Www.ShoqeriaVirtuale.NET
Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

- Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne forumin ton, mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar
-Regjistrimi eshte falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

-Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe fute ne dispozicionper te n'a vizituar ne faqen tone.

Ose Indefitikohu Nese Je I Regjistrum

Me Respekt// Staffi

Si te konsumoni ushqimet e domosdoshme

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Si te konsumoni ushqimet e domosdoshme

Mesazh nga Beli prej Sun Oct 04, 2009 4:30 pm

Ushqimet e parafinuara, veēanėrisht ato me fibėr, stimulojnė hormonet qe ulin oreksin dhe duke e bėrė trupin tuaj te ndihet plot. Larja e dhėmbėve ose mė saktė pasta e dhėmbėve ndihmon nė uljen e oreksit. Ndryshimi i sasisė sė fluorit ndihmon pėr t’i rezistuar dėshirės pėr tė ngrėnė mė tepėr. Duhet tė jeni tė qėndrueshėm nė zbatimin e orareve tė sė ngrėnit pėr tė mos sjellė ndryshime nė ndjesinė pėr tė kėrkuar vazhdimisht ushqim. Vetėm kėshtu hormonet qė sjellin oreksin mund tė ndalohen. Hani ngadalė, sepse nė kėtė mėnyrė e ndihmoni stomakun tuaj qė tė punojė normalisht dhe tė mos shfaqė probleme. Shpejtėsia nė tė ngrėnė apo dhe njė ngrėnie e rėnduar sjell probleme po ashtu mund tė ēojė dhe nė sėmundje tė stomakut. Ėshtė e kėshillueshme qė tė konsumoni ushqime sa mė tė lehta, tė pasura me tė gjitha vitaminat, yndyrnat dhe karbohidratet e nevojshme. Njė teprim nė nivelin e kėtyre pėrbėrėsve do tė sillte probleme jo vetėm pėr stomakun por pėr gjithė organizmin.
Ushqimi dhe tretja
Nervat endacakė lėshojėn sinjale nė stomak, i cili fillon tė sekretojė acide tė cilat ndihmojnė nė tretjen e ushqimit. Pankreasi fillon tė hedhė jashtė insulinėn. Mėlēia vihet nė “lėvizje” pėr tė aktivizuar gjithė kimikatet e trupit nė mėnyrė qė tė rregullojnė nivelin e sheqerit nė gjak, apo ta rikthejė atė nė nivelin e mėparshėm. Qenia njerėzore gjithmonė ka qenė nė kushtet e njė marrėdhėnieje mjaft tė ndėrlikuar me ushqimet. Pėr t’u mbajtur gjallė organizmi ka nevojė pėr tė gjithė pėrbėrėsit organikė e inorganikė tė cilėt merren me anė tė ushqimit, apo marrin prej tij energji pėr tė kryer funksione tė ndryshme. Por disa njerėz e ndjejnė tė nevojshme tė hanė pak e disa mė shumė. Sot gjithnjė e mė tepėr njerėzit janė tė interesuar tė konsumojnė ushqime sa mė tė domosdoshme dhe qė sjellin sa mė pak probleme me shėndetin.
Faktorėt nxitės tė oreksit
Nė rutinėn e pėrditshme ne e mėsojmė trupin tonė, nė mėnyrė tė tillė qė tė ushqehemi gjatė tre vakteve: mėngjes, drekė dhe darkė pothuajse nė tė njėjtin orar. Arsyeja ėshtė se ju ndiheni tė uritur sepse edhe gjatė 100 ditėve tė kaluara ju keni ngrėnė gati-gati nė tė njėjtin orar. Ėshtė vėnė re se sistemi i trurit tė njeriut duke parė fotot e ushqimeve tė ndryshme arrin tė bėjė dallimin mes ushqimeve qė ai pėlqen dhe atyre qė nuk pėlqen. Trupi parashikon kėtė veprim tė sistemit nė momentin kur informacioni pėr pėlqimin e njė ushqimi kalon nė tru. Kjo ėshtė arsyeja pse nė gojė fillon prodhimi i sekrecioneve tė ndryshme, nė varėsi tė shihej sė ushqimit qė pėrfytyrojmė apo shohim. Faktorė tė tjerė ndikues janė shumėllojshmėria e ushqimeve tė provuara dhe tė dėshiruara gjatė ngrėnies. Nuk mund tė lihet pa pėrmendur ndikimin nxitės tė aromave tipike tė ushqimeve dhe nuhatjes. Nuhatja ėshtė njė nga ēelėsat kryesorė i cili i sugjeron trupit tonė pėr ushqimet qė kemi pranė. Kur kėto shenja shkojnė deri nė tru, trupi ynė fillon tė sekretojė insulinėn, e cila na bėn tė mendojmė se jemi tė uritur. Sharon Dalton thotė se: Aromat dhe nuhatja bashkė aktivizojnė ujėvarėn e oreksit.

Prania e mikrobeve nė aparatin tretės

Mikrobet i krijojnė trupit mundėsinė pėr tė sintetizuar vitaminat e nevojshme pėr stomakun, rregullojnė sistemin imunitar, si dhe nivelin e serotoninės. Ato ndikojnė nė mėnyrėn e tretjes sė ushqimeve, po ashtu edhe nė ndryshimin e peshės trupore. Pjesa mė e madhe e mikrobeve qė jetojnė nė trupin e njeriut qėndrojnė nė aparatin tretės. Ato hyjnė nėpėrmjet gojės me ushqimet qė nė muajt e parė tė jetės, madje edhe qė para lindjes me lėndėt qė pėrthithen nga trupi i nėnės. Nė kohėt e para kur shkenca mjekėsore nuk ishte formuar ende ato ishin tė vetmit mbrojtės tė organizmit. Ashtu si gjallojnė mikrogjallesat qė shkaktojnė sėmundje tė ndryshme, po ashtu gjallojnė edhe mbrojtėsit e organizmit. Kėto mikrogjallesa kryejnė disa funksione gjatė tretjes sė ushqimeve.

Mbipesha, problemet dhe ērregullimet e ushqimit

Obeziteti dhe mbipesha janė probleme qė prekin njė numėr gjithnjė e mė tė madh tė njerėzve nė ditėt e sotme. Janė njė sėrė faktorėsh qė shkaktojnė kėtė problem, ērregullimet e ushqimit, jeta sedentare, probleme tė metabolizmit etj. Por mbipesha nuk pėrbėn mė vetėm njė problem estetik, por shkakton shumė probleme nė lidhje me shėndetin. Obeziteti dhe depozitimi i masės dhjamore nė pjesėn e barkut pėrbėjnė faktorė rreziku pėr shumė sėmundje si: veshkat, diabeti, sėmundje kardiovaskulare etj. Korrigjimi i kėtyre problemeve pėr tė shmangur pasojat e tyre nė lidhje me shėndetin bėhet vetėm nėpėrmjet njė dietė tė ekuilibruar, qė do tė thotė njė dietė qė duhet tė pėrmbajė tė gjithė ushqimet, por nė sasi tė caktuara sipas nevojave fiziologjike tė gjithsecilit.

Nevojat e vazhdueshme tė trupit pėr ujė
Jo vetėm qė trupi ka nevojė pėr ujė, por uji gjithashtu pengon shėndoshjen. Njė njeri qė pi ujė nė mėnyrė tė vazhdueshme gjatė ditės, nuk ndien shumė uri. Ngrėnia e frutave dhe e zarzavateve tė freskėta, mundėsisht tė pagatuara, pėrdorimi i kufizuar i karbohidrateve si: buka, sheqernat kthehen shpejt nė dhjamė, zgjedhja me kujdes e ushqimeve sidomos atyre tė gatuara, mėnjanimi i ushqimeve “tė shpejta” e tė skuqura, aktiviteti, etj. tė cilat ndihmojnė shumė nė rėnien e peshės. Pėr kėtė ėshtė e nevojshme tė dihet se cilat ushqime janė tė dobishme, neutrale, dhe cilat janė tė dėmshme pėr njė njeri nė bazė tė grupit tė gjakut qė ai njeri ka. Por uji mbetet njė nga komponentėt mė tė rėndėsishėm, qė pengon shėndoshjen.

Efektet e vitaminave dhe kripėrave minerale

Vitaminat dhe kripėrat minerale e ndihmojnė trupin qė tė ruajė njė formė sa mė tė mirė. Njė dietė e mirė duhet tė sigurojė tė gjitha vitaminat dhe kripėrat minerale qė janė shumė tė nevojshme pėr organizmin. Edhe pse duhen nė sasi tė vogla ato janė tė pazėvendėsueshme. Ato veprojnė sė bashku. Kripėrat minerale ndihmojnė nė strukturat kockore, krijimin e njė ekuilibri tė sistemit ujor tė organizmit, nervat dhe reagimet muskulore. Materiale tė rėndėsishme janė: kalciumi, fosfori, magnezi, hekuri, sulfuri, sodiumi, potasi dhe zinku. Disa vitamina si A,E, D, K mund tė magazinohen, ndėrsa vitaminat C dhe B kompleks duhen marrė rregullisht. Nėse frutat dhe perimet gatuhen, vitaminat dhe kripėrat minerale humbasin shumė nga cilėsitė e tyre. Mjaft vitamina pėrmbajnė dhe lėkurat e frutave.

Kėshillat e duhura pėr njė dietė tė pėrshtatshme:
1- Edhe pse frutat e thata nuk pėrmbajnė yndyrė dhe kalori, ėshtė mirė t’i konsumosh
2- Buka bėn pjesė tek karbohidratet te cilat janė njė burim shumė i rėndėsishėm energjie pėr organizmin
3- Gjatė ditės duhet tė konsumohen tre vaktet kryesore: mėngjesi, dreka dhe darka dhe dy deri nė tre vakte tė ndėrmjetme: paradite, zemėr
4- Dietat e shpejta nuk janė zgjidhja e duhur pėr t’u dobėsuar
5- Ėshtė e shėndetshme tė pėrzihen karbohidratet me proteinat

Beli
Super Moderator
Super Moderator

Numri i postimeve : 4446
Age : 28
Registration date : 22/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye

- Similar topics

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi