjuarsinė.

Romakėt festonin kėtė ngjarje ēdo vit nė mes tė shkurtit me njė festė tė madhe. Njė nga ritualet e kėsaj feste ishte sakrifikimi i njė qeni dhe njė dhie. Dy tė rinj tė fuqishėm lyenin trupin e tyre me gjakun e qenit dhe tė dhisė, pastaj lanin gjakun me qumėsht. Pas kėsaj, zhvillohej njė paradė e madhe me nė krye kėta dy tė rinj. Dy tė rinjtė do tė ndanin lėkurėn me tė cilėn do tė godisnin ēdokėnd qė kalonte pėrmes rrugės. Gratė romake e mirėprisnin kėtė goditje, sepse besonin se kjo do tė ndalonte shterpėsinė tek ta.

Lidhja e Shėn Valentinit mė kėtė festė

Shėn Valentini ėshtė njė emėr qė iu dha dy “martirėve” tė lashtė nė njė kishė tė krishterė. Thuhet se ishin dy ose njėri qė vdiq nė Romė, si rezultat i persekutimit nga udhėheqėsi gotik Klaudius, nė vitin 296. Nė vitin 350 njė kishė u ndėrtua nė Romė nė vendin ku ai vdiq, si pėrkujtim pėr tė.

Kur krishterimi u pėrhap nė Romė ata filluan tė festonin festėn e dashurisė, tė pėrmendur mė lart, duke ndryshuar konceptin pagan tė “dashurisė shpirtėrore” nė njė koncept tjetėr tė quajtur “martirėt e dashurisė”, tė pėrfaqėsuar nga Shėn Valentini, qė solli dashurinė dhe paqen, pėr shkak tė sė cilave u martirizua, gjithmonė sipas gojėdhėnave. Gjithashtu, kjo u quajt “festa e dashurisė” dhe Shėn Valentini u konsiderua si shenjt i dashurisė.

Njė nga besimet e gabuara lidhur me kėtė festė, ishte se emri i vajzave qė kishin arritur moshėn e martesės do tė shkruheshin me rrota tė vogla letre dhe i vendosnin ato nė njė pjatė mbi tavolinė. Tė rinjtė qė dėshironin tė martoheshin do tė thirreshin dhe secili prej tyre do tė merrte njė copė letre. Ai do ta vendoste veten nė shėrbim tė asaj vajze, emrin e sė cilės kishte tėrhequr, pėr njė vit dhe kėshtu ata mund tė njihnin njeri-tjetrin dhe pastaj martoheshin, ose pėrsėrisnin tė njejtin proces nė tė njėjtėn ditė nė festėn e vitit tjetėr.

Nė lidhje me origjinėn e kėsaj feste, kur romakėt u bėnė tė krishterė, thuhet se perandori romak, Klaudius II, dha urdhėr nė shekullin e III-tė qė ushtarėt nuk do tė martoheshin, sepse martesa do t’i shkėpuste ata nga lufta.

Ky urdhėr u kundėrshtua nga Shėn Valentin, i cili filloi tė lejonte fshehurazi martesėn pėr ushtarėt. Kur perandori e zbuloi kėtė, e hodhi nė gjyq dhe e dėnoi me ekzekutim. Nė burg Shėn Valentini ra nė dashuri me vajzėn e gjykatėsit. Ky ishte njė sekret, sepse ligjet e krishtere nuk lejonin priftin apo murgun tė martohej apo tė binte nė dashuri.

Ai ende vlerėsohet nga tė krishterėt, pėr shkak tė vendosmėrisė nė krishterim. Perandori ofroi ta falin atė, nė qoftė se ai braktiste krishterimin dhe adhuronte zotat romakė, pastaj do tė bėhej bashkėpunėtori i tij mė i ngushtė dhe do ta bėnte dhėndėr, por Valetini e refuzoi kėtė ofertė dhe preferoi krishterimin dhe kėshtu ai u ekzekutua mė 14 shkurt tė vitit 270. Kjo ditė mori emrin e tij.

Papa pėrcaktoi ditėn e vdekjes sė Shėn Valentinit, mė 14 shkurt, si festėn e dashurisė. Por, kush ėshtė papa? Ai ėshtė njė “kryepeshkop i kishės universale, pasardhės i Shėn Pjetrit”. Shikoni se si ky “kryepeshkop” e pėrcakton lejimin e kėsaj feste e cila ishte diēka e re nė besimin e tyre. Kjo na kujton atė qė thotė Allahu: “Ata i konsideruan “ahbarėt” (priftėr jehudi) tė tyre, “ruhbanėt” (murgjit e krishterė) tė tyre dhe Mesihun (Isain) birin e Merjemes, pėr zota pėrveē Allahut, ndėrsa ata nuk janė urdhėruar pėr tjetėr (nga pejgamberėt) pėrveē pėr adhurimin ndaj Allahut njė, e qė nuk ka tė adhuruar tjetėr pėrveē Tij. I lartė ėshtė Ai nga ēka i shoqėrojnė!” Teube, 31.

Transmetohet se Adij ibn Hatim ka thėnė se ka shkuar tek profeti (alejhi selam) me njė rreth floriri nė qafė. Profeti (alejhi selam) tha: “O Adij, hidhe atė objekt adhurimi” dhe nė ēast profeti (alejhi selam) kėndoi nga surja Teube: “Ata i konsideruan “ahbarėt” (priftėr jehudi) tė tyre, “ruhbanėt” (murgjit e krishterė) tė tyre dhe Mesihun (Isain) birin e Merjemes, pėr zota pėrveē Allahut…” Profeti tha: “Ata nuk i adhurojnė ata, por kur lejojnė diēka (qė ata e kanė tė ndaluar) ata e pranojnė si tė lejuar dhe kur ndalojnė diēka (qė ata e kanė tė lejuar) e pranojnė si tė ndaluar.” Trasmetoi Tirmidhiu, hadithi ėshtė hasen.

Simbolet e kėsaj feste

1. Shprehja e kėnaqėsisė dhe e lumturisė me kėtė rast, ashtu si dhe nė festa tė tjera tė mėdha.

2. Shkėmbimi i trėndafilave tė kuq qė janė simbol i dashurisė, “dashuria shpirtėrore” e paganėve, ose “dashuria” e tė krishterėve.

3. Dėrgimi i kartolinave tė urimit. Nė disa nga kėto kartolina pikturohen pikturat e “Kupid”, tė cilėt shfaqen si fėmijė me dy pendė qė mbajnė njė shigjetė dhe njė hark. Ky ishte “zot i dashurisė” pėr romakėt paganė. Kjo konsiderohet si shoqėrim dhe barazim i Allahut me trillimet e tyre.

4. Shkėmbimi i fjalėve tė dashurisė nė kartolinat dhe mesazhet e tyre. Disa nga kartolinat pėrmbajnė imazhe komike dhe fjalė qesharake dhe shpesh pėrmbajnė frazėn: “qofsh Valentini im”. Kjo paraqet konceptin e krishterė tė kėsaj feste.

5. Nė shumė vende perėndimore, festat bėhen gjatė ditės dhe darkė, ku meshkuj e femra kėrcejnė. Shumė prej tyre dėrgojnė dhurata bashkėshorteve tė tyre, shoqeve, ose atyre qė dashurojnė, si p.sh.: trėndafila, ēokollata etj.

Ēdokush qė shikon atė qė pėrmendėm mė lartė rreth miteve qė rrethonin festat pagane, do tė kuptojė qartė:

Sė pari, origjina e saj ėshtė nė besimin pagan tė romakėve, ku ishte shprehje e dashurisė shpirtėrore e objekteve tė adhurimit, tė cilat i adhuronin nė vend tė Allahut. Kushdo qė feston kėtė, feston njė rast shirku. Allahu thotė: “Bėnė kufėr (mohuan tė vėrtetėn) ata qė thanė: ‘Allah ėshtė ai, Mesihu, biri i Merjemes’. E vetė Mesihu, (Isai), tha: ‘O beni israilė, adhurojeni Allahun, Zotin tim dhe Zotin tuaj, sepse ai qė i pėrshkruan Zotit shok, Allahu ia ka ndaluar (ia ka bėrė haram) atij xhenetin dhe vendi i tij ėshtė zjarri. Pėr mizorėt nuk ka ndihmės.”

Sė dyti, zhvillimi i kėsaj feste te romakėt lidhej me mitet dhe legjendat, tė cilat asnjė mendje e shėndoshė nuk mund t’i pranojė, ashtu siē nuk i besojnė muslimanėt qė besojnė Allahun dhe tė dėrguarin e Tij. A mund ta besojė njė mendje e shėndoshė se njė ujkonjė ka ushqyer me gji themeluesin e qytetit tė Romės dhe qė i ka dhėnė atij forcė dhe zgjuarsi? Pėr mė tepėr kėto mite bien nė kundėrshtim me akiden e muslimanit, sepse i vetmi qė jep fuqi dhe zgjuarsi ėshtė Krijuesi i Plotfuqishėm. Ajo qė pėrmban miti ėshtė qė objektet e adhurimit i mbronin ato nga e keqja dhe i mbanin ujqėrit larg nga grumbullimet e tyre.

Sė treti, midis ritualeve tė shėmtuara romake nė kėtė ditė ėshtė sakrifikimi i qenit dhe i dhisė, lyerja me gjak e dy tė rinjve dhe larja e tij me qumėsht, etj. Kjo ėshtė diēka qė do tė shkaktonte kthesė tė menjėhershme tė ēdokujt me logjikė tė shėndoshė, pėr tė cilėt kjo ėshtė e papranueshme.

Sė katėrti, lidhja midis Shėn Valentinit dhe kėsaj feste, ka qenė nė pikėpyetje nga shumė burime dhe nuk ka pasur njė pėrfundim. Do tė ishte mė mirė pėr tė krishterėt ta kundėrshtonin kėtė festė pagane, nė tė cilėn i imitojnė. Po muslimanėt, tė cilėt janė urdhėruar tė jenė ndryshe nga tė krishterėt dhe paganėt?

Sė pesti, kjo festė ėshtė dėnuar nga kleri kristian nė Itali, nė intitucionin e katolicizmit, sepse ajo pėrhap sjellje tė keqe dhe efekte kundėrshtuese nė mendjet e tė rinjve.

Kėshtu qė, ėshtė mė mirė pėr muslimanėt ta kundėrshtojnė atė, tė paralajmėrojnė tė tjerėt kundėr saj dhe tė pėrmbushin detyrat e tyre, duke u bashkuar me atė qė ėshtė e mirė dhe duke u ndaluar nga ajo qė ėshtė e keqe.
Pėrktheu: Erion Sula

NoOrA
Hero ne SHoqerinVIrtuale
Hero ne SHoqerinVIrtuale

Numri i postimeve : 1530
Registration date : 25/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye

- Similar topics

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi