Www.ShoqeriaVirtuale.NET
Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

- Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne forumin ton, mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar
-Regjistrimi eshte falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

-Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe fute ne dispozicionper te n'a vizituar ne faqen tone.

Ose Indefitikohu Nese Je I Regjistrum

Me Respekt// Staffi

Vdekja e Yjeve dhe e Diellit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Vdekja e Yjeve dhe e Diellit

Mesazh nga NoOrA prej Mon Feb 22, 2010 4:59 am

Vdekja e Yjeve dhe e Diellit


Thotė Allahu Fuqiplotė nė Kur’anin e Tij fisnik:

8 – “E kur yjet tė shuhen.” (El Murselat)

Nė kohėn kur ka zbritur Kur’ani, njerėzit kanė besuar se drita dhe ndriqimi i yjeve do tė zgjas pėrgjitmonė. Ky besim mbretėronte gjatė kohės kur struktura e brendshme e yjeve ishte akoma misterioze, kjo nga fakti qė nuk ėshtė ditur nė ate kohė se energjia e yjeve njė ditė do tė shuhet. Pra parshikimi Kur’anor pėr shkatėrrimin e yjeve ėshtė njė paraqitje e mrekullueshme.







Pastaj thotė Allahu Fuqiplotė:

2 – “Dhe kur planetet tė shkatėrrohen.” (El Infitar, ajeti 2).

Deri sa ajetet flasin pėr shuarjen e yjeve, atėherė planetet, tė cilat nuk janė vendburim drite do tė shkatėrrohen. Fjala arabe “nexhm” ka kuptimin ylli, kurse fjala “keukeb” ka kuptimin planet. Dhėnja e fakteve qė planetet janė tė varura nga ylli qendror tregon vetvetiu se, kur ylli shuhet atėher planetet patjetėr do tė shkatėrrohen. (Ka prej pėrkthyesive tė cilėt edhe fjalėn NEXHM edhe fjalėn KEUKEB e kanė pėrkthyer njėsoj, duke mos bėrė dallimin mes tyre). Planetėt nuk janė burues tė dritės, prandaj, zhdukja e tyre nuk ka dyshim. Kur’ani fisnik, paraqet atributin e tij tė mrekullueshėm nė ēdo fjalė tė tij.

Thotė Allahu Fuqiplotė:

1 – “Kur dielli tė mbėshtillet (dhe errėsohet).” (Et-Tekuir, ajet 1).

Fjala arabe “et-tekuir” ka kuptimin mbėshtjellje, pėr shembull, mbėshtjellja e ēallmės rreth kokės nė formė spirale. Po ashtu ka kuptimin rrokullisje apo mbėshtjellje e njė sendi nė formė lėmshi apo nė formė gjarpėrimi rreth diēkaje. Ky citat Kur’anor sqaron mėnyrė se si do ti vij fundi diellit. Sikurse ēdo ylli tjetėr, edhe dielli konsumon atome tė hidrogjenit tė cilat i transformon nė atome tė heliumit duke formuar kėshtu energji nė formė tė rrezeve radioaktive, nxehtėsi dhe dritė. Transformimi i hidrogjenit nė helium mbaron sapo tė shteret hidrogjeni. Pra, qoftė edhe pa efektin e shkaktarėve tė tjerė potencial, dielli do ta ketė fundin e vet, vetėm pėr shkak tė shterjes sė hidrogjenit. Para shuarjes sė tyre, yjet nė bazė tė madhėsisė sė tyre, kalojnė nėpėr disa faza si: me ngjyrė tė kuqe dhe gjigant, ngjyrė tė bardhė dhe i vogėl pėr kah madhėsia dhe sė fundi vrimė e zezė. Nė shikim tė madhėsisė, dielli sė pari duhet tė ndryshoj nė yll tė kuq gjigant para se tė shuhet.

Dielli ka qenė subjekt adhurimi gjatė historisė sė njerėzimit. Njerėzit tė cilėt nuk kanė besuar nė fundin e universit, e kanė konsideruar diellin si perėndi tė pavdekshme. Po ashtu kanė besuar se universi dhe toka do tė mbesin pėrgjithmonė. Ka pasur edhe tė atillė qė kanė besuar ne migrimin e shpirtrave pėrherė. Duke u bindur “eventualisht” nga zbulimet shkencore tė cilat japin tė kuptohet se kjo botė njė ditė do tė shkatėrrohet, mendjet tė cilat e kishin bėrė diellin si idhull adhurimi dhe tė cilėt besonin nė ciklin e ri mishėrimit, e kanė humbur pėrkrahjen. Besimi nė tė ardhmen, i sqaruar nė Kur’an si dhe fundi i universit, janė tė ndėrlidhura si etapa tė sistemit. Arritja e diturisė mbi faktin se fundi i universit do tė vij pėrfundimisht, ka pėrforcuar edhe mė shumė besimin nė tė ardhmen. Thotė Allahu Fuqiplotė:

7 – “Dhe nuk ka dyshim se kiameti do tė vij dhe vėrtet Allahu do ti ngjallė ata qė janė nėpėr varreza (tė vdekurit).” (El Haxh-xh, ajeti 7).

Pra, pėrshkrimi i fundit tė universit nė Kur’an lidhur me fundin e diellit dhe tė kėsaj bote ėshtė bėrė nė mėnyrė tė mrekullueshme. Atė qė kanė ditur njerėzit pėr astronominė gjatė kohės sė profetit, nuk ua ka mundėsuar atyre qė ti pėrshkruajnė dukuritė e tilla. Myslimanėt tė cilėt kanė jetuar gjatė kohės sė zbritjes sė Kur’anit kanė besuar nė tė gjitha kėto fakte, jo pėr arsye tė ndonjė zbulimi shkencor por nga fakti se ata kanė pasur besim tė plotė qė ėshtė fare lehtė pėr Allahun, Krijuesin e qiejve dhe tė tokės qė ti shkatėrroi ato. Tė gjitha citatet Kur’anore qė flasin pėr shuarjen dhe zhdukjen e yjeve, zhdukjen e diellit dhe tė tokės janė konfirmuar sot nga zbulimet shkencore.
Dridhjet e Tokės me Detet qė Vlojnė


Thotė Allahu Fuqiplotė nė librin e Tij fisnik:

4 – “Kur toka tundet me dridhje tė forta.” (El Vakia, ajeti 4).

Kur vije kiameti, brendia e tokės do tė tundet nga dridhjet e forta tė saj. Allahu Fuqiplotė thotė nė Kur’an se dridhja e fortė do tė bėjė qė kodrat tė bėhen pluhur, dhe njeriu tė vrapoj pa kontroll nga paniku. Kurse sa i pėrket deteve, kemi ajetin Kur’anor:

6 – “Dhe kur detet tė vlojnė (si zjarr i flakėruar).” (Et-Tekuir, ajeti 6). Pastaj citati tjetėr:

3 – “Dhe kur detet pėrzihen mes veti.” (El-Infitar, ajeti 3).

Dridhjet e tokės do ti bėjnė kodrat pluhur, pastaj njė llavė e nxehtė do tė shpėrthej nga disa kėnde tė tokės. Vullkanet do tė shpėrthejnė dhe llava do tė dal nga deti. Ėshtė e papranueshme tė mendohet se pėrshkrimi i fundit tė kėsaj bote ka qenė njė ekzagjerim i fatkeqėsive natyrore tė cilat Muhamedi (paqja dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė) i ka pėrjetuar gjatė jetės sė tij. Vendi ku ka jetuar profeti nuk ėshtė i njohur aspak me dridhje toke dhe ata tė cilėt e kanė kaluar shumicėn e jetės sė tyre nė mes tė shkretėtirės, ėshtė shumė normale tė thuhet se nuk e kanė pėrjetuar kurrė shpėrthimin e vullkanit nė mes tė oqeanit. Pastaj thotė Allahu Fuqiplotė:

5 – “Dhe kur egėrsirat tė jenė bashkuar (tubuar).” (Et-Tekuir, ajeti 5).

Kur’ani na e tėrheq vėmendjen te tubimi i kafshėve sė bashku. Ne sot e dimė se shtazėt reagojnė ndaj dridhjeve para se ne ta kuptojmė atė. Sa pėr ilustrim, nė njė kopsht zoologjik nė Woodland, janė vėrejtur lėvizje tė ēuditshme tė elefantėve dhe ėshtė vėrejtur shqetėsimi i gorillave nė kafazet e tyre para se tė hetohej dridhja e tokės nga njerėzit. Kjo pra ėshtė njė fushė nė tė cilėn po pėrgatiten hulumtime tė mėtutjeshme. Duke pasur para sysh citatin Kur’anor, mendoj qė ky studim duhet tė intensifikohet.

Pastaj thotė Allahu Fuqiplotė:

3 – Dhe kur toka tė shtrihet nė gjerėsinė e saj.

4 – Dhe tė nxjerr jashtė gjithēka ka brenda e tė shlirohet (mbetet e zbrazėt). (El Inshikak, ajeti 3-4).

Pėrbėrėsit e tokės, magma, guri i shkrirė do tė dal nė sipėrfaqe si llavė mu sikurse ėshtė sqaruar nė dy citatet e cituara mė lartė.

Kur’ani sikur na bėnė thirrje qė ta drejtojmė vėmendjen nė ngjarjet mė serioze tė historisė sė tokės. Shkenca bashkėkohore ka demonstruar se fundi i kėsaj bote dhe fundi i universit ėshtė i pashmangshėm. Askush mė nuk mund tė pohoj se yjet dhe dielli do tė ndriēojnė pėrgjithmonė, dhe se universi dhe toka do tė mbeten pėrgjithmonė.

Ka thėnė Allahu Fuqiplotė nė librin e Tij fisnik:

18 – Po ata a mos presin diēka tjetėr, pos kiametit, i cili do t’iu vij befas, e parashenjat e tij tashmė kanė ardhur. Si do tė pėrfitojnė ata pra (nga kėshillimi) kur t’iu vij kiameti? (Muhammed, ajeti 18).

Perktheu: Rexhep Metolli imam ne Lugano tė Zvicrres.

NoOrA
Hero ne SHoqerinVIrtuale
Hero ne SHoqerinVIrtuale

Numri i postimeve : 1530
Registration date : 25/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye

- Similar topics

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi