Www.ShoqeriaVirtuale.NET
Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

- Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne forumin ton, mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar
-Regjistrimi eshte falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

-Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe fute ne dispozicionper te n'a vizituar ne faqen tone.

Ose Indefitikohu Nese Je I Regjistrum

Me Respekt// Staffi

Rėndėsia e njohjes sė Jetės sė Muhammedit s.a.s.

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Rėndėsia e njohjes sė Jetės sė Muhammedit s.a.s.

Mesazh nga NoOrA prej Sun Mar 21, 2010 6:25 am

Autor: Abdullah Klinaku




Njohja e jetės sė Muhammedit s.a.s dhe veprimeve tė tij qė i bėri gjatė 63 e vjetėve, veēanėrisht gjatė 23 vjetėve tė pejgamberis, janė tė domosdoshme pėr arritjen e bashkimit tė myslimanėve dhe garantimit tė paqes botėrore. Jeta e tij ėshtė pasuria me e madhe pėr tėrė njerėzimin, ėshtė deti i diturive, ajka e urtėsive, kėnaqėsia e tė devotshmėve, magjepsja e tė diturve, argumenti mė i mirė pėr tė ekzistuarit e Allahut dhe udhėzuesi mė i mirė pėr praktikimin e fesė islame.

Njohja e jetės sė tij dhe veprimeve tė pejgamberit s.a.s ėshtė obligim Hyjnor, obligim i Allahut s.t. Thotė Allahu nė Kuran: “Ēka t’ju jep Pejgamberi, atė merrni, e ēka tė ju ndalojė, pėrmbaju dhe kini frikė Allahun…” (El-Hashr 7)

Po ashtu thotė Allahu nė Kur’an: “Ju e kishit shembullin mė tė lartė nė tė dėrguarin e All-llahut, kuptohet, ai qė shpreson nė shpėrblimin e All-llahut nė botėn tjetėr, ai qė atė shpresė e shoqėron duke e pėrmendur shumė shpesh All-llahun”. (33:21)

Po ashtu pejgamberi s.a.s thotė: “U porosis pėr devotshmėri ndaj Allahut s.t. pėr dėgjueshmėri dhe nėnshtrueshmėri ndaj udhėheqėsit edhe sikur ai tė ishte rob. Vėrtetė, gjatė jetės suaj do tė pėrjetoni shumė divergjenca. Ju jeni tė obliguar qė tė kapeni pėr sunetin tim dhe sunetin e halifėve tė drejtė. Kapuni pėr tė me dhėmballėt tuaj. Ruajuni prej risive sepse ēdo risi ėshtė lajthitje”. (Ebu Davudi nė Es-sunneh nr. 4607, dhe Tirmidhiu nė El-Ilmu nr.2678)

Kėto ajete dhe hadithe si dhe shumė tė tjera tė ngjashme me to na obligojnė nė pasimin e pejgamberit s.a.s dhe nė praktikimin e detyrave qė burojnė nga veprimet dhe thėniet e tij. Nuk ka mundėsi ti njohim obligimet qė burojnė nga ai nėse ne nuk e njohim nė tėrėsi jetėn e Muhammedit s.a.s. Njohja e jetės sė tij e qė pėrfshin tėrėsinė historike dhe ngjarjeve kronologjike ne duhet tė mėsojmė edhe dukuri dhe veprime tė veēanta tė cilat i ka vepruar gjatė jetės sė tij. Nė frymėn e kėsaj obligueshmėrie e kemi edhe parimin e Usulit se “mekanizmi qė mundėson kryerjen e farzit ėshtė farz”. Kėshtu ėshtė edhe njohja e tėrėsishme jetės sė Muhammedit s.a.s nga koncepti i obligueshmėris islame. Nė kėtė kontekst Jusuf Kardavi thotė: “Suneti pejgamberik ėshtė interpretimi praktik i Kuranit dhe zbatimi ideal i Islamit sepse Pejgamberi s.a.s ėshtė Kurani i interpretuar dhe Islami i trupėzuar”.

Njohja e jetės sė Muhammedit s.a.s bėnė qė besimtari qė ndjen pėr obligim thirrjen nė fenė e Allahut s.t tė jetė shumė mė i fort dhe mė i pėrgatitur nė kėtė rrugė. Jeta e tij ishte Thirrje nė tė mirė dhe ndalim nga e keqja, por, kjo rrugė e drejtėsisė dhe sigurisė islame qė buron nga dėshmia kėrkon sakrificė, madje njė sakrificė aq tė madhe prej sė cilės nuk u lirua as Muhammedi s.a.s. Ai ishte i Dėrguari i Allahut megjithatė pėrjetimet, mundimet dhe vuajtjet e tij ishin pjesė e personalitetit tė tij nė kėtė rrugė. E si mos tė jetė kėshtu kur ai do tė jetė shembull pėr tė gjithė besimtarėt. Thirrėsi nė rrugėn e Allahut gjatė mėsimit tė sirės sė Pejgamberit s.a.s has nė dy pėrfitime: i pari: fiton kurajėn pėr sakrificė dhe ndjen kėnaqėsi nė kėtė rrugė dhe i dyti: pėrfiton dituri se si tė veproj dhe jetoj nėn hijen e besimit dhe urtėsisė islame. Jusuf Kardavi thotė: “Suneti, pas Kuranit, pėrbėnė burimin qė nuk shteret dhe thesarin qė nuk mbaron, ftuesi prej tij nxjerr ligjėrimet, kėshillat dhe mėsimet qė mbanė ai. Kjo vjen sepse nė tė ka udhėzime tė ndritshme, argumente tė qarta, urtėsi tė pafundme, fjalė kuptimplote, kėshilla prekėse, shembuj shprehės, tregime edukative, reflektim tė urdhrave dhe tė ndalesave, tė premtimeve dhe kėrcėnimeve, nxitjes dhe frikėsimit, gjėra tė cilat zbusin zemrat e ngurta, lėvizin synimet e heshtura, zgjojnė mendjet e hutuara. Ai ndjek tė njėjtėn rrugė nė tė komunikuarit me njeriun si njė tėrėsi, mendjen dhe zemrėn, duke punuar pėr tė formuar personalitetin e plotė tė myslimanit me mendje tė zgjuar,zemėr tė pastėr dhe me trup tė fortė”.

Pėr jetėn e tij pėrveē thirrėsve ėshtė obligim tė dinė edhe politikanėt, udhėheqėsit e lėvizjeve shoqėrore, aktivistėt e ndryshėm dhe tė gjithė ata qė synojnė tė lėnė gjurmė pėrparuese pėr popullin dhe vendin e tij.

Umeri r.a i thotė Rabia bin Zejjad el-Harixhijj, tė deleguarit tė tij: “Unė nuk i kam caktuar administratorėt e mi qė ti rrahin njerėzit e t’ua pėrbuzin dinjitetin dhe t’ua marrin pasuritė, por i kam ngarkuar qė t’ua mėsojnė Librin e Allahut dhe Sunnetin e Pejgamberit s.a.s. Kėtė obligim pėr njohje dhe transmetim tė jetės sė Muhammedit s.a.s ua kishte bėrė Umeri r.a punonjėsve tė tij. Sjelljet e tyre duheshin tė jenė nė pėrputhshmėri tė plotė me veprimet e Muhammedit s.a.s. dhe nė tė njėjtėn kohė duheshin tua mėsonin atyre siren profetike”.

Amr Halid, njė nga thirrėsit e njohur sot nė botė numėron tre shkaqe kryesore pse duhet tė mėsojmė siren e Pejgamberit s.a.s. Ai thotė: “Shkaqet pėr tė cilat duhet ta studiojmė dhe pėrvetėsojmė historinė e Pejgamberit s.a.s janė tre: Shkaku i parė ėshtė se pėrvoja mė e suksesshme, nė zhvillimin e njė populli, nė gjithė historinė e njerėzimit, ėshtė pėrvoja profetike e Muhammedit s.a.s. Shkaku i dytė: ėshtė se tė gjithė ne kemi nevojė tė kemi njė shembull qė tė na udhėheqė nė jetė. Pėr kėtė nuk do tė gjesh shembull mė tė mirė se Muhammedit s.a.s. Kjo pėr shkak se Zoti gjatė 23 viteve qė e dėrgoi si profet e pajisi me tė gjitha vlerat qė ka nevojė njerėzimi. Shkaku i tretė ėshtė se Muhammedi s.a.s. ishte personaliteti mė i madh nė tėrė historinė e njerėzimit”.

Pejgamberi s.a.s ishte pa dyshim personaliteti mė i shquar i njerėzimit po nė tė njėjtėn kohė edhe vet historia e tij s.a.s ka njė numėr karakteristikash qė e veēojnė nga historitė e profetėve dhe personaliteteve tė tjera.



Veēoritė dhe karakteristikat e Historisė sė Tij s.a.s sipas Mustafa Sibai janė:

1. Ajo ėshtė historia mė e saktė e ndonjė profeti a tė dėrguari tė Zotit. Historia e tij ka mbėrritur ten e pėrmes rrugėve mė tė sakta shkencore, mė bindėse e mė tė qėndrueshme.

2. Jeta e Profetit s.a.s ėshtė e qartė dhe e njohur nė tė gjitha periudhat e saj, qė nga martesa e babait tė tij, Abdullahut, me nėnėn e tij Eminenė, e deri nė momentin qė Muhammedi s.a.s ndėrroi jetė.

3. Historia e Profetit s.a.s pėrshkruan jetėn e njė njeriu qė Zoti e nderoi me mesazhin hyjnor. Ajo nuk e pėrjashton atė nga tė qenit njeri dhe nuk i vesh jetės sė tij legjenda dhe trillime.

4. Historia e jetės sė Muhammedit s.a.s ėshtė e plotė dhe pasqyron tė gjitha aspektet njerėzore.

5. Vetėm historia e jetės sė Muhammedit s.a.s dėshmon se nuk ka pikė dyshimi nė sinqeritetin e mesazhit tė tij profetik. Ajo ėshtė historia mė e plotė e njė njeriu qė eci nė thirrjen e tij nga fitorja nė fitore, jo me anė tė mrekullive, porn ė mėnyrė krejt tė natyrshme.

Njohja e jetės sė Muhammedit s.a.s, reflektimi mbi tė, studimi i saj dhe shpėrndarja nė tėrė botėn dhe tek tė gjithė popujt do tė jetė forma mė e mirė pėr zhdukjen e paragjykimit pėr Muhamedin s.a.s dhe fenė Islame.

Qarqe tė caktuara botėrore, kryeneēė dhe tė pa dijshėm pėr atė qė bėjnė vazhdimisht nxisin urrejtjen ndaj Muhammedit s.a.s. Obligim i yni ėshtė qė ta demantojmė kėtė tezė tė fryrė me punėn tonė tė palodhshme duke ngritur dhe ndriēuar rrethana nga jeta e Muhammedit s.a.s qė nė formė tė drejtpėrdrejtė i demantojnė kėto shpifje.

Muhammedi s.a.s ishte i dėrguar mėshirė pėr tė gjithė njerėzimin. Thotė Allahu nė Kuran: “E Ne tė dėrguam ty (Muhammed) vetėm si mėshirė pėr tė gjitha krijesat”. (21:107).

Po ashtu Muhammedi s.a.s thotė: “Unė u dėrgova si mėshirė, jo si mallkim”. (Muslim, Birr, 87)




NoOrA
Hero ne SHoqerinVIrtuale
Hero ne SHoqerinVIrtuale

Numri i postimeve : 1530
Registration date : 25/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye

- Similar topics

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi