Www.ShoqeriaVirtuale.NET
Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

- Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne forumin ton, mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar
-Regjistrimi eshte falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

-Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe fute ne dispozicionper te n'a vizituar ne faqen tone.

Ose Indefitikohu Nese Je I Regjistrum

Me Respekt// Staffi

Shijat dhe rafidijtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Shijat dhe rafidijtė

Mesazh nga NoOrA prej Tue Feb 09, 2010 7:16 am

Shijat dhe rafidijtė janė prej fraksioneve qė u paraqitėn pas mbytjes sė Uthmanit radiallahu anhu, edhe pse ishin tė fshehur me ideologjinė e tyre ku nuk posedonin imam as xhemat, as vend dhe as shpat qė tė luftonin muslimanėt, por megjithatė nuk ishin aspak mė tė parrezikshėm se hauarixhėt, mund tė themi se janė fraksioni mė i rrezikshėm nė pėrgjithėsi kundėr ehli sunetit dhe xhematit.

Shijat janė paraqitur nė kohėn e Aliut radiallahu anhu. Nė atė kohė nuk dilnin haptazi, nuk i paraqisnin gjėrat e tyre para Aliut radiallahu anhu dhe ishin tė ndarė nė tri grupe:

Grupi i parė pretendonte se Aliu radiallahu anhu ėshtė zot, dhe pėr kėtė fjalė Aliu radiallahu anhu i futi vet nė zjarr.

Nė grupin e dytė ku njerin prej tyre qė quhej Ebi Sevda e kishte dėgjuar Aliu radiallahu anhu se shante Ebu Bekrin dhe Umerin radiallahu anhum. Thuhet se e kėrkoi ta vriste, por ai kishte ikur.

Dhe grupi i tretė ishin ata qė e vlerėsonin Aliun mė tepėr se Ebu Bekrin dhe Umerin radiallahu anhum. Aliu radiallahu anhu shpesh potenconte se mė i miri prej kėtij umeti pas Pejgamberit alejhi selam ėshtė Ebu Bekri dhe Umeri radiallahu anhuma. Pėr kėtė shėnon Buhariu nė “Sahihun” e tij se Muhamed ibn el Hanefije e kishte pyetur babain e tij se kush janė mė tė mirėt prej njerėzve pas Pejgamberit alejhi selam dhe ai u shpreh pėr Ebu Bekrin radilallahu anhu dhe pastaj Umeri radiallahu anhu. Nė fillim tė paraqitjes sė shijave nuk bėnin polemikė se Ebu bekri dhe Umeri radillahu anhuma janė mė meritorėt pas Pejgamberit alejhi selam, por polemika ishte te Uthmani radiallahu anhu dhe pėr kėtė Sherik ibn Abdullah ka thėnė: “Njerėzit mė tė mirė pas Pejgamberit alejhi selam janė Ebu Bekri dhe Umeri radiallahu anhum.” I thanė se si e thua njė gjė tė tillė ndėrkohė qė ti je prej shijave? Ai tha: “Tė gjithė shijat kanė qenė nė kėtė fjalė unik.”

Sufjan Theuri ka thėnė: “Kush e vlerėson Aliun mė tepėr se Ebu Bekrin dhe Umerin vetėm se ka pėrgėnjeshtruar muhaxhiret dhe ensarėt. Nuk e shoh se i ngrihet ndonjė veper tek Allahu duke qenė ai nė kėtė gjendje.” (Transmeton Daudi nė “Sunenin” e tij).

Nė kėtė fazė shijat nuk posedonin xhemat dhe imam, as vend, as shpat qė t’i luftonin muslimanėt, mirėpo kėto gjėra nė kėtė fazė i posedonin hauarixhėt sepse kishin imam vend dhe e quanin vendin e vet vendi i emigrimit (hixhreh), kurse tjetrin e quanin vend i pabesimit (kufrit) dhe luftės.

Ky fraksion nuk ka dallim tė madh prej atij hauarixh, pėr arsye se tė dy fraksionet i bėjnė qafirė prijėsit muslimanė pėrveē dallimit se hauarixhėt e bėjnė Uthmanin dhe Aliun radiallahu anhuma dhe ata qė i pasojnė ata, kurse rafidijtė e bėjnė njė gjė tė tillė edhe me Ebu Bekrin dhe Umerin radillahu anhuma. Ajo qė bėri qė tė ketė hadithe tė qarta pėr vrasjen e hauarixhėve e jo te rafidijve ishte se hauarixhėt e lejuan derdhjen e gjakut tė muslimanėve, marrjen e pasurisė sė tyre, e sa i pėrket emėrtimit rafidij kjo ėshtė me rastin e paraqitjes sė Zejd ibėn Ali ibėn el Husejn nė kohėn e halifes Hisham ibėn Abdumelik kur e pasuan shijat dhe me rastin kur e u pyet pėr Ebu Bekrin dhe Umerin radillahu anhuma ai i lavdėroi qė tė dy dhe ēoi rahmet mbi ta. Atėherė populli e refuzoi dhe ai tha: “Mė refuzuat, mė refuzuat...” dhe i quajti refuzuesit rafidij. Rafidijtė e pasuan Ebu Xhafer Muhammed ibn Ali, kurse zejditė e pasuan Zejdin dhe prej kėsaj kohe u ndanė shijat nė: shijat zejdij dhe rafidijtė imamijeh.

Shijat e tepruan me imamėt e tyre saqė i bėnė ata tė pagabueshėm ku dhe mendonin se ata i dinė edhe tė fshehtėn. Gjithashtu detyruan njerėzit tė kthehen tek imamėt edhe nė ato ēėshtje qė thanė pejgamberėt dhe duke mos u kthyer as nė Kuran, as nė Sunet por nė fjalėt e imamit tė cilin e quanin tė pagabueshėm ose i mbrojtur prej gabimeve, kėshtu qė kėta janė mė tė humbur se hauarixhėt, sepse hauarixhėt kthehen nė Kuran edhe pse gabojnė nė kuptimin e tij, kurse shijat nuk kthehen nė asgjė dhe pėr kėtė janė fraksioni mė pėrgėnjeshtrues, kurse hauarixhėt janė tė sinqertė dhe hadithet e tyre janė tė sakta, kurse hadithet e shijave janė mė tė dobėtat.

Hauarixhėt janė fraksion qė braktisėn xhematin dhe lejuan vrasjen e muslimanėve dhe marrjen e pasurisė sė tyre, kurse shijat e kanė po tė njėjtin mendim po s’kanė fuqi pėr njė gjė tė tillė, kurse zejditė e bėjnė njė gjė tė tillė, ndėrsa imamijėt disa herė e bėjnė e disa herė jo. Ata thonė se nuk luftojmė vetėm kur tė posedojmė imamin e pagabueshėm. Shijat i pasojnė armiqtė e kėtij umeti prej ateistėve dhe batinijėve dhe tė tjerė dhe pėr kėtė porositėn ateistėt, keramitėt tė cilėt jetonin nė Bahrejn, tė cilėt janė jobesimtarė mė tė mėdhenj nė kėtė botė apo keramitėt e Magribit ose Egjiptit tė cilėt u fshihnin pas shiizmit dhe porosisnin tė futnin tek muslimanėt nėpėrmjet shiizmit dhe tė hapin derėn ēdo armiku tė Islamit prej mushrikėve, hipokritėve dhe pasuesve tė librit. Me kėtė mund tė them se ky fraksion ėshtė mė sė largu nga Kurani dhe Suneti nga tė gjitha fraksionet e tjera.

Qėllimi i Pejgamberit alejhi selam nė hadithin e tij: “Unė u kam lėnė dy gjėra, nėse kapeni pėr to nuk do tė devijoni: Kurani dhe Suneti im.” Nė hadithin tjetėr: “Dhe tė afėrmit e mi, familja ime, frikėsohuni Allahut pėr familjen time.” Tri herė i porositi muslimanėt dhe nuk porositi imam qė tė kthehen nė tė.

Hauarixhėt e pėrcaktuan veten nė librin e Allahut, kurse shijat nė familjen e Pejgamberit alejhi selam. Qė tė dy fraksionet nuk pasuan atė qė pretenduan, sepse hauarixhėt kundėrshtuan sunetin pėr tė cilin porositi Kurani famėlartė pėr pasimin e tij dhe bėnė jobesimtar muslimanėt pėr tė cilėt Kurani porositi t’i marrim pėr miq. Pėr kėtė Sad ibėn Uekasi komentoi kėtė ajet kuranor: “Ata qė e thyejnė besėn e dhėnė Allahut pasi ėshtė lidhur dhe e kėpusin atė qė Allahu ka urdhėruar tė jetė e kapur dhe bėjnė shkatėrrime nė tokė, tė tillėt janė ata tė dėshtuarit.” Bekare, 27.

Ata bėnin komentimet e Kuranit nė atė qė nuk ka pėr qėllim ai, duke mos kuptuar atė dhe duke mos pasuar sunetin dhe as tė ktheheshin tek xhemati musliman tė cilėt kuptonin ato, kurse kundėrshtimet e shijave ndaj familjes sė Pejgamberit alejhi selam nuk mund tė numėrohen, pasi janė tė shumtė.

Kėta rafidij nėse nuk janė mė tė kėqij se hauarixhėt, sė paku nuk janė mė tė mirė se ta. Rafidijtė bėjnė qafir Ebu Bekrin, Umerin dhe Uthmanin dhe tė gjithė muhaxhirėt dhe ensarėt dhe ata qė pasuan ata, bėjnė jobesimtarė tė gjithė umetin e Muhamedit alejhi selam prej tė parėve dhe pasardhėsve tė tyre. Gjithashtu i bėjnė jobesimtarė edhe yjet e kėtij umeti dhe e lejojnė vrasjen e atij qė kundėrshton kėtė sekt tė fėlliqur. Shohin se kufri i tė krishterėve dhe ēifutėve ėshtė mė i vogėl se kėta, sepse sipas tyre kėta janė murted, kurse ata janė jobesimtarė dhe pėr kėtė i ndihmojnė jobesimtarėt kundėr myslimanėve. Ky fraksion dhe pasuesit e tij janė mė tė rrezikshmit pėr kėtė fe dhe janė mė larg se hauarixhėt, pėr kėtė ata janė mė gėnjeshtarėt ė kėtij umeti dhe i kanė pėrngjasuar ēifutėve nė shumė cilėsi dhe gjithashtu i pėrngjasojnė edhe tė krishterėve nė respektimin e palejuar nė njerėz dhe nė risi, gjithashtu nė shirk dhe shumė gjėra tė tjera. Ata i bėjnė miq ēifutėt, tė krishterėt dhe idhujtarėt kundėr muslimanėve, e kjo ėshtė cilėsi prej cilėsive tė hipokritėve. Ata pengojnė pėrkujtimin e Allahut nė xhamitė e Tij, ku nuk falin xhumanė dhe as nuk falen me xhemat. Megjithėkėtė u bė e ditur se ky fraksion ėshtė mė i keq se tė gjitha fraksionet qė pasuan epshet dhe meriton qė tė vritet edhe para hauarixhėve.

Tė gjitha qė u thanė janė shkak tė pėrhapet tek arabėt se pasuesit e risive (bidadēinjtė) janė rafidijtė. Tek njerėzit e rėndomtė ėshtė kuptuar se e kundėrta e sunive janė rafidijtė, sepse ata janė mė sė tepėrmi qė paraqitėn urrejtjen e sunetit tė Pejgamberit alejhi selam dhe se nė kėtė fraksion ka shumė hipokritė (zindika) dhe se shumica e prijėsve tė tyre janė hipokritė.

Fjala bazė nė tė cilėn kapen rafidijtė ėshtė se i Dėrguari i Allahut subhanehu ue teala kishte lėnė njė testament tė prerė qė nuk arsyetohet asnjė nga mosnjohja e saj se ai ėshtė imami i mbrojtur nga gabimet dhe kush e kundėrshton ka bėrė kufėr dhe se muhaxhirėt dhe ensarėt e kanė fshehur kėtė citat dhe kanė bėrė kufėr nė imamin e mbrojtur nga gabimet dhe se kėta kanė ndryshuar fenė dhe kanė pasuar epshet e tyre, kanė ndryshuar sheriatin, kanė bėrė zullume dhe kanė bėrė kufėr, pėrveē njė numri tė vogėl tė tyre dhjetra vetė. Thonė se Ebu Bekri dhe Umeri radiallahu anhu janė prej hipokritėve, thonė se kanė qenė besimtarė dhe pastaj kanė bėrė kufėr dhe bėjnė qafir atė qė i kundėrshton mendimet e tyre. Ata e quajnė veten e tyre besimtarė dhe ata qė i kundėrshtojnė kafira. Ata i quajnė vendet islame qė nuk pėrmenden mendimet e tyre si vende tė kufrit, suefaqėsisė, me tė kėqinj se vendet e ēifutėve dhe tė krishterėve dhe pėr kėtė i miqėsojnė ēifutėt, tė krishterėt dhe idhujtarėt dhe i armiqėsojnė muslimanėt.

S’ka dyshim se fraksioni mė i largėt nga Kurani dhe Suneti ėshtė ky fraksion i fėlliqur dhe pėr kėtė janė tė njohur tek tė gjithė si kundėrshtarėt mė tė mėdhenj tė ehli sunetit dhe xhematit. Nėse pyet ndonjė prej njerėzve tė thjeshtė se kush janė tė kundėrtit e ehli sunetit, do tė thonė rafidijtė.

Sė fundi, mund tė them se janė mė tė kėqij se hauarixhėt, pėr arsye se hauarixhėt janė tė njohur me sinqeritet kurse rafidijtė me pėrgėnjeshtrim.

Allahu e di mė sė miri.
Pėrgatiti: Fatmir Raēi

NoOrA
Hero ne SHoqerinVIrtuale
Hero ne SHoqerinVIrtuale

Numri i postimeve : 1530
Registration date : 25/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi