Www.ShoqeriaVirtuale.NET
Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

- Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne forumin ton, mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar
-Regjistrimi eshte falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

-Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe fute ne dispozicionper te n'a vizituar ne faqen tone.

Ose Indefitikohu Nese Je I Regjistrum

Me Respekt// Staffi


Join the forum, it's quick and easy

Www.ShoqeriaVirtuale.NET
Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

- Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne forumin ton, mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar
-Regjistrimi eshte falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

-Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe fute ne dispozicionper te n'a vizituar ne faqen tone.

Ose Indefitikohu Nese Je I Regjistrum

Me Respekt// Staffi
Www.ShoqeriaVirtuale.NET
Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

opinione

2 posters

Faqja 4 e 4 Previous  1, 2, 3, 4

Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:00 am

Kryearkitekti i arkitektėve rrėnues

opinione - Faqe 4 F.0210132515216_m
Iljasa
Salihu


Ditėt tė cilėt po i jetojmė nė kėtė virus shtet tė vogėl,
gjithsesi i ngjajnė njeriut i cili ka nevojė tė madhe pėr gjak, por nga
pakujdesia dhe mos dėshira qė ky njeri tė jetojė tutje, i vonohet qesja
me gjak, tė cilėn vullnetarisht ia ka dhuruar vėllai i vet dhe, nė
mungesė tė kėtij shėrbimi jetėsorė pacienti nė fjalė vdes, e pastaj
pėrgjegjėsit e kėtij krimi vijnė nė varrimin e tė ndjerit dhe shprehin,
mėrzi, keqardhje dhe ngushėllime qė e humbėn njė shtetas dhe njė votues
tė tyre.

Pėrafėrsisht nė kėtė nivel tė gjendjes janė shqiptarėt, qė ende po
jetojnė nė Maqedoni. Kėtu te ne, askush mė nuk ka tė drejtė tė pohon se,
pas ēdo dimri vjen pranvera, apo pas ēdo tė keqe, vjen e mira. Kėtu pas
ēdo dimri, erdhi dimri mė i ftohtė se dimri i kaluar dhe pas ēdo tė
keqe pėrjetuam njė tė keqe tjetėr, qė pastaj asgjė nuk na u duk e keqja e
kaluar!

Unė shpeshherė po gaboj, kur po pohoj nė shkrimet e mia se, pas kėsaj
padrejtėsie dhe lajthitje, i erdhi fundi kėsaj qeverisje dhe shtetit me
kėsi lloj qeverisjesh, qė edhe fituesi i ēmimin “Nobel” Ivo Andriqi do
ia ketė lakmi pėr kėto plane mjaft diplomatike rreth zhdukjes sė
gjurmėve historike tė shqiptarėve.

Nobelisti nė fjalė e mori kėtė ēmim, sepse ishte shkrimtar i spikatur
pėr kriminelėt serbė dhe si rrjedhojė e kėsaj aftėsie ai i hartoi
planet nė letėr pėr zhdukjen dhe dėbimin e shqiptarėve prej vendeve
autoktone tė tyre, ndėrsa Hitleri nuk e gėzoj njė privilegj tė tillė,
sepse zhdukjen e hebrenjve e kishte bėrė pa platformė dhe pa bashkėpunim
me akademinė e shkencave. Ndėrsa kryearkitekti ynė, pėr ta fituar njė
ēmim tė atillė, ėshtė duke luajtur me standarte tė dyfishta, pra duke
marrė prej tė dyve ngapak “mėsim!

Pas njė sėrė padrejtėsish qė ėshtė duke i bėrė kryearkitekti
kundrejtė nesh, qė dikush po i thoshte (pakrye)ministėr, kėto ditė patėm
rastin tė njoftohemi me planin e ri tė urbanizimit, qė me mburrje tė
madhe na e artikuluan elementin sllavo-ortodokso-barbaro-antik.

Unė tash nuk do e marr pėrgjegjėsin pėr parashikimin e jetėgjatėsisė
sė kėsaj mendėsie qeverisjeje. Sepse, pastaj mund tė dal qesharak
pėrpara lexuesve, edhe atė nė kohėn kur kėta tė “tanėt” do tė ulėn nė
sofrėn e pėrbashkėt pėr tė ngrėnė gjellėn, po ashtu tė pėrbashkėt, ku
dikush nė fillim tė ngrėnies do tė thotė “bismilah” e dikush do tė
“kryqėzohen”, kurse dikush tjetėr do ta filloj ushqimin, duke thėnė “nė
emėr tė popullin po ia filloj tė ha kėtė ushqim qė na e solli populli,
dhe sevapet e kėtij ushqimi si hedie do t’ia dėrgoj popullit”. E pse
mėrzitesh more popull i dashur, kur hediet utopike tė vijnė njėra pas
tjetrės!?

Pasi e shikova me kureshtje prezantimin e infrastrukturės sė re, e
kuptova se realiteti i atėhershėm dhe i sotshėm nė lidhje me kėto
figura, dukshėm bien ndesh me arsyetimin e arkitektėve tė sotshėm. Nėse
do tė vendoset Aleksandėri i Madh nė atė vend (ku ėshtė vendi i Burmali
Xhamisė), nga shkaku se ky hero i madh paska qenė maqedonas dhe
maqedonasit e sotshėm janė trashėgimtarė tė tij, atėherė, urtėsia e
vendosjes sė disa kuajve, nuk mund tė kuptohen ndryshe, pėrpos se, kuajt
e atėhershėm paskan qenė maqedonas dhe kėta tė sotshmit qenkan
trashėgimtarė tė atyre kuajve.

Nėse do tė vendoset figura e Toshe Proevskit nė sheshin e pėrsheshtė,
atėherė maqedonasit e dikurshėm, kuptohet nėse edhe pėr njė kohė tė
gjatė do tė mbetėn tė tillė, do ta kenė rastin tė krenohen me “vlerat” e
vllehve, e assesi me vlerat maqedonase.

Kėto pak kontradikta tė pėrmendura, edhe mė tutje e tregojnė dhe e
dėshmojnė zhytjen e kryearkitektit nė adoleshencėn e tij arrogante. Kėto
projekte, kryearkitekti lirshėm ēdo natė mund t’ia tregoj gruas dhe
fėmijėve tė tij, nė cilėsinė e njė ėndrre personale, e assesi neve tė
cilėt jemi tė sigurt se ky plan, nuk ėshtė gjė tjetėr pėrpos se provokim
i radhės dhe mbulim i zhytjes sė vendin nė recesion ekonomik.

Ky avaz i pakuptimtė, do tė zgjatė pėr aq kohė sa ėshtė nė Qeveri ky
far kryearkitekti, ndėrkaq, qėndrimi i tij nė qeverisje do tė zgjat pėr
aq kohė sa tė mbretėroj kaosi dhe mos zhvillimi ekonomik. Ai nė vend qė
ta hedh nė bronz veturėn e BMW-sė pranė fabrikės sė BMW-sė, apo ndonjė
veturė e cila do tė jetė prodhim i kėtij shteti, po ashtu me markė
vendore, ai nė vend tė kėsaj, nė bronz i hedh kuajt, ku tregon se pranė
kėtyre jetojnė dhe punojnė kuajt, por jo si kuaj!

Pas kėtij zinxhiri maskarallėqesh, vallė gjendet njeri nga radhėt
tona qė ka guxim tė predikon paqe dhe tė kėrkon mirėkuptim rreth shumė
anomalive qė po ndodhin nė kėtė nėnqiell? Habitem se si askush nga tė
besuarit tanė, nuk po i sheh disa shqiptarė qė pas “suksesit qeveritar
tė liberalizmit tė vizave” kanė filluar me tė madhe ta marrin botėn
pėrsėri nė sy, ku si vende mė tė preferuara dhe me kushte pranuese mė tė
lehta, pėr momentin i janė paraqitur Belgjika dhe Norvegjia, ku tė
gjorėt shqiptarė me padurim po presin qė t’i thonė lamtumirė kėtij
vendi, pra me padurim po presin qė tė humbin prore (lexo: tė asimilohen)
dhe ta zvogėlojnė pėrqindjen e shqiptarėve nė kėtė vend. Jo unė, por
askush tjetėr, pėrveē tė besuarve tanė, nuk ka tė drejtė t’i ndaloj apo
tė paktėn t’i thotė se, ju nuk duhet tė shkoni atje qė tė asimiloheni,
por duhet qė ju tė qėndroni nė vendin tuaj tė lindjes, qoftė edhe nėse
vdisni pėr bukė.

Atė ēka kryearkitekti nuk e arriti me stimulimin e natalitetit nė
zonat maqedonase, e me stimulimin e mortalitetit nė zonat shqiptare,
kėtė tashmė po e bėnė pėrmes krijimit tė qėllimshėm tė kushteve tė rėnda
ekonomiko-sociale nė zonat dhe familjet shqiptare. Vallė, a kaq shpejtė
i harruam shpėrnguljet pėr nė Turqi, Amerikė, Evropė dhe gjetke?
Kėsisoj, a nuk na vjen fare inati qė vėllezėrit e gjakut, gjithherė dhe
nė vazhdimėsi t’i quajmė mėrgimtar? A mendoni se kėta tė dėshpėruar,
ndonjėherė do tė mendojnė pėr flamurin dhe gjuhėn shqipe, kur e dinė se
po nga tė njėjtat nė vendin e tyre tė lindjes ishin tė privuar?

Cilit tė ri, pastaj politikanėt shqiptarė do t’i kėrkojnė vota, apo
nga eksploatimi marramendės i parave jashtėligjore do tė organizojnė,
special aeroplan pėr mėrgatėn shqiptarė qė tė vijnė tė votojnė pėr kėta.
Besoni qė, ata juve mė nuk ju besojnė dot, ata sė pari juve nuk ju
besojnė se mund tė fluturon aeroplani, e lere mė diēka tjetėr, fundja tė
drejtėn e votės do t’ia privoj ky shtet pėrmes ligjit.

E pra, nėse e lejojmė qė kryearkitekti i arkitektėve rrėnues, edhe mė
tutje tė veproj kėshtu, atėherė, politikanėt tanė mund tė kėrkojnė vota
vetėm prej gjyshit tim haxhi 90 vjeēar!
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:00 am

Kėrkon pėr eshtrat e babait zbulon varrin masiv tė komunizmit

opinione - Faqe 4 F.0210132853897_m
Gjergj
Erebara


Vite pas rėnies sė regjimit, shumė familje tė shqiptarėve tė
ekzekutuar gjatė komunizmit janė ende duke kėrkuar dėshpėrimisht pėr
eshtrat e tė afėrmve.

Ndėrsa ekskavatori hoqi kovėn e parė me dhe nė shtegun e ngushtė tė
njė lugine tė rrethuar nga pishat dhe barakat ushtarake nė rrėzė nė
malit tė Dajtit, mbetjet e para njerėzore u zbuluan nė njė varr tė
cekėt. Xhaketa e tė burgosurit tregonte se viktima qe ekzekutuar nė
dimėr. Nga dhėmbėt dhe kafka dukej se qe ekzekutuar nė moshė tė re.
Goni, njė tregtar i vogėl qė ka njėzet vjet qė kėrkon eshtrat e tė atit
tė ekzekutuar nga regjimi komunist, e dinte se shumė tė tjerė gjenden nė
nėntokė.

“Skeleti i dytė qė zbuluam qe dy metra mė tutje. E pastaj doli njė i
tretė, qė ka shumė gjasa tė jetė rivarrosur sepse kockat qė gjetėm qenė
tė thėrrmuara dhe tė futura nė njė thes,” thotė ai.

Goni nuk ėshtė emri i tij i vėrtetė, i cili ėshtė mbajtur i fshehur
bashkė me emrin e babait tė tij sepse ai ka frikė nga pasoja ligjore si
rrjedhojė e kėrkimeve pėr eshtrat.

Nė tetor tė vitit 2009, Goni gėrmoi pranė njė baze ushtarake tė
njohur si reparti 313 pranė fshatit Linzė nė malin e Dajtit, ku zbuloi
mbetjet e nėntėmbėdhjetė njerėzve.

Shqipėria ėshtė vendi i fundit nė Europėn Lindore qė nuk i ka hapur
ende arkivat e shėrbimit sekret tė kohės sė komunizmit. Pėr pasojė, tė
dhėna tė sakta mbi tė burgosurit politik tė vrarė nga regjimi nuk janė
pėrpiluar ende.

Shoqatat e ish-tė burgosurve politikė besojnė se 5577 burra dhe 45
gra u ekzekutuan gjatė regjimit komunist nga viti 1946 deri nė vitin
1991. Dy dekada pas rėnies sė komunizmit, mijėra familjarė tė tė
burgosurve politikė tė ekzekutuar si Goni, ende po kėrkojnė se ku prehen
tė afėrmit e tyre.

Njė debat vijon prej shumė vitesh nėse duhet apo jo tė hapen arkivat e
shėrbimeve sekrete. Ndėrkohė, autoritetet shtetėrore nuk kanė bėrė
asgjė pėr tė ndihmuar familjarėt e viktimave tė gjejnė eshtrat e tė
ekzekutuarve.

Shumė ish-tė burgosur politikė dhe familjarė tė viktimave besojnė se
bashkėfajėsia e elitės politike dhe intelektuale tė ditėve tona dhe
ish-udhėheqėsisė komuniste do tė thotė se vėshtirė se do tė ketė
ndonjėherė njė proces i pavarur pėr tė hedhur dritė mbi krimet e njė
prej diktaturave mė brutale nė botė.

Zėri i babait
Goni filloi tė kėrkojė pėr eshtrat e tė atit mė 1994, kur qe njė
student nė fakultetin e Ekonomiksit nė Universitetin e Tiranės. I ati u
ekzekutua nė vitin 1976 pasi regjimi e akuzoi atė se qe pjesė e njė
komploti sabotatorėsh e spiunėsh sovjetikė nė industri si dhe se kishte
synuar tė rrėzonte regjimin pėrmes propagandės kundėr qeverisė.

Goni shkoi shumė herė te Ministria e Brendshme, ku qe krijuar njė
zyrė qė trajtonte kėrkesat e familjarėve tė viktimave pėr kthimin e
eshtrave tė tė ekzekutuarve.
“Shpresoja se pėrkundrejt njė ryshfeti tė vogėl apo pėr shkak tė
dhembshurisė, dikush do tė mė jepte dokumente pėr tė mė treguar se ku
gjendej varri,” – rikujton Goni.

“Prisja me orė tė tėra pėr njė pėrgjigje, por mė thoshin po tė
njėjtėn gjė: nuk ekzistojnė dokumente.”

Pavarėsisht indiferencės sė qeverisė, Goni nuk u dorėzua. Pėrgjatė
shumė vitesh krijoi lidhje me zyrtarė tė ndryshėm dhe me ish-oficerė tė
shėrbimit sekret, deri sa zbuloi emrat e njė pjese tė madhe tė togės sė
shoqėrimit, forcės policore qė e kishin dėrguar tė atin drejt vendit tė
ekzekutimit dhe varrosjes. Urdhri i ekzekutimit qe firmosur nga ministri
i kohės Kadri Hasbiu, i cili disa vite mė vonė u bė pjesė e procesionit
qė kishin pėsuar viktimat e tij. Pėrmes kėrkimeve dhe intervistave,
Goni shtiu nė dorė procesverbalin e ekzekutimit tė tė atit. Aty kishte
tre emra: i pari qe mjeku ligjor qė nuk kishte marrė pjesė nė ekzekutim
por kishte firmosur dokumentet. Njė prej dy tė tjerėve kishte vdekur.

I treti qe emri i njeriut qė kishte tėrhequr kėmbėzėn dhe qė qe i
vetmi i mbetur gjallė. Pranoi tė takohej me Gonin vetėm pasi ish-shefi i
tij e bindi.

Goni rikujton rrethanat acaruese tė takimit me njeriun qė i kishte
vrarė tė atij. “Qe rreth tė tetėdhjetave, i veshur mirė,” – thotė ai.
“Mė tha se nuk e mbante mend se ku qe varrosur babai im.” Goni zbuloi mė
vonė se ekzekutuesi i tė atit kishte qenė gjithashtu “lloji i vrasėsit
qė pėlqente tė sakatonte viktimat pasi i kishte ekzekutuar”.

Mė nė fund, disa vite mė parė, Goni arriti tė shtijė nė dorė 40
volume dokumentesh tė konsideruara sekret qė qenė dosja e tė atit.
Pėrveē dokumenteve, dosja mbante kasetat e regjistrimit tė gjyqit, si
dhe kasetat e regjistrimit tė pėrgjimit nė qeli gjatė kohės qė gjendej i
arrestuar. Te shiriti numėr 4 ai dėgjoi pėr herė tė parė zėrin e tė
atit. “Im atė u deklarua i pafajshėm para gjykatės pėr akuzat pėr
tradhti ndaj atdheut,” thotė Goni. “Ndoshta kjo qe arsyeja se pse e
vranė. Nė disa raste ato qė pranonin akuzat dėnoheshin me burgim tė
pėrjeshtėm.”

Heshtje kolektive
Megjithėse parlamenti i Shqipėrisė miratoi vitin e kaluar njė ligj qė
synon tė ndalojė ish-zyrtarėt e lartė tė komunizmit si dhe
bashkėpunėtorėt e Sigurimit tė Shtetit, kritikėt thonė se ai ligj pėrveē
faktit qė nuk i hapte dosjet pėr publikun e gjerė, u hartua qėllimisht
keq, nė mėnyrė qė tė dėshtonte nė Gjykatėn Kushtetuese.

Ligji vetėm sa hapi njė valė tė re akuzash, kundėrakuzash dhe
thashethemesh se kush nga politikanėt e sotėm ka qenė spiun e kush jo,
por nuk solli asgjė me vlerė nė zbulimin e tė vėrtetės mbi tė shkuarėn.

Njė ligj tjetėr i ngjashėm i miratuar nė vitin 1995, i konsiderua
gjithashtu i pavlerė dhe u hodh poshtė. Gjykata Kushtetuese e anuloi
ligjin e fundit tė Lustracionit vitin e kaluar. Pavarėsisht kėsaj, asnjė
deputet i parlamentit tė Shqipėrisė, pėrfshirė edhe disa deputetė qė
kanė qenė tė burgosur politikė, nuk propozoi kurrė njė ligj pėr t’i
ngarkuar qeverisė detyrėn e gjetjes dhe identifikimit tė eshtrave tė tė
pushkatuarve.

Ligji i fundit i Lustracionit i hartuar qeveria e Djathtė e
kryeministrit Sali Berisha ka marrė edhe kritika nga Kėshilli i Europės,
i cili e konsideroi atė si jashtė standardeve.

“Jo vetėm qė ka patur mungesė vullneti pėr tė hapur arkivat, por ka
patur edhe vullnet pėr t’i manipuluar ato,” – thotė shkrimtari Fatos
Lubonja, ish i burgosur politik.

“Kjo ka ardhur pėr arsye se elita e sotme politike dhe intelektuale
ėshtė skllave e tė shkuarės sė vet,” thotė ai. “Njė pjesė e elitės kanė
qenė informatorė ndėrsa njė pjesė tjetėr i shėrbyen regjimit nė shumė
mėnyra, gjė qė ka krijuar njė lloj solidariteti mes tyre mbi kėtė
ēėshtje.”
Pėrveē tė shkuarės sė elitės sė sotme, arkivat ruajnė edhe sekretin e
vendvarrosjes sė viktimave tė komunizmit.

Varre tė cekėta, plagė tė thella
Megjithėse Goni ia doli tė marrė njė numėr tė madh dokumentesh tė
konsideruara si sekret dhe qė lidheshin me gjyqin e tė atit e qė qenė
pėrgatitur nga Sigurimi, ato dokumente nuk i dhanė mundėsi tė zbulonte
se ku qe varrosur i ati. Dėshmitarėt nga Grupi i Shoqėrimit i patėn
treguar se mund tė qe varrosur nė njė vend tė quajtur “Krroi i Peshkut”
pranė Shishtufinės, por ai nuk qe i bindur.

Pasi kėrkoi fillimisht te “Krroi i Peshkut”, Goni zbuloi shumė njerėz
tė tjerė qė po bėnin tė njėjtėn gjė, po kėrkonin eshtrat e familjarėve
tė tyre. Ndėrsa fjala pėr kėrkimet pėrhapej, njė ish-sigurims i dha atij
njė listė me ish-agjentė qė patėn punuar nė zonė nė kohėn e vdekjes sė
tė atit.

Goni bėri njė zbulim tė madh kur mėsoi emrin e komandantit tė Grupit
tė Shoqėrimit, qė e patėn dėrguar tė atin nė udhėtimin e fundit.
“Megjithėse nė fillim qe i frikėsuar me mua, ai mė tregoi se e mbante
mend rastin e babait tim dhe nė fund pranoi tė mė ndihmonte tė gjenim
varrin,” – kujton Goni.

Kėshtu u mėsua se Grupi i Shoqėrimit pėrbėhej nga rreth 4 vetė, disa
kishin rrethuar zonėn dhe disa tė tjerė kishin hapur gropėn.
Ish-komandanti i tha atij se gropa qe hapur nė mesditė ndėrsa ekzekutimi
qe kryer pas mesnatės. Pasi verifikoi kėto detaje, Goni i zhvendosi
operacionet e kėrkimit nga Shishtufina pėr nė grumbullin e vogėl tė
barrakave nė repartin 313. Mbi barrakat e dėrrasės sot kalon teleferiku i
Dajtit.

Me ndihmėn e ish-komandantit tė Grupit tė Shoqėrimit si dhe me
ndihmėn e njė anėtari tė saj, nė tetor Goni filloi gėrmimet dhe brenda
pak ditės zbuloi mbetjet e nėntėmbėdhjetė njerėzve tė varrosur nė atė
zonė.

Fillimisht mendoi se njėra prej eshtrave qenė tė tė atit dhe i dėrgoi
nė morg pėr ekzaminim. Pėr fat tė keq, nuk doli kushti. Kur u zbulua
njė varr tjetėr, njė prej dėshmitarėve tė kohės tha se i pėrkisnin Dom
Shtjefėn Kurtit. Komunistėt e kanė ekzekutuar priftin 73 vjeēar nė vitin
1971, pasi e kishin zbuluar se vijonte tė pagėzonte fėmijėt nė
ilegalitet nė zonėn e Fushė-Kuqes edhe pas mbylljes sė dhunshme tė
kishave nė vitin 1967.

Nipi i Dom Kurtit, Nikolini ka kėrkuar prej shumė kohėsh eshtrat e
axhės nė mėnyrė qė ato tė prehen nė varrin e caktuar te Kartedralja
Metropolitane e Tiranės. “Varri i axhės tim nė katedrale ka shumė vite
qė po pret eshtrat,” – thotė ai. Eshtrat u dėrguan pėr ekzaminim nė
Itali sė bashku me kampionet e gjakut tė pesė anėtarėve tė familjes
Kurti. Testet e ADN-sė rezultuan negative.
Ndėrsa Goni po gėrmonte nė Varrin Masiv 313, njerėz tė tjerė qė kishin
gėrmuar pėr tė afėrmit e tyre nė atė zonė i treguan historitė e veta.
Papritur u kuptua se ekzistenca e atij vendekzekutimi nuk qe e panjohur.
Ish-ministra tė pas viteve ’90 kanė kėrkuar eshtrat e tė afėrmve tė
vet, por nuk e kanė vrarė mendjen tė kėrkojnė edhe pėr tė tjerėt.

“Bisedova me njerėzit qė kishin kėrkuar aty para meje dhe ngushėllova
veten me faktin se ata nuk kishin gjetur ndonjė gjė qė pėrputhet me
pėrshkrimin e babait tim,” thotė Goni. “Por kėqyrjet e eshtrave tė
kryera nė atė kohė janė bėrė me metoda aspak shkencore dhe kam frikė se
ndokush tjetėr po qan babain tim pėr tė vetin,” shton ai.

Goni vijoi gėrmimet e tij jo vetėm pėrreth barrakave, por pėrgjatė tė
gjithė luginės e gjeti varre tė tjera, tė rivarrosur e tė paprekur.

Rezultati i deritanishėm e la atė me dy hipoteza shqetėsuese. “Ose
dikush tjetėr po qan mbi varrin e babait tim,” – thotė ai, “ose Sigurimi
e ka lėvizur atė pas ekzekutimit dhe e ka varrosur diku tjetėr.”

Tė shtunėn eshtrat e zbuluara, tė mbledhura nė thasė plastikė u
dėrguan nė morgun e Tiranės me shpresė se autoritetet do t’i
identifikojnė ato. “Ato eshtra meritojnė njė emėr,” – thotė ai. “Qeveria
mund tė kryejė ekspertimet e nevojshme dhe tė zbulojė se kujt i
pėrkasin.”
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:00 am

Autostrada e kombit: Bashkim kombėtar, apo bashkim i skandaleve,
korrupsionit dhe mjerimit?


opinione - Faqe 4 F.0210133648748_m
INEPRA

“Nėse ndonjėherė populli bėhet i pavėmendshėm ndaj
punėve publike, unė dhe ti, Kongresi dhe kuvendet, gjykatėsit dhe
guvernatorėt, tė gjithė duhet tė bėhemi ujq” - Thomas Jefferson

Autostrada Durrės-Kukės-Morin, ndryshe filloi tė quhet “Autostrada e
Kombit”, pasi ajo lidh Shqipėrinė dhe Kosovėn me njė rrugė tokėsore mė
tė mirė. I kontraktuari i ndėrtimit tė kėsaj autostrade ishte
konzorciumi Bechtel&Enka. Punimet kishin filluar nė nėntor tė vitit
2006. Hapja ose lėshimi nė pėrdorim i autostradės u bė nė maj 2009, me
pėrurimin zyrtar nga kryeministri i Shqipėrisė Sali Berisha, dhe ai i
Kosovės Hashim Thaēi nė tunelin tė Kalimashit. Gjesti simbolik i
pėrurimit tė “bashkimit kombėtar” (duke i harruar trojet tjera tė banuar
me shqiptarė) nė zgafelle, nuk duket e hijshėm.

Pas pesė muajve ose mė 5 nėntor 2009, pasuan shembjet e mėdha me
gjatėsi prej 80 metrash nė po atė tunel ku ishin takuar e pėrqafuar
pėrmallshėm Berisha dhe Thaēi. Ata qė e shfrytėzuan rastin e hapjes sė
tunelit si “bashkim kombėtar”, tani ishte dashur ta shpallin “ndarjen
kombėtare” madje edhe me njė pjesė tė Shqipėrisė. Njėherė u tha se
tuneli nuk do tė rihapet deri nė mars 2010, por duket se kjo nuk do tė
ndodhė deri nė verė.

Qeveria e Shqipėrisė nė vend se ta penalizoj kryesin e punimeve
Bechtel&Enka, shfrytėzonte rastin edhe vetė tė bėjė mashtrime
financiare nė autostradėn e “kombit” nė prag tė zgjedhjeve parlamentare
nė qershor 2009. Njė prej rasteve tė zbuluara (ka edhe shumė tė
pazbuluara) ėshtė ai i devijimit tė trasesė pėr 1,5km (nė vend tė
ndėrtimit tė urės qė merrte kohė mė shumė) me kosto prej 5 milionė euro
(€), me tė vetmin qėllim: qė ta pėrshpejtoj pėrurimin e autostradės nė
prag tė zgjedhjeve pėr qėllime politike.

Kostoja e ēdo projekti zakonisht dihet nė fillim. Nė rastin e
Bechtel&Enka kjo do tė dihet pas realizimit tė projektit, dhe atė do
ta pėrcaktoj vetė kryerėsi i punimeve.

Tani jemi nė pozitė tė volitshme tė shohim para se tė filloj sė
zbatuari loja e lojtarit tė njėjtė (Bechtel&Enka) me njė zotėri ose
gjyqtar tjetėr (Qeveria e Kosovės) se ēka janė duke bėrė; a po
planifikojnė skandale tė ngjashme sikur nė Shqipėri, apo diēka mė shumė?
Ajo qė ėshtė duke i interesuar shumė publikut, ėshtė vendimi i papritur
formal ose propozimi pėr ndryshimin e trasesė sė autostradės
Vermicė-Merdare.

Versioni zyrtar i miratuar dhe propozimi pėr devijim tė
trasesė

"Qeveria qė vjedh Pjetrin pėr tė paguar Palin, gjithmonė mund tė
llogarisė nė mbėshtetjen e Palit” - George Bernard Shaw

Pėr autostradėn Vermicė-Merdare ėshtė kryer studimi ideor
(fizibilitetit) nga BPI-Consult GmbH, dhe nė bazė tė tij Kuvendi i
Kosovės ka miratuar trasenė e cila duhet tė shtrihet nėpėr kėto komuna:
Prizren-Suharekė-Shtime-Lipjan-F.Kosovė-Prishtinė-Obiliq-Podujevė.
BPI-Consult e ka dhėnė gjatėsinė e pėrgjithshme tė autostradės prej
116,746 km. Nė bazė tė kėsaj Ministria e Transportit dhe Postė
Telekomunikacionit (MTPT), llogariti se ndėrtimi i autostradės kushton
660 milionė €, me njė ēmim mesatar 5.58 milionė € pėr kilometėr (km).

Menjėherė pasi u bė pėrzgjedhja e Bechtel&Enka, MTPT-ja doli me
qėndrimin se ky konsorcium ėshtė paraqitur me dy propozime; njėrin pėr
trasenė e miratuar, ku fillimisht kishte kėrkuar 600 milionė €, dhe
tjetrin pėr devijimin e trasesė nėpėr komunėn e Malishevės duke lėnė
anash komunėn e Shtimes dhe tė Lipjanit. Pėr tė dytėn, Bechtel&Enka
kėrkoi 500 milionė €. Duke iu referuar deklarimeve tė ministrit Limaj,
devijimi i trasesė nėpėr Malishevė (shumica e qytetarėve thonė “nėpėr
arat e Fatmir Limajt dhe farefisit tė tij”) do t’i kursejė deri nė 500
milionė €. Nėse ėshtė kėshtu, i bie qė ne do tė ishim nė gjendje ta
ndėrtojmė autostradėn me 100 milionė €!

Mirėpo, gjėrat qėndrojnė ndryshe. MTPT-ja formalisht ėshtė pajtuar me
konsorciumin qė ēmimi i kėtij devijimi dhe ndėrtimi i autostradės nė
tėrėsi (tani mė tė shkurtė se nė trasenė e miratuar) tė jetė afėr 800
milionė €, ose me ēmimin mesatar prej 7,5-8 milionė € pėr km. Dyfishimin
e ēmimit mesatar pėr km duke iu shmangur tuneleve tė parapara nė
trasenė e miratuar, ministri Limaj e cilėson si “kursim” nė trasenė e
shpikur. Ky lloj jo serioziteti nuk guxon tė pėrsėritet nė matematikė
pėr sa kohė tė ekzistojnė shenjat “<” (mė e vogėl) dhe “>” (mė e
madhe) kur shikojmė numrat. Kėshtu pėr ēdo km planifikohen tė shmangen
ose fitohen (nė kėtė rast tė vidhen) nga 2 deri nė 2,5 milionė €!

Ministri Limaj nė njė debat nė Klan TV me datėn 04.02.2010, nė
emisionin “Zona e Debatit”, ėshtė shprehur: “Ka ardh njė propozim nga
kompania [Bechtel&Enka – v.j.] pėr devijimin e trasesė, dhe i ėshtė
dhėnė drita e gjelbėr Qeverisė pėr ta marrė nė shqyrtim”. Kjo nuk
qėndron. Ministri Limaj e ka ndėrsyer konzorciumin tė paraqitet me
propozime tė kundėrligjshme pėr llogari tė tij dhe miqve tė tij, dhe
kėtė po synon ta pėrcjellė pėr miratim nė Kuvendin e Kosovės. Kuvendi e
ka kryer punėn e vet nė bazė tė studimit, i cili studim mė sė miri e ka
vlerėsuar se cila ėshtė traseja mė dobiprurėse nė aspektin ekonomik dhe
gjeostrategjik pėr Kosovėn, dhe lidhjen e saj me korridoret X-tė dhe i
VIII-tė.

Sipas disa thashethemeve, nė njė mbledhje nė Malishevė vitin e
kaluar, ministri Limaj kinse paska grushtuar tavolinėn me nervozė duke
thėnė: “N’koftė Fatmir Lima gjallė, ka me pru autostradėn pėr
Malishevė”. Shumica prej jush mund tė bindeni se ajo qė kinse ka thėnė
ministri, nuk ka tė bėjė me “kinse” por me njė tė vėrtetė, sepse
veprimet e tij tė tanishme, mund ta vėrtetojnė “propozimin” e
Bechtel&Enka pėr devijimin e autostradės pikėrisht nėpėr Malishevė.
Ne as nuk duam t’i besojmė kėtij versioni, e as tė merremi me tė. Por,
duam t’iu sugjerojmė se kompania, i kontraktuari ose shėrbyesi nuk
mundet dhe nuk guxon tė paraqitet me propozime tė veta dhe tė vendos sė
kah duhet t’i bie autostrada. Ai (konsorciumi) ėshtė vetėm punė kryes.

(Pa)arsyeshmėria ekonomike e devijimit tė trasesė
Pėrpos mungesės sė arsyeshmėrisė pėr devijimin e trasesė shkaku i
“kursimit”, ministri Limaj dhe zėvendėsi i tij Grabovci deklarojnė me
iluzione pa u referuar nė asnjė plan konkret, pėrfitimet ekonomike qė do
t’i sjellė autostrada. Meqenėse zonat ku po synohet tė devijohet
autostrada janė kryesisht rurale dhe nė to nuk ėshtė planifikuar ndonjė
investim i madh, atėherė ėshtė shumė e qartė se nga devijimi do tė
pėrfitojnė kryesisht vetėm automjetet qė qarkullojnė poshtė e lartė.
Asnjė biznes i madh nuk ėshtė planifikuar tė vendoset nė Arllat ose Bajė
tė Malishevės (vendlindja e ministrit Limaj), dhe asnjė investitor i
madh nuk ėshtė konfirmuar se ka plan pėr investime atje. Ajo qė po synon
tė bėjė MTPT-ja me devijimin e trasesė, ėshtė se po i lufton investimet
e mėdha tė planifikuara dhe miratuar nė rajonin e komunės sė Lipjanit.

Pėrveē kėsaj, orientimi zhvillimor i komunės sė Lipjanit, ėshtė shumė
i justifikueshėm edhe me tri fakte tė pamohueshme: 1) Lipjani tanimė
ėshtė zonė e Kryeqytetit nė zhvillimin 10-15 vjeēar; 2) Ky regjion ka dy
resurse shumė atraktive turistike por ende tė panjohura pėr
investitorėt dhe turistėt e huaj, si Parku kombėtar Blinaja dhe Shpella e
Gadimes; dhe 3) Nė Lipjan, pėrkatėsisht nė "Rrethrrotullimin" e tij,
lidhet drejtimi pėr kyēje me Maqedoninė dhe Preshevėn, respektivisht
korridori i X-tė dhe i VIII-tė. Me kėtė hedhen poshtė tė gjitha
thashethemet e MTPT-sė dhe kujtdo qė pėrpiqen tė na bindin se devijimi i
trasesė pėr Malishevė, Gjakovė, apo Ferizaj kursen kaq miliona € dhe
mund tė ndėrtohet edhe me 5 €.

Prandaj, kėto janė edhe mė shumė arsye pse gjermanėt janė orientuar
nė pėrcaktimin e aresyeshmėrisė ekonomiko-strategjike te kėsaj traseje.
Kjo pra ėshtė nyja kryesore e pėrfitimit ekonomik numėr njė dhe mė tė
madh tė autostradės.

Financimi i autostradės
Ne e cilėsojmė kėtė si problem i dorės sė dytė nė krahasim me tė
papriturat qė po synon t’i imponoj MTPT-ja, e tė cilat, nėse vazhdojnė, e
rrezikojnė ndėrtimin e autostradės, ose ta pėrcjellin problemet mė tė
mėdha se nė Shqipėri. Thuhet se (qėndrimi zyrtar i MTPT-sė dhe Qeverisė
sė Kosovės) “Autostrada do tė financohet me kredi tė buta”. Ato pėr
Kosovėn nuk janė aq tė buta duke e ditur rėnien e normave tė kamatės
(jashtė Kosovės) gjatė krizės financiare. Financimi me pagesė ose taksa
tė automjeteve nuk duket zgjidhje pasi i bie qė qytetarėve dy herė t’u
merren para – nga buxheti i shtetit pėr ndėrtimin e autostradės, e mė
vonė pas ndėrtimit tė saj me futjen e taksave nė shfrytėzimin e
autostradės.

Njė propozim qė e jepin ekspertėt e ndryshėm, ėshtė se Kosova ndoshta
nuk ka nevojė tė hyjė borxh pėr ndėrtimin e autostradės, por mund tė
shfrytėzoj fondet e ndryshme tė saj si Trustin e Pensioneve, Fondin e
Privatizimit qė arrijnė shumėn 800 milionė €. Kjo nuk ėshtė zgjidhje.
Kėto fonde janė krijuar dhe kanė arritur nė vlerėn e tanishme pėr njė
kohė tė gjatė, prandaj nėse investohen pėrnjėherė apo pjesė-pjesė, duhet
tė mendojmė si do tė kthehen mjetet e tyre. Autostrada nuk ėshtė sektor
qė gjeneron tė ardhura (mė pėrjashtim kur shfrytėzohet me pagesė, nė
Shqipėri ėshtė pa pagesė). Prandaj, mjetet pėr kthimin e atyre fondeve
duhet tė vijnė nga sektorėt tjerė tė ekonomisė. Kthimi do ishte i mundur
nėse traseja e autostradės nuk ndryshohet. Nga Banja dhe Arllati i
Malishevės kthimi i mjeteve pėr ndėrtimin e autostradės nuk ka gjasa tė
ndodhė pėrjetė.

Financimi i autostradės duhet tė bėhet me kredi ndėrkombėtare. Edhe
shtete tjera tė zhvilluara si Sllovenia, Kroacia i ndėrtojnė autostradat
me kredi ndėrkombėtare. Ato kanė borxhe tė mėdha pėr infrastrukturėn
rrugore dhe krahas kthimit tė pjesshėm vazhdojnė tė zhyten edhe mė shumė
nė borxhe. Kėshtu ndodh nėse me kredi punohen punė tė mira dhe tė
arsyeshme, pavarėsisht ēmimin. Por kjo nuk ka gjasa tė ndodh pėr
autostradėn Vermicė – Merdare nėse bėhet devijimi pėr Malishevė.

Secili segment i arsyeshėm i shoqėrisė kosovare, politik, jopolitik,
afarist, OJQ, ekspertė, intelektualė, medie, dhe pėrfaqėsuesit e
bashkėsisė ndėrkombėtare nė Kosovė, duhet tė ngritėt nė mbrojtjen e
arsyeshmėrisė, sepse ėshtė nė pyetje njė projekt shumė i madh qė do tė
ndikoj nė secilin pėr shumė vite me radhė. Ndryshe, nuk do ta kemi
pėrkrahjen e institucioneve financiare ndėrkombėtare nė ndėrtimin e
autostradės, nėse vazhdojmė tė tregohemi shumė joserioz me devijime tė
autostradės sipas tekeve individuale, grupore, klanore dhe tė
farefisit.

Instituti pėr Hulumtime dhe Analiza tė Politikave
Ekonomike (INEPRA)
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:01 am

Maqedonia mė afėr Hantingtonit

opinione - Faqe 4 F.0211160827828_m
Fehmi
Pireva


Se a do tė rriten nė tė ardhmen ithtarėt e teorisė sė autorit tė
librit Clash of Civilizations, Samuel Hantington, i cili ka tėrhequr
vėrejtjen se bota po zhvillohet nė pėrplasje nė mes tė civilizimeve mė
fuqishme pėr ta rritur sa mė shumė riskun e ndikimit nė sistemin e
vlerave universale, dhe pas tyre do tė rreshtohen kombet qė ndėrlidhen
sipas vijave tė pėrafėrta etnik, gjuhėsore, religjioze, ekonomike,
ushtarake. Pėr kėtė problematikė, mbetet mė tutje fjalėn e vetė mė me
kompetencė ta thonė politologėt dhe studiues tė fushave tė ndryshme
politike.

Ballkani njė sajesė e popujve tė ndėrthurur nė njė bashkėjetesė
gjeografike, me pėrkatėsi tė ndryshme etnike, religjioze, i zėnė
historikisht nė grindje tė vazhdueshme pėr territore, mbetet peng i
kundėrthėnieve politike tė sė kaluarės, mungesės sė gatishmėrisė pėr
t’iu qasur tė ardhmes sipas nė vizioni jo vetėm tė ri politik, por real
karshi realiteteve tė krijuara nė procesin e integrimeve evropiane.

Maketi politik i propaganduar nga televizionet e Maqedonisė, lidhur
me arkitekturėn qytetit tė Shkupit 2014, e cila mbėshtet nga shumica e
elitės politike maqedonase, lė tė kuptohet se nė paaftėsi pėr t’i
pėrcaktuar kahet e zhvillimit tė proceseve tė brendshme politike, po
shėnohet kthim prapa, duke rrezikuar ato pak pėrparime tė arritura pas
luftės sė armatosur dhe Marrėveshjes sė Ohrit.

Janė njė vistėr i ngjarjeve qė nė njė cikėl tė shkurtėr kohor kanė
filluar t’i lėndojnė pėrpjekjet pėr njė bashkėjetesė, e cila mbetet e
dyshimtė dhe mjaftė e brishtė nė mes tė dy popujve shtetforues,
maqedonas - shqiptar.

Arkitektura e re pėr kryeqytetin ėshtė produkt i njė koncepti politik
me tendencė tė prerjes jo vetėm kulturore, etnike nė mes maqedonasve
dhe shqiptarėve, por fillim i njė procesi tė ēintegrimit politik,
privimit nga e drejta e njė komuniteti tjetėr pėr ta reflektuar
identitetin brenda kėsaj hapėsire multietnike.

Kjo situatė e pakuptimtė po nxjerrė pyetje pa pėrgjigje se nga po
ecėn Maqedonia? Njė pėrgjigje mund t’i shkojė njėrės pyetje; njė rruge
me thellimin e krizės qė shpie pashmangshėm nė ndarje dhe e dyta mbajtja
e njė unitetit tė rrejshėm duke forcuar konceptin hegjemonist pėr tė
qenė nė vazhdimėsi mė superior se etnitė e tjera, pėr t’ua imponuar
tolerancėn tė tjerėve ndaj njė “zoti” tė vetėm tė kėsaj shtėpie.

Qė tė dy kėto qasje tė ēojnė deri te njė rezultat i njėjtė,
shkatėrrimi pėrbrenda i Maqedonisė, e cila siē po duket, ende nuk ėshtė e
pėrgatitur sa duhet tė zhvillohet nė barazi me tė tjerėt.

Loja me figura historike, tė cilave u kontestohet origjina e
pėrkatėsisė etnike, me tė cilat Maqedonia do t’i ngjante njė gjeli tė
qėndisur me pendla tė huaja, dominimi duke i ekspozuar simbolet
kishtare, tė cilat e kapėrcejnė zonėn e shtrirjes sė kėtij religjioni nė
hapėsirėn ku nuk i besohet kėtij “zoti“, krijon premisa pėr njė
konfliktualitet dimensional, duke i afruar zhvillimet e ardhshme mė afėr
teorisė sė Hantingtonit.

Kjo qasje aspak realiste bie ndesh me integrimet evropian dhe
ballkanike, parim ky qė i pėrjashton format e veprimit, eks-komunikativ
ndėrmjet bashkėsive tė ndryshme.

Mungesa e politikave kohezive dhe eksperimentimi me projekte
afatshkurtra, tė cilat e rrezikojnė perspektiven afatgjatė, lėvizjet
kaotike nga drejtuesit e shtetit, tė cilat po ecen vazhdimisht nė
trajtėn tė ricikluar, po e sjellin vendin nė fillet e ngjizjes sė
konflikteve tė hershme.

Situata mbetet shqetėsuese, sidomos pėr faktorin politik shqiptar, i
cili energjitė e veta i ka mobilizuar nė ndėrtimin e projektit tė
bashkėjetesė sė pasigurt me synimin e afirmimit tė vlerave nacionale nė
mėnyrė tė barabartė me popullin maqedonas.

Edhe pse nėnshkrimi i Marrėveshjes sė Ohrit, po i afrohet njė
dhjetėvjeēari, shqiptarėt nė Maqedoni nuk kanė mundur t’i realizojnė as
minimumin e tė drejtave mė elementare, pėr tė cilat flitet shumė,
protestohet dhe ngrihen tensione tė shpeshta politike.

Realizimi e projektit arkitektonik Shkupi 2014 ėshtė njė diskriminim i
llojit mė tė ri, i cili pėrfundimisht e eklipson identitetin e
shqiptarėve duke e ngujuar prapa pėrmendoreve, i dėbon ata pėrtej
Vardarit, me mesazhin politik se kėtu nuk kanė mė hise.

Ndėrsa, vėnia e kryqit ortodoks nė pjesėn shqiptare nė drejtim tė
Kradakut, ėshtė njė provokim tjetėr, pėr tė cilin askush nuk mund ta
falėnderoj “zotin” se tėrė kjo dhuratė erdhi nga qielli.

(Autori ėshtė zyrtar i lartė ligjor nė Zyrėn pėr Regjistrimin e
Partive Politike dhe Certifikim)
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:01 am

Rėndėsia e informimit mbi ēėshtjet mjedisore

opinione - Faqe 4 F.0211161617300_m
Labinot
Smakaj


“Informata ėshtė Fuqi”. Duke ju referuar kėsaj thėnie tė famshme
pėr informacionin si njė nevojė pėr individin dhe shoqėrinė qė tė jetė e
informuar pėr ēdo veprim qė prek drejtpėrdrejt interesat e tyre, me
poshtė do tė pėrpiqem tė sqaroj rėndėsinė e informimit mbi ēėshtjet qė
kanė tė bėjnė mė mjedisin.

Mjedisi sot parqet njė sfide mė tė cilėn ballafaqohet i gjithė globi,
edhe shtetet e zhvilluara edhe shtetet ne zhvillim, andaj qasja nė
informacionin mjedisor ėshtė i njė rėndėsie tė veēantė. Duke ju referuar
tė dhėnave qė posedon Agjencia pėr Mbrojtjen e Mjedisit: Korporata
Energjetike e Kosovės me lirimin e gazrave helmuese i tejkalon normat e
lejuara evropiane, Kosova A i tejkalon kėto norma 4-6 herė, ndėrsa
Kosova B deri ne 3 herė. Deri sa nė anėn tjetėr ekspertė tė ēėshtjeve
mjedisore deklarojnė sė ndotja e shkaktuar nga Ferronikeli ėshtė edhe mė
e dėmshme se ajo e KEK-ut, sepse aty lirohen metale me efekt shumė
negativ pėr shėndetin e qytetareve.

Andaj e drejta pėr tu informuar lidhur me ēėshtjet mjedisore, tashme
ėshtė e njohur gjerėsisht jo vetėm si njė e drejtė juridike dhe
kushtuese e cila forcon rolin e qytetarėve qė duke qenė tė informuar tė
ndikojnė nė vendimmarrje kur ėshtė ne pyetje mjedisi si njė komponent
jetike pėr jetėn e tyre, por si e tille ka njė rol vendimtar edhe nė
mbrojtjen e tij. Kjo e drejtė juridike ėshtė fundamentale pėr
funksionimin e njė sistemi demokratik dhe ėshtė e rregulluar me
kushtetute dhe legjislacion nacional tė shume shteteve dhe po ashtu mė
konventa ndėrkombėtare dhe direktiva tė BE-sė.

Nga shumė ekspertė tė kėsaj ēėshtjeje, kjo e drejtė ėshtė pėrshkruar
si njė “Rreze Dielli” e cila i mundėson shoqėrisė qė ta mbaje qeverinė
dhe administratėn shtetėrore tė pėrgjegjshme pėr veprimet e tyre ne
lidhje me projektet dhe hapat qė ndėrmarrėn nė sferėn e mjedisit. Nė
Kosovė e drejta pėr tė dhėnė dhe pranuar informata lidhur mė mjedisin
ėshtė e rregulluar edhe nė Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės,
gjegjėsisht me nenin 52.

Neni 52 (2) “ Institucionet e pushtetit publik angazhohen pėr t`i
garantuar secilit mundėsinė qė tė ndikoj nė vendimet qė kanė tė bėjnė me
mjedisin jetėsor ku ai/ajo jeton”.

Kushtetuta ua garanton qartėsisht qytetareve tė Republikės sė Kosovės
ketė tė drejte pėr tė qenė pjese e vendimeve nė zhvillimin e projekteve
mjedisore tė cilat janė tė rėndėsisė ekonomike, shėndetėsore dhe
kulturore.

Po ashtu edhe LIGJI PĖR QASJE NĖ DOKUMENTET ZYRTARE dhe LIGJI PĖR
MBROJTJEN E MJEDISIT ua mundėsojnė qė tė kenė qasje nė informacion, e
sidomos nė Ligjin pėr Mbrojtjen e Mjedisit janė tė inkorporuar edhe disa
parime tė Konventės sė Arhus (Kjo Konventė ėshtė nėnshkruar me 1998 dhe
ėshtė hyre nė fuqi nė 2001) si njė dokument ndėrkombėtar qė garanton
pjesėmarrjen e qytetareve nė tė gjitha fazat e zhvillimeve mjedisore,
madje kjo konventė shkon edhe mė tutje duke ua dhėnė tė drejtė
qytetarėve qė ti drejtohen edhe Gjykatės nė rast sė nuk respektohet ajo.

Duke qenė tė vetėdijshėm pėr rendėsin qė ka mjedisi nė tė cilin
jetojmė dhe gjithė ajo qė na rrethon, tani kur Ne si shtet i ri po
kalojmė nėpėr njė faze jo tė kėnaqshme tė zhvillimit ekonomik, duhet tė
jemi mėse tė informuar pėr hapat qė do tė merren edhe nė kėtė kėnd tė
trekėndėshit qė paraqet zhvillimin e qėndrueshėm ekonomik, e gjithė kjo
do tė krijonte njė mjedis mė tė mire mė tė favorshėm dhe mbi tė gjithė
sė paku nė ketė sferė pasardhėsit tone nuk do tė na gjykonin pėr veprime
jo tė duhura.

Ndotja qė po shkakton Korporata Energjetike e Kosovės (KEK), nė disa
pjesė tė Kosovės, problemet dhe shqetėsimet e banorėve tė Drenasit pėr
lirimin e ndotjes nga Ferronikeli, ndėrtimi i termocentralit Kosova e Re
dhe projektet e tjera zhvillimore nė kėtė fushe, duhet tė jenė
preokupim i tė gjithė qytetareve tė Kosovės, andaj shpresoj dhe besoj nė
vullnetin e mirė tė Qeverisė, tė treguar edhe mė herėt nga disa
iniciativa tė saj pėr zgjerimin e hapėsirave tė gjelbėruar qė sė bashku
mė qytetaret duke qenė pjesėmarrės nė kėto procese tė vendimeve pėrmes
debateve publike dhe tė hapura por edhe transparente lidhur me projektet
e mėdha qė ndikojnė drejtpėrdrejtė nė shėndetin e qytetarėve dhe nė
ardhmėrinė e mjedisit do tė merren vendimet e duhura pėr tė zhvilluar
njė jetė mė cilėsore, ashtu qė tė gjitha kėto veprime do tė duhej tė
bėhen pjesė e strategjisė pėr zhvillim tė gjithmbarshėm, duke u fokusuar
nė njė rritje ekonomike kualitative e jo vetėm nė rritje kuantitative
tė faktorėve makroekonomikė.

(Autori i vazhdon studimet Master pėr Menaxhim Mjedisi nė Estoni)
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:01 am

Tė hiqet balotazhi nė zgjedhjet lokale

opinione - Faqe 4 F.0211163016927_m
Doc.sci
Gani Asllani


Zgjedhjet pėr pushtetin vendor nė Kosovė, pėrpos ngazėllimit tė
partive politike, njė fushate meritore parazgjedhore dhe njė morie
kandidatėsh nga tė gjithė lėmė tė jetės, sollėn edhe njė karakteristikė
kryesore e cila do tė mbetet si tregim folklorik pėr maratonėn e
pafundme tė shpalljes sė rezultatit pėrfundimtar. Pa dashur tė
nėnvlerėsoj askėnd rreth kėtij procesi, sepse shpallja e rezultateve
pėrfundimtare edhe nė shtetet me demokraci shumė mė tė pėrparuar sesa
neve nė Kosovė zhagmitet shumė (sa pėr tė ilustruar faktin, tė kujtojmė
mandatin e dytė tė ish presidentit Amerikan George W Bush, i cili kundėr
John Kerryt tė Partisė Demokratike Amerikane luftoj deri nė votėn e
fundit tė pa vlefshme numėruar automatikisht), po kundėrshtoj mbajtjen
pezull tė rezultatit zgjedhor qė nuk ka sesi tė kapėrdihet. Pyeten
anėtarėt e KQZ-sė gjithmonė kur dalin para mediave se; ‘ēka po bėhet me
Gjilanin’ dhe gjithmonė marrin tė njėjtėn pėrgjigje; ‘ėshtė nė
procedurė’.

Nė raundin e parė zgjedhor, askush fare nuk i kontestoj zgjedhjet,
njerėzit u bėnė tėrė sy e vesh pėr tė parė se kush ka kaluar nė balotazh
dhe kush nga kėshilltarėt ka hyrė nė kuvendet komunale, por kontestimet
filluan fill mbas rrethit tė dytė zgjedhor. Duke pasur parasysh se nė
tė gjitha rastet, (pėrpos ndonjė pėrjashtimi tė vogėl dhe tė
papėrfillshėm) se fituesi i rrethit tė dytė zgjedhor ka qenė po ai
person qė ka dalė i pari edhe nė raundin e parė, duke pasur po ashtu
parasysh se loja e pa pėrgjegjshme politike e raundit tė dytė dhe e atij
tė tretė e disa partive tė vogla politike qė nėpėrmjet njė grushti
votash qė kanė fituar, padrejtėsisht fitojnė edhe pėrfaqėsim nė qeveritė
komunale nė disproporcion tė hapur me mundėsitė e tyre si subjekt
zgjedhor, propozoj heqjen e pa kusht tė sistemit tė balotazhit pėr
kryetarė komunash.

Nuk mundet qė kurrsesi tė ndodhė qė kėshilltarėt e kuvendeve
komunale, tė zgjidhen nė rrethin e parė zgjedhorė, ndėrsa kryetarėt nė
njė rreth tjetėr, sepse me kėtė princip po zbatohen efektet e dyfishta
tė demokracisė, pra kėshilltari ėshtė i denjė qė tė hyj si pėrfaqėsues i
popullit nė rrethin e parė zgjedhor, por kryetarit i duhet mė shumė
vota. Kur kihet parasysh po ashtu, edhe pjesėmarrja e ulėt e zgjedhėsve
nė rrethet pasuese pas tė parit, kjo ēon drejtpėrsėdrejti nė kontestimin
e demokracisė sepse votat e rrethit tė dytė mund tė jenė mė tė pakta
sesa ato tė rrethit tė parė, ēka pastaj do tė kontestonte edhe
ligjshmėrinė e zgjedhjeve tė rrethit tė dytė.

Nė tė njėjtin dritėshkrim, duhet parė po ashtu edhe zgjedhjet
qendrore nė Kosovė, tė cilat mbarojnė vetėm me njė rreth zgjedhor. Prej
kėtyre zgjedhjeve dalin institucionet mė tė larta tė vendit, kryetari i
shtetit, Kuvendi Popullor, dhe Qeveria e Republikės dhe konsiderohen tė
denja pėr demokraci, kurse pėr kryetarėt e komunave, nevojiten standarde
tjera, rreth tjetėr zgjedhor?!.

Po ashtu pėr tu shqyrtuar ėshtė edhe fakti se fushata zgjedhore pėr
balotazh bėhet mė e pabesueshme nga premtimet e jashtėzakonshme qė i
bėjnė politikanėt e detyruar tė veprojnė vetėm qė tė joshin sa mė shumė
vota, si dhe bėhet edhe mė personale lidhur me njerėzit qė shkojnė nė
balotazh duke quar nė banalitete situatėn.

Dhe sė fundmi, mbase edhe argumenti mė i fortė pėr heqjen e
balotazhit ėshtė se nga koalicionet e pa natyrshme dhe shpeshherė edhe
tė pa pėrgjegjshme qė krijohen para balotazhit, partitė qė mezi njihen
nė skenėn politike, po ngrihen nė majat e pushtetit vetėm pėr njė grusht
votash, duke bėrė qė kryetari i kuvendit tė komunės tė punojė me njė
qeveri komunale, qė nuk ka fare tė bėjė me partinė e tij, planin e tij
personal pėr atė vendbanim tė caktuar, si dhe me platformėn
parazgjedhore tė cilėn ai person e ka mbrojtur gjatė fushatės.

I tillė ėshtė rasti me Prizrenin qė kryeministri Thaēi me metaforė e
quajti Jerusalemin e PDK-sė. Porse, tash pas fitores sė zotėri Ramadan
Mujės nė vend tė Jerusalemit simbolik me tė cilin kryeministri u mundua
ta asocionte partinė e tij, ndodhi qė fitorja e PDK-sė tė jetė aq e
cunguar nė Prizren saqė zotėri Thaēi do tė mbetej i gėzuar sikur tė
kishte nė dorė aq sa kanė palestinezėt nė qeverisjen e tyre nė qytetin e
kryqėzimit tė Krishtit, sepse PDK-ja nė Prizren (sipas raporteve
mediatike) kontrollon vetėm njė nga dhjetė drejtoritė komunale, duke u
dhėnė me zemėr tė plagosur partive qė ftoj nė koalicion para zgjedhjeve
mė shumė sesa ato bile kanė ėndėrruar. A nuk janė kėto arsye tė
mjaftueshme kundėr balotazhit?

(Autori ėshtė pedagog nė Fakultetin e Shkencave Politike nė
Universitetin Glasgow, Britani e Madhe, bashkėpunėtor i Qendrės pėr
Studime tė Evropės Lindore nė Glasgow, koordinator i politikave
bashkėpunuese tė sferės sė diplomacisė me Universitetin e Varshavės
(Poloni) dhe anėtar korrespondent nė Qendrėn pėr Studime Strategjike nė
Londėr)
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:02 am

Kushtrimi i eshtrave dhe ndėrmendja jonė letargjike

opinione - Faqe 4 F.0211163352709_m
Albert
Vataj


Pak ditė ma parė, nė malin e Dajtit, u gjet njė varr i
pėrbashkėt me eshtnat e afėr 19 personave, tė cilėt ka shumė gjasa tė
jenė viktima tė fushatave spastruese tė regjimit komunist. Saktėsisht
ata u zbuluan nga njė kėrkues i eshtnave tė tė atit, disa muaj ma parė,
por u bėnė publike dhe u zhvarrosen pėr t’i nėnshtruar ekzaminimit kėto
ditė. Kafkat e gjetuna, rezultojnė tė kenė dėmtim nė pjesėn e pasme,
ēfarė nėnkupton se ata janė ekzekutuar me plumb mas koke. Tė paktėn deri
mė tash, pėrkundrull kėsaj qasjeje pėrqarkohet kjo e vėrteta
hipotetike, qi munet me ken dhe e vėrteta e mrame, e pamėdyshtė. E
vėrteta mbi baza shkencore do tė duhen ditė, e pse jo dhe muaj, deri sa
gjithēka tė pėrqaf kjartėsinė e kėtij makabriteti.

Me plumb mas koke. Ėshtė ky njė togfjalėsh qė tė trondit, tė shtang,
tė lė pa fjalė, tė ēakqrqejf gjithseēka. Asht njė togfjalsh qi ka siluru
hera-heras mbi qiellin e Shqipnisė komuniste, e ka trokit orė e pa orė
nė vetėdijen e gjithsekujt, qė asht pėrpjek e ka luftu “me ndėrtu
komunizmin me forcat e veta”, e pėr me e ba kėt vend “shkam granite nė
brigjet e Adriatikut”. Kush nuk e ka nigju kėtė togfjalsh, asht ba
kurban i “plum mas koke”, si kėta fatkeq qė u pėrpoqėn, e duke u pėrpjek
luftun me mish e me shpirt me triumfu liria, e duke luftu ata u flijun.
U flijun jo krej pėr vetvedi. Kishte qiell pėr krahėt e tyne, por kur
ata kėrkuan qiell pėr shqiponjėn, kush kushtruen tuj ēu zanin, ata u ban
dark korbash. Ata u vranė sepse besuan nė idealet e tyne, nė idealet e
shenjta tė lirisė dhe besimit te Zoti.

Tash qi kena mbi duar eshtnat e tyne, kafkat e tyne, munena me besu
edhe na nė atė pėr tė cilėn ata u flijuen. Por kjo s’ka me ken e
mjaftueshme pėr ne, qi sot nuk asht se nuk luftojmė. Na liftojmė,
luftojmė me shoshojn, mbi truallin e kėtij varri masiv, mbi truallin e
kėtij ish-kampi internimi t’pėrēarkuem rethekrah me tela me gjėmba.

Ani, duhet tė kėtė njė tash e mas. Gjithseqysh ne i kena kėta etshna
para syve tanė, thellė nė ndėrgjegjen tonė. E i shfletojmė si faqet e
njė historie t’harrueme, tė joshumlargėt pėr me u ndėrmend, e nė kėtė
ndėrmėndje pėr mos me ken tė mėdysht. Por me dėshmu, e me ndėshku. Tė
kujtojmė, ndėrsa i soditim, e tė kumtojmė.

Po, ata kishin vdekur nė mėnyrėn tipike tė ekzekutimeve qė pėrdornin
despotėt, gjelatėt e bishės sė etun pėr gjak. Ata nuk ishin viktimat e
Kmerve tė Kuq, as tė masakrave tė Pol Potit. Natyrisht nuk i pėrkisnin
as Strebrenices e Reēakut. Ata nuk ishin tė vram nga paramilitarėt serb,
natyrisht. Por regjimi qė u mori jetėn atyne, ishte jo mė pak mizor e
mė makabėr se gjithėēfarė ka njohur liria ndėr diktatorė e diktatura.

E ndėrsa presim me ankth, se cilės nga masakrat i pėrkasin kėto
eshtra, ne kemi 20 vite qė heshtėm, bashkė me kufomat e kėtyre fatkeqve
gojkyēun, qi guxojnė tė flasin sot. Janė sė paku 20 vite qė ka njerėz qė
jetojnė me kėtė tė fshehtė. Ata nuk treguan dhe vazhdojnė tė mos
tregojnė, anipse toka i nxori ato jetė tė shuara. Ajo nuk i mbante ende
nė gjinin e saj. I nxori pėr tė akuzuar. Njė kushtrim eshtrash ėshtė
zgjuar e ka mbushur me vikamėn e vet tė zezė gjithsekah kjo gjamė
flakėron tuj fluturu. Ata jo vetėm se vdiqėn pėr tė vetmin krim, qė tash
njihet si e drejta themelore e njeriut, lirinė, por ata qė i vranė
deshėn dhe ti mohonin, ti fshinin me aq lehtėsi, si njė gabim me gom.
Ata duke rilindun, vijnė nėr ne pėr tė dėshmuar, pėr tė akuzuar, pėr tė
kallxu gjithseēka na njerėzit e tė tashmes mohuem, tė djeshmen ogurzez
tė diktaturės komuniste. Ata u zgjuen nga gjumi i thellė nė atė luginė
tė malit tė Dajtit, pėr me ndėrmendė ndėrgjegjen tonė letargjike, atė
vetėdije qė e ka turbullu vershimi i ndėrkryem i nji politike qė mbahet
fort pas rrajve tė asaj peme t’lvorume prej rrufeve tė demokracisė.

E ndėrsa ne i presim pėr t’i pėrcjell pėr nė banesėn e tyne tė
fundit, kurrseqysh nuk munet me pranu, se ata do tė prehen tė qetė, nėse
pranojmė si pėrmbushje e amanetit tė tyne, ceremonialet e lamtumirės,
pathosin e fjalimeve dhe nekrologjitė poetike. Nėse vetėm kjo ndodh dhe
kurrēka tjetėr. Pra, nėse ne nuk bahena ma tė vetėdijshėm, ma ndėshkues
pėr krimet e komunizmit, pjellėn e kėsaj ulkonje kobzezė. Nėse ne e kena
prap nė mėdyshaz divorcin me tė shkumen, nuk kena ba gja tjetėr vetėm
sa i kena shkul ata eshtna nga mali i dajtit pėr t’i ngul nė varrezat e
martirėve. Nėse kjo ka gjasa tė ndodh, ata kot qė u zgjuan nga Mali me
Gropa, pėr tu varrosun nė njė tjetėr mal, kodėr apo fushė.

Ata nuk u zgjuan nga vdekja pėr tė vrarė askėnd, pėr ma tepėr, ata qė
u dhanė njė plum mas koke, apo ata qė i masakruan nėpėr bodrumet e
sigurimit tė shtetit, apo ata qė firmuan ekzekutimin e tyne pa gjyq. Ata
u zgjuan pėr me kushtru zashėm nėr ne, qė kėta kriminelė tė mos munet
ma me viktimizu, as tė kalumen, as tė tashmėn e as tė ardhmen e atyne qė
dashurojnė lirinė, tė bindun se dashurojnė jetėn.
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:02 am

Guximi intelektual - njeriu qė ka guxim, kudo qė gjendet prodhon
liri


opinione - Faqe 4 F.0211165225453_m
Nexhmedin
Spahiu


(Pėrgjigje reagimit tė Liri Loshit ndaj shkrimit tim
“Lindja dhe gjymtimi i Republikės sė Kosovės”)

Rreziqeve tė jetės u futet vetėm njeriu qė ka guxim
intelektual, nisur nga motivet morale me ndėrgjegjen mė tė pastėr. Asnjė
motiv tjetėr qoftė pėrfitimi material, qoftė pėrparim karriere, nuk tė
shtyn t’i futesh rreziqeve pėr jetė

Liri Loshi nuk ka asnjė argument kur thotė se “Bota e Re” nuk mund tė
bėhej si “Mladina” sllovene, sepse nuk e lenin tipat e Nexhmedin
Spahiut dhe tė kolegėve te tij”.
Kurrė nė jetėn time nuk ka ndodhur qė tė kem censuruar ndonjė gazetar
apo redaktor. Nuk mund tė thotė askush, siē nuk e ka dhėnė as edhe njė
argument tė vetėm as edhe Liri Loshi, se unė kam stopuar ndonjė opinion
apo koment tė kujt do qoftė qė ka shkruar apo folur me emėr e mbiemėr.
Kjo nuk ka ndodhur as kur kam qenė redaktor te “Republika” e “Koha Jonė”
nė Tiranė, as kur kam qenė kryeredaktor (1995) nė njėrėn prej dy
gazetave mė tė mėdha tė kohės nė Shqipėri, gazetėn “Albania”, as nuk ka
ndodhur ta bėj kėtė si drejtor nė Radio Televizionin e Mitrovicės, e aq
mė parė kjo nuk ka ndodhur ndaj ndonjė gazetari apo redaktori tė gazetės
“Bota e Re” kur unė isha kryetar i Konferencės Universitare
(1987-1988), organ i sė cilės ishte “Bota e Re”. Pėrkundrazi, gjithnjė i
kam inkurajuar gazetarėt qė tė jenė mė tė guximshėm.

Thjesht, kurrė nuk ka ndodhur ndonjėherė qė ndonjė vartės i imi ta
sfidonte nivelin tim tė guximit edhe pse kudo qė kam punuar kam tentuar
tė mbledh rreth vetės njerėz sa ma tė guximshėm qė ishte e mundur.

Nė shkrimin tim “Lindja dhe gjymtimi i Republikės sė Kosovės” ndėr
tjera tregova pėr problemin qė kam hasur mė 1987 nė tendencėn time pėr
tė liberalizuar edhe mė tej gazetėn studentore “Bota e Re”. E thash qė
kjo gazetė edhe para se tė zgjidhesha unė kryetar i Konferencės
Universitare ishte gazeta mė liberale nė Kosovė. Sigurisht, ky pohim imi
ėshtė njė kompliment pėr kryeredaktorin e atėhershėm tė saj Bardh
Hamzajn dhe gazetarėt e saj. Pėrmenda disa nga gazetarėt qė ishin
kampionė tė liberalizmit nė atė kohė. Problemi ishte se secili nga ata
ishte tejet individualist dhe sė kėndejmi nuk mund tė koordinoja me tė
gjithė ata pėr t’krijuar ekip ēfarė ishte ekipi i “Mladinės” sllovene qė
koordinonte me politikanė liberalė sllovenė.

Liri Loshi thotė se “Tendenca e redaksisė se ‘Botės se re’ ishte qe
kryeredaktorin ta emėronte redaksia”. Kjo ėshtė budallallėk. Askund nė
botė kryeredaktorin nuk e zgjedhin gazetarėt por pronari i gazetės. Nėse
ashtu ka menduar, kjo tregon se sa naiv ka qenė Liri Loshi jo vetėm
atėherė por edhe tani.
Nėse Konferenca Universitare ishte botues (pronar) i “Botės sė Re”
atėherė sigurisht qė ajo edhe e emėronte kryeredaktorin, e s’kishte se
si tė ndodhte ndryshe.

Liri Loshi thotė mė tutje: “Dhe tani na del, se mė tė vetėdijshėm dhe
mė largpamės ishin zyrtarėt politikė tė verifikuar nga LKJ e asaj kohe,
sesa gazetaret studentė”
Kjo ėshtė e vėrtetė. Pėrse Halil Matoshi mund t’i botonte artikujt e vet
mė tė guximshėm te “Bota e Re” e jo tek “Zėri” ku ishte nė marrėdhėnie
pune? Sepse tek “Bota e Re” kishte kush t’ia mbronte shpinėn
kryeredaktorit qė lėshonte pėr botim shkrime tė tilla. Dhe pėr tė qenė
tėrėsisht korrekt kjo nuk ishte vetėm meritė e imja si kryetar i
Konferencės Universitare, por edhe i Prof.Dr. Liman Matoshit, kryetar i
Lidhjes sė Komunistėve nė Universitetin e Prishtinės, njeri ky me merita
shumė tė mėdha qė autonomia e Kosovės nuk ra edhe mė herėt se mė 1989.

Propozimi pėr largimin e Azem Vllasit, Ekrem Arifit, Kaqusha Jasharit
etj, nga udhėheqja e Kosovės, ėshtė iniciuar pikėrisht nga Universiteti
I Prishtinės. Kjo ka ngjarė pikėrisht atėherė kur i ka pėrfunduar
mandati profesor Liman Matoshit dhe kur mė ka pėrfunduar mandati mua si
kryetar i Konferencės Universitare. Gjatė 2 viteve paraprake (1987,
fillim viti 1988), ēdo shtizė e Beogradit thyhej nga profesor Liman
Matoshi. Ėshtė dėm i madh qė njė njeri aq i pjekur e politikisht aq
stabil nuk ėshtė edhe tani nė skenėn politike kosovare.

Liri Loshi duhet ta kujtojė se para se ta emėroja kryeredaktorin pata
emėruar Kėshillin Botues tė gazetės “Bota e Re”, ku po ashtu pata
mbledhur njerėzit mė tė guximshėm tė skenės politike e gazetareske tė
Kosovės, pėrfshi kėtu edhe presidentin aktual Fatmir Sejdiu, kontributin
e atėhershėm tė tė cilit e vlerėsoj mė tė rėndėsishėm se sa edhe
sotshmin si President i vendit. Vetėm nėn njė mburojė tė kėtillė
politike “Bota e Re” ka mundur tė jetė gazeta mė liberale nė Kosovė.

Nė shkrimin tim unė po thosha se nėn kėto kushte, nėn kėtė mburojė
politike gazeta kishte mundėsi tė shkonte akoma mė tej, por nuk mund tė
krijohej ekipi.

Ėshtė e vėrtetė se Liri Loshi nuk ishte ndonjė ithtar i
Vėllazėrim-Bashkimit i Jugosllavisė sė Titos, sikur edhe shumė tė tjerė,
por pėr dallim nga njerėzit e guximshėm tė asaj kohe (si psh. Halil
Matoshit qė edhe atėherė ishte po ky Halili qė ėshtė sot), Liri Loshi
ishte njė gazetar frikacak. Kjo ishte arsyeja pėrse unė nuk e bėra
kryeredaktor tė gazetės pas shkuarjes sė Bardh Hamzajt nė shėrbimin
ushtarak. Bardhi ka qenė i matur qė unė nuk mund ta cytja mė tutje, por
Bardhi nuk ishte frikacak. Nėse Bardhi nuk shquhej pėr guxim t’paktėn
frikacak nuk ishte. Kurse Liri Loshi ishte frikacak dhe pėrkundėr
lutjeve ta axhės tim tė ndjerė qė si mėsues i Liri Loshit kishte dėshirė
ta shihte nxėnėsin e vet kryeredaktor nuk mund t’ia plotėsoja kėtė
dėshirė. Nuk mund ta bėja kryeredaktor njė gazetar frikacak.

Mė tej Liri Loshi vazhdon: “Nėse tė dy Konferencat e asaj kohe, pra
ajo e rinisė sė Kosovės dhe ajo e Universitetit, paskan prodhuar liderė
aq atdhetarė dhe largpamės si Nexhmedin Spahiun dhe Fadil Demakun,
atėherė pse nuk i kanė hequr qafėsh gazetarėt e atėhershėm tė “Botės sė
Re” pėr t’i zėvendėsuar me anėtarė kryesish tė kryesive ku ata kane qenė
kryetarė, apo anėtare me kompetencė?!”.
Pėrgjigjja ėshtė e thjeshtė: nuk kisha ku t’i gjėja. S’kishte. Kėtė po e
thosha nė shkrimin tim. Kishte gazetarė tė guximshėm por jo edhe me
cilėsinė e tė qenėt bashkėpunėtor pėr tė krijuar ekip.

Mė tutje Liri Loshi vazhdon: “Ėshtė e vėrtetė se “Bota e Re” ka qene
organ i Konferencės Universitare tė LRS te Kosovės, por redaksia e
gazetės pjesėn mė tė madhe tė kohės iu ka shmangur “obligimeve” ndaj
“supremit” te vet.”
Kjo ėshtė tepėr naive. Nuk ka asnjė argument qė unė tė kem tentuar ta
pengoj botimin e ndonjė shkrimi nė “Bota e Re”. Le ta thotė Liri Loshi,
se ku paskam tentuar unė ta bėjė kėtė. Nėse gazetarėt e “Bota e Re”,
paskan qenė aq tė zotė e tė padėgjueshėm pėrse nuk rezistuan pasi qė unė
pėrfundova mandatin. Por juve ju hoqėn pa u mbushur viti nga koha qė
unė pėrfundova mandatin. Jo, jo, ju ishit tė lirė e tė padėgjueshėm
sepse unė, prof. Liman Matoshi, prof.Fatmir Sejdiu etj, sakrifikonim pėr
lirinė dhe “padėgjushmėrinė” tuaj.

Me tej Liri Loshi thotė se, “Nexhmedinin madje, askush nuk e ka
penguar te paraqitej me idetė e tij origjinale pėr kombin dhe krizat e
tij tė kohės, tė cilėn kurrė nuk e bėri gjatė asaj kohe”.
Kjo s’ėshtė e vėrtetė. Unė kam botuar nė gazetėn “Rilindja” qė kur isha
nxėnės nė shkollė tė mesme. Paraqitjet e mia publike, fjalimet,
diskutimet, organizimet letrare, organizimet e kuizeve, botimet nė
gazeta, etj. etj., ishin ato qė bėnė tė zgjidhesha kryetar i Konferencės
Universitare. Unė s’kisha asnjė familjar nė pozita shoqėrore. Pėr mė
tepėr, qė baba im ishte punėtor fizik, nana ime amvise, gjyshit i ishte
hequr pėrjetėsisht e drejta pėr tė votuar pėr shkak se vėllain e tij e
kishin pushkatuar partizanėt mė 1945 si njeri qė kishte qenė anėtar i
Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit dhe deputet nė Parlamentin e Shqipėrisė mė
1943/44, dhe ideologu i kryengritjes sė Shaban Polluzhės.

Liri Loshi injoron fjalimin tim tė Vjeshtės 1989 nė Konferencėn
Krahinore, i paraqitur tė nesėrmen nė gazetėn “Rilindja”, e tė cilin e
pėrmenda nė njė shkrim tė paradoditshėm. Nėse dikush do t’mė pyeste se
cila ėshtė gjėja mė e guximshme qė kam bėrė nė jetėn time, gjėja qė ka
pasur mė sė shumti impakt nė shoqėri, atėherė ky ėshtė pikėrisht fjalimi
im i Vjeshtės 1989 nė Konferencėn Krahinore pėr nevojėn e sistemit
shumėpartiak, lirinė e shprehjes etj.

Kjo plotėsisht e hedhė poshtė atė qė thotė mė tutje Liri Loshi:
“Nexhmedini i hyri rrugės sė shkrimeve vetėm pasi doli nė tokėn e lirė -
nė Shqipėri”.
Po si qenka e mundur qė unė, sipas Liri Loshit, nga njė “dhunues i
fjalės sė lire” nė Kosovė, brenda natės tė krijojė emėr analisti nė
Shqipėri, dhe brenda 3-4 viteve tė bėhem redaktor e kryeredaktor i
gazetave mėdha nė Shqipėri, nė ndėrkohė qė gazeta “Rilindja” shitej
vetėm nė mesin e komunitetit kosovar nė Shqipėri. Sigurisht qė kėtė mund
ta bėnte vetėm njė njeri qė jo vetėm nuk shkruante pėr herė tė parė, po
qė t’ketė qenė larg stereotipeve tė gazetarėve e analistėve tė
Prishtinės e Tiranės.

Liri Loshi dhe tė gjithė ata qė nuk kanė qenė nė Shqipėrinė e asaj
periudhe (1991-1998) duhet ta dinė qė Shqipėria ishte njė vend i lirė,
por shumė i rrezikshėm. Njė vend ku DB-serbe, ASFALIA greke, e gjithė
shėrbimet sekrete tė botės sė interesuar pėr Shqipėri, operonin me
kapacitetet mė tė mėdha se edhe nė vendet e tyre. Temat qė unė kam
trajtuar kanė qenė temat mė tė rrezikshme tė mundshme: problemet
shqiptaro-serbe, shqiptaro-maqedonase, shqiptaro-greke etj. Kam
paralajmėruar rrezikun e skemave piramidale nė Shqipėri nė vazhdimėsi
nga tetori 1995 e deri te shembja e tyre nė janar-shkurt 1997.

Kėtu nuk ėshtė dashur vetėm dije, por nė radhė tė parė guxim, sepse
kanė qenė nė pyetje miliarda dollarė dhe, unė jetoja nė njė shtet si
Shqipėria post-komuniste ku nuk funksiononin as gjykatat as policia.
Jetoja nė njė vend ku t’vetmen mbrojtje e kisha nga Perėndia. Por kjo
mbrojtje ishte vėrtetė hyjnore: asnjėri nga ata qė mė sulmuan fizikisht
nuk jetoi mė gjatė se 2 vite pas atij sulmi. Nė asnjėrin nga ata qė mė
sulmuan nuk u hakmora unė. U hakmor vetė Perėndia. Kisha mbrojtjen e
Perėndisė edhe kur ndaj meje u bė atentat nė pusi me breshėri plumbash
ku asnjėri s’mė qėlloi.

Natyrisht, kėtyre rreziqeve u futet vetėm njeriu qė ka guxim
intelektual, qė e ndjen pėr borxh ta thotė atė qė di me ndėrgjegjen mė
tė pastėr. Asnjė motiv tjetėr qoftė pėrfitimi material, qoftė pėrparim
karriere, nuk tė shtyn t’i futesh kėtyre rreziqeve.

Kėshtu qė Liri Loshi duket tejet i lajthitur kur thotė: “Nexhmedini i
hyri rrugės sė shkrimeve vetėm pasi doli nė tokėn e lirė - nė
Shqipėri”.
Njeriu qė ka guxim, kudo qė gjendet ai prodhon liri. Pėr frikacakun
gjithnjė ka arsye pėr tė qenė i frikėsuar. Liri Loshi jeton nė Kanada qė
njihet si vendi mė i lirė e mė demokratik nė botė, por ai edhe pse nuk
ėshtė i pamenēur, edhe pse ka talent pėr t’i shprehur mendimet bukur,
nuk shkruan pėr problemet e atdheut e tė shoqėrisė. Nuk shkruan sepse
edhe atje nė Kanada ka frikė. Mė sulmon mua, sepse e Liriu e di qė unė
nuk kam polici sekrete qė t’ia vė pas dhe shėron kompleksin e vet duke
hedhur shtiza ndaj meje sikur tė kem pushtet politik.

Njeriu qė ka pushtet moral, siē kam unė, edhe po tė ketė pushtet
politik nuk e pėrdorė atė pėr t’i kufizuar lirinė tjetrit. Pėrkundrazi,
njeriu qė ėshtė i lirė e qė ka pushtet moral lufton edhe pėr lirinė e
tjetrit.

Prandaj i dashur Liri Loshi mos ngurro tė hedhesh akoma shtiza drejt
meje se helbete gabimisht e hedhė ndonjė shigjetė drejt atyre qė kanė
pushtet politik dhe sheh se nuk bėhet qameti.
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:02 am

Ndarja e Maqedonisė do tė jetė e pashmangshme

opinione - Faqe 4 F.0211165345449_m
Faik
Krasniqi


Janė shumė faktor dhe ekzistojnė 1001 arsye pėr ndarjen e
shtetit artificial tė Maqedonisė.

1. Nga marrėveshja e Ohrit qė ėshtė arritur tė nėnshkruhet nė vitin
2001, pėr t'i dhėnė fund konfliktit mes shqiptarėve dhe maqedonasve, dhe
nga kjo marrėveshje shqiptarėt nė Maqedoni nuk kanė pėrfituar asgjė,
edhe pse politikanėt shqiptarė atje (pėr hir tė patriotizmit folklorik,
duke mbushur xhepat me lekė) manipulojnė me popullatėn shqiptare vetėm e
vetėm pėr tė fituar poenė politikė se kemi arritur kėtė apo kemi
arritur atė, kurse realiteti flet krejt ndryshe. Se sa punojnė
politikanėt shqiptarė nė Maqedoni pėr interesat e shqiptarėve, kjo u pa
nė zgjedhjet e fundit lokale dhe pėr president qė u mbajtėn nė Maqedoni,
ku nė vend se partitė politike shqiptare, tė dilnin me njė kandidat pėr
president, dhe ta mbėshtetnin IMER SELMANIN e DR-se pėr president (siē
thotė njė fjalė e urtė popullore mė mirė dreqi yt sesa melaqja e huaj)
tė Maqedonisė sė paku tė hynte nė balotazh me GEORGI IVANOVIN e
VMRO-DPMN-sė. Tri partitė kryesore shqiptare dolėn nė zgjedhje me 3
kandidatė pėr president, madje ata shkuan edhe mė larg kundėr interesave
tė veta kombėtare, duke mbėshtetur (djallin) kandidatėt maqedonas nė
ato komuna ku rrezikoheshin komunat shqiptare tė qeveriseshin nga
shqiptarėt, kjo vetėm pėr inate politike dhe personale preferonin njė
maqedonas tė udhėheqin komunat me shumicė shqiptare, kurse maqedonasit
pėrkundėr rivalitetit me partitė tjera maqedonase, mbėshtetėn kandidatėt
maqedonas ku ishin nė garė me shqiptarėt duke lėnė anash rivalitetin
politik para atij kombėtar.

2. Nė kushtetutėn e Maqedonisė, nė bazė tė marrėveshjes sė Ohrit
ėshtė dashur qė edhe shqiptarėt tė pėrfshihen si dy popuj shumicė,
bashkė me popullin maqedonas si komb shtetformues, por as nga kjo deri
mė tash nuk ėshtė arritur asgjė.

3. Nė regjistrimin e popullsisė shteti hibrid si gjithmonė pėr
shqiptarėt pėrdor standarde tė dyfishta (qė kanė prejardhje nga Kosova)
,vetėm e vetėm pėr t'ju mohuar shtetėsinė maqedonase, dhe nga kėto
standarde tė dyfishta qė u bėnė shqiptarėve shteti maqedonas, me mijėra
shqiptarė atje nuk posedojnė nėnshtetėsi maqedonase, nga frika e
maqedonasve se shqiptarėt nė njė tė ardhme tė afėrt do tė bėhen
popullatė shumicė nė Maqedoni. Frika e maqedonasve pėr natalitetin e
shtuar tė shqiptarėve u pa edhe me propozimligjin nė parlament, ku do tė
dėnohen me gjobė tė gjithė ata persona qė nuk martohen, pėr femra deri
nė moshėn 27 vjeēare kurse pėr meshkuj mosha 30 vjeēare, kėto ligje apo
propozim ligje janė normale vetėm nė shtetet diktatoriale dhe assesi nė
vende demokratike (e sidomos njė shtet qė synon integrime euroatlantike)
ky ligj u ''miratua'' pėr tė nxitur popullatėn maqedonase pėr shtim tė
natalitetit maqedonas (qė kanėe ulje drastike) nga frika e natalitetit
tė shtuar tė shqiptarėve.

4. Nė institucionet shtetėrore tė Maqedonisė, numri i shqiptarėve tė
punėsuar vazhdon tė jetė akoma nė pėrqindje tė vogėl, edhe pse ky numėr
do tė duhej tė ishte shumė mė i lartė, ku nė bazė tė regjistrimit tė
popullsisė nė Maqedoni tė bėrė nė vitin 2002 del se shqiptarėt pėrbėjnė
25.2% tė popullsisė nė Maqedoni, edhe pse dihet qė pėrqindja e
shqiptarėve ėshtė shumė mė e lartė (deri nė 40%).

5. Shteti maqedonas, pėrkatėsisht parlamenti miratoi ligjin pėr
familjet e dėshmorėve, veteranėt dhe invalidėt e luftės vetėm pėr
maqedonasit, duke anashkaluar familjet e dėshmorėve, veteranėve dhe
invalidėve tė luftės sė UĒK-sė (USHTRIA ĒLIRIMTARE KOMBĖTARE) madje vrau
dhe arrestoi me qindra ish-ushtarė tė UĒK-sė, me akuza tė llojllojshme
pėr ''terrorizėm'' etj., etj.

6. Decentralizimi qė ėshtė bėrė nė Maqedoni ka qenė tepėr
diskriminues pėr shqiptarėt, duke bėrė komuna lagjet shqiptare tė
Shkupit nė mėnyrė qė de juro t'i ndajė ato nga Shkupi, vetėm pėr qėllim
qė qyteti i Shkupit tė mbetet i maqedonasve, kur historikisht dihet qė
qyteti i Iliridės Shkupi ka qenė me shumicė shqiptare dhe qyteti qė ka
pasur mė sė shumti shqiptarė nė trojet etnike shqiptare, por ky
diskriminim ėshtė bėrė edhe nė komunat tjera me shumicė shqiptare, duke e
shkėputur ligjėrisht Likovėn nga Kumanova, Zajasin nga Kėrēova,
Bogovinėn nga Tetova etj.

Dhe nė qoftė se shqiptarėt nė Maqedoni dhe partitė shqiptare (hapni
sytė mirė) atje mbyllin sytė para kėtyre diskriminimeve bizare qė po u
bėhen nga pushteti maqedonas, dhe nuk kėrkojnė alternativa pėr tė marrė
kulaēin (atė qė u takon) njė ditė shqiptarėt nė Maqedoni do tė
krahasohen (nuk do tė kenė peshė) si pakicat tjera kombėtare qė jetojnė
nė Maqedoni si; boshnjakėt, turqit, romėt etj., qė kanė nga 1-2% tė
popullsisė. Andaj partitė shqiptare nė Maqedoni (BDI tė dalė nga
koalicioni qeveritar, partitė shqiptare tė shkėpusin koalicionet me
partitė maqedonase nė nivel lokal dhe jo tė bėjnė koalicione me
''djallin" pėr hir tė kolltukut dhe interesave partiake dhe nė dėm tė
shqiptarėve) shqiptarėt nė Maqedoni (t'i bojkotojnė institucionet
maqedonase) duke e futur Maqedoninė nė krizė tė thellė politike, Kosova
duke bojkotuar mallrat maqedonase dhe Shqipėria si anėtare e NATO-s duke
bėrė veto kundėr Maqedonisė, siē bėri Greqia duke ju bėrė njė ''nder'
'{se bėri pėr hatėr tė shqiptarėve} shqiptarėve tė Maqedonisė, do ta
godisnin dhe do ta futnin shtetin hibrid dhe kėshtu Maqedonia do tė
futej nė njė kolaps tė thellė politik dhe ekonomik, dhe kjo goditje do
t'ia vėshtirėsonte ekzistencėn shtetit tė Maqedonisė dhe do tė frenonin
orekset homogjeniste popullit tė shpikur (nga Tito) maqedonas dhe kjo
goditje e rėndė do ta detyronte vetė pushtetin dhe popullatėn maqedonase
tė kėrkojė ndarje, ashtu siē kėrkuan nė vitin 2001 gjatė konfliktit mes
shqiptarėve dhe maqedonasve, kur Akademia e Shkencave tė Maqedonisė,
ish-kryeministri maqedonas Lupco Georgievski dhe pjesa dėrmuese e
politikanėve maqedonas, por kjo ndarje e natyrshme fatkeqėsisht nuk u
pėrkrah nga njė pjesė e madhe e politikanėve shqiptarė. Andaj ndarja me
ose pa fleta poseduese, bashkimi me Shqipėrinė ose me Kosovėn, ose si
Republika e Iliridės, ėshtė i domosdoshėm pėr tė marrė atė qė u takon
shqiptarėve nė Maqedoni, se nesėr mund tė jetė shumė vonė, ashtu siē u
bė ''vonė'' pėr Manastirin (qyteti i abetares shqipe), qė dikur ishte me
shumicė shqiptare. Koha po punon (dielli po rrezon) pėr ne shqiptarėt,
sepse nga ky lloj diskriminimi i tmerrshėm qė po u bėhet shqiptarėve,
duhet tė veprojmė, sepse ky ėshtė realitet, ngase ndarja e Maqedonisė do
tė jetė e pashmangshme.

(Autori ėshtė publicist i pavarur nga Prishtina)
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:03 am

Stina e protestave sociale dhe retroaktiviteti i pagave tė
deputetėve-ministra


opinione - Faqe 4 F.0211165459630_m
Valon
Murati


1.
Stina e protestave sociale po fillon. Nė Kosovėn tė cilėn e kanė lodhur
pėr dekada problemet e mprehta politike, po fillon tė zgjohet edhe
ndjenja e njė revolte sociale qė gjithnjė ėshtė zgjatim edhe i situatės
dhe problemeve politike. Kjo revoltė sado nė fillimet e saj, sado e
paorganizuar, po dėshmon se ne po hyjmė nė njė periudhė kur pakėnaqėsitė
sociale do t’i pėrcjellin tensionet politike dhe ndonjėherė edhe do tė
dyzohen pėr tė shpėrthyer si njė e vetme: si reagim ndaj garniturės
politike vendore dhe ndėrkombėtare qė po e qeveris Kosovėn dhe si reagim
ndaj kornizės politiko-juridike qė ia kanė veshė Kosovės.

Protestat e mjekėve, tė policėve, tė punėtorėve tė Shėrbimit
Korrektues tė Kosovės, paralajmėrimet pėr grevat e tjera tė punonjėsve
tė institucioneve publike pėr rritje pagash dhe pėrmirėsim tė kushteve
tė punės duket qartė se do tė jenė uverturė tė njė procesi tė gjatė
pakėnaqėsish sociale dhe politike.

Nuk ka dyshim se niveli i organizimit tė kėtyre pakėnaqėsive ėshtė
ende nė fazėn fillestare. Ende shihet se forca e protestave pėrballė
qeverisė ėshtė e dobėt. Ende vėrehet se qeveritarėt mund tė manipulojnė
edhe me kėrkesat e punėtorėve, edhe me organizimin e tyre. Gjithashtu ky
organizim pakėnaqėsish kėto ditė mė shumė sesa e vuri nė pah forcėn e
sindikatave, tregoi pėr nivelin organizativ ende tė brishtė tė tyre.
Protestat e copėzuara ende po janė kafshatė e lehtė pėr Qeverinė.

Sidoqoftė, nuk ka dyshim se kėto protesta mund tė shėrbejnė pėr njė
konsolidim tė radhėve tė punėtorėve tė Kosovės, si tė atyre qė punojnė
nė institucionet shtetėrore dhe publike, ashtu edhe tė atyre qė punojnė
nė sektorin privat, organizimi i tė cilėve do tė mund tė bėhej nė njė tė
ardhme tė afėrt. Njė organizim mė koheziv jo vetėm qė do tė ishte mė
vėshtirė pėr t’u thyer e manipuluar, por do t’i kishte edhe kėrkesat mė
tė artikuluara dhe do tė ishte mė i pranuar nga opinioni i gjerė.

2.
Njė prej argumenteve themelore tė qeveritarėve tanė kur ballafaqohen me
protestat sociale tė punėtorėve tė institucioneve publike nė Kosovė
ėshtė se kaq janė mundėsitė buxhetore tė Kosovės. Dhe nuk ka dyshim se
mundėsitė buxhetore tė Kosovės janė tė kufizuara. Por nė anėn tjetėr,
cila ėshtė porosia qė qeveritarėt tanė japin me mėnyrėn sesi sillen me
paranė publike dhe me shpenzimin e saj, pra me kėto tė ardhura tė pakėta
qė ne e kemi si shtet? Sigurisht qė porosia ėshtė shumė e keqe.

Ajo ēka qytetarėt tanė shohin dhe dėgjojnė ēdo ditė janė
papėrgjegjėsia nė qeverisje, nepotizmi, korrupsioni, e deri tek
shpėrdorimet marramendėse tė parasė publike. Tė kėsaj paraje qė ata po
na thonė se ėshtė e kufizuar. Mjekėt dhe punėtorėt e tjerė mjekėsorė,
mėsuesit e arsimtarėt, policėt e gardianėt e burgut, prokurorėt e
gjyqtarėt, shėrbyesit e tjerė civilė, duhet ēdo ditė t’i shohin me sytė e
tyre e t’i dėgjojnė me veshėt e tyre tė gjitha papėrgjegjėsitė e
eprorėve tė tyre, tė shohin sesi njerėzit janė pasuruar brenda natės
duke keqpėrdorur paranė publike dhe pozitėn qeveritare, e nė anėn tjetėr
tė luten tė mos protestojnė pėr shkak tė kufizimeve buxhetore.

Ata gjithashtu do t’i krahasojnė pagat e tyre me punėtorėt e PTK-sė,
tė Aeroportit e tė KEK-ut, por edhe me ato tė deputetėve tė Kuvendit tė
Kosovės e tė Qeverisė sė Kosovės dhe nuk kanė se si tė mos dėshpėrohen.
Thellė nė vete e ndiejnė se nuk janė mė tė padobishėm se kėta shėrbyes
civilė qė kanė paga disa herė mė tė larta se ata. Megjithatė, po qe se
shėrbyesit civilė do ta kishin ndier se qeveritarėt po i rreken me
seriozitet shėrbimit tė interesave publike, se ata vėrtet po bėjnė
ē’ėshtė e mundur qė me politika tė pėrgjegjshme ekonomike e fiskale dhe
me qeverisje tė mirė e tė pėrkushtuar nė tė gjitha drejtimet ta ngritin
nė kėmbė kėtė vend, atėherė mirėkuptimi i tyre do tė ishte sėrish i
madh.

Seriozitetit nė qeverisje dhe nė menaxhimin e parasė publike ky
popull do t’i pėrgjigjej me seriozitet nė punė dhe me mirėkuptim ndaj
kufizimeve buxhetore tė vendit. Sidoqoftė, nė Kosovė po ndodh diēka e
kundėrt me kėtė. Qytetarėt nė lėkurėn e vet e kanė ndier se buxheti i
limituar i Kosovės pėr dikė ka qenė nėnė e pėr dikė njerkė. Dhe duke u
sjellė kėshtu me buxhetin, ai vėshtirė e ka tė rritet me normėn e duhur,
dhe, si rrjedhim, gjithnjė do tė mbetet buxhet i keqpėrdorur nga pakica
(qeveritarėt e ndryshėm) nė dėm tė shumicės (qytetarėt e Kosovės).

3.
Pėr ta dėshmuar papėrgjegjėsinė e qeveritarėve, kėto ditė, nė kulmin e
pakėnaqėsive sociale u ndez debati mbi njė vendim kontradiktor tė
Qeverisė sė Kosovės, qė 13 ministrat dhe zėvendėsministrat qė janė edhe
deputetė tė Kuvendit tė Kosovės, ta marrin edhe gjysmėn e rrogės sė
deputetit nė mėnyrė retroaktive qė nga janari i vitit 2008. Dhe ky
vendim pason njė vendim tjetėr tė qeverisė nė fillim tė vitit 2008, kur
vendoset se tė gjithė shėrbyesit civilė, duke pėrfshirė edhe tė
emėruarit politikė, nuk mund tė marrin mė shumė se njė pagė nga buxheti i
Kosovės. Ky vendim shkaktoi edhe reagimin e kryetarit tė Kuvendit tė
Kosovės qė e quajti tė paligjshėm.

Por ta lėmė mėnjanė ligjshmėrinė e kėtij vendimi. Ēka mund tė themi
pėr moralin e tij? Si ėshtė e mundur qė buxheti i Kosovės nuk ka
kufizime kur kemi tė bėjmė me ministrat e zėvendėsministrat, por ka kur
kemi tė bėjmė me mjekėt, policėt, mėsuesit, prokurorėt, gjyqtarėt etj.!?
E ardhmja evropiane e Kosovės ėshtė shndėrruar nė dogmėn e re qė
garnitura politike ia imponon kėtij populli. Po si mund tė hyhet nė
Evropė me njė mjekėsi buzė kolapsit, me njė arsim me dinjitet tė
nėpėrėmbur, me njė ekonomi tė rrėnuar dhe me gjyqtarė, prokurorė e
policė tė pakėnaqur me pozitėn e vet nė kėtė shoqėri.

Hyrja nė Bashkimin Evropian, pėrtej retorikės boshe, do tė duhej tė
ishte motiv pėr ta ndėrruar realitetin nė tė gjitha fushat e jetės, pėr
ta bėrė jetėn e qytetarit tonė mė me dinjitet. Pėrndryshe, hyrja nė BE
si qėllim nė vete nuk do tė kishte kurrfarė kuptimi. Kėshtu dje
protestat sociale relativizoheshin nė emėr tė pavarėsisė, sot nė emėr tė
buxhetit tė limituar dhe “perspektivės evropiane tė Kosovės”. Por kėto
motive do tė fillojnė tė mos ēojnė peshė mė.

Ndryshimi i kornizės sė ngushtė juridiko-politike nė tė cilėn ėshtė
ndrydhur Kosova, fitimi i sovranitetit dhe vetėvendosjes sė plotė sė
bashku me protestat sociale pėr ngritje pagash, kushte dinjitoze nė punė
e kundėr qeverisjes sė keqe qė do tė mobilizojnė gradualisht shumė
shtresa tė popullsisė do tė jenė motivet e protestave tė ardhshme tė
qytetarėve tė Kosovės. Tė mos habitemi kur kėto dy motive do tė dyzohen
herė pas here nė njė motiv: atė pėr njė jetė mė tė mirė pėr tė gjithė
qytetarėt e Kosovės.

(Autori ėshtė anėtar i KP tė Lėvizjes pėr Bashkim)
Kontakti: valonmurati@levizjaperbashkim.com
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:03 am

Terrori psikik, formė diktatoriale

opinione - Faqe 4 F.0213034908964_m
Jusuf
Zimeri


Fenomeni i terrorit psikik nė pėrgjithėsi nė shoqėri njerėzore
edhe pse ėshtė formė e vjetruar, sėrish po gjen shtrat tė volitshėm edhe
nė shoqėrinė bashkėkohore moderne nė tė gjitha format e jetės, e me
theks tė veēantė nė vendin e punės. Detyrimi i tė nėnshtruarit ndaj
udhėheqėsve, punėdhėnėsve, drejtorėve dhe njerėzve tė parė tė
organizatave dhe institucioneve tė ndryshme, pėr tė siguruar kafshatėn e
bukės dhe mbijetesėn, pėr fat tė keq, gjithnjė e mė shumė po bėhet
pjesė realitetit tonė praktik nė shoqėrinė tonė tė quajtur demokratike.

Ky fenomen, pėr tė cilin thuajse nuk ēan kokėn askush nė kėtė
shoqėri, pėrveē viktimave gjithnjė e mė shumė po inkurajon funksionarėt e
lartė, liderėt dhe njerėzit e parė tė institucioneve dhe organizatave
qofshin ato tė shoqėrisė civile, shtetėrore, politike, private apo edhe
fetare nė njė ekstravagancė tė pa pėrshkruar, qė nė organizatat e tyre
tė formojnė falangat dhe gardėt e tyre nga rrethi mė i ngushtė me
interesa tė pėrbashkėta, nga individ tė cilėt veprimtarinė e tyre
(de)konstruktive ta zhvillojnė mbi kurrizin dhe nė dėm tė tė tjerėve.

Pėrmes kėtij fenomeni, falė kėtyre falangave, tė formuara nga
individė tė instrumentalizuar e tė quajtur lojal, arrijnė qė tė
demonstrojnė ekzibicionizmin e tyre, dhe pėrmes tyre arrijnė qė,
drejtorėt apo udhėheqėsit e organizatave apo institucioneve tė krijojnė
njė imunitet, i cili jo vetėm qė ėshtė i rrejshėm, por qė nė esencė
ėshtė aq sa joligjor po aq edhe jo moral, po qė sipas tyre i mundėson
qeverisje dhe udhėheqje sa mė tė gjatė dhe mė profitabile pėr konton
individuale apo klanore.

Nė anėn tjetėr kjo formė e qeverisjes dhe menaxhimit me delikuencė, e
mbuluar me politikė ekspansioniste dhe e zhveshur edhe nga etika
njerėzore, e tė mos flasim pėr etikėn e punės, fesė, demokracisė dhe
mirėqenies sociale, jo vetėm qė eksterminon kompaktėsinė dhe raportet
kolektive brenda njė organizate, por reflektohet thellė edhe nė jetėn e
pėrditshme sociale.

Ky menaxhim dhe kjo udhėheqje e brishtė nė kėtė formė, vetėm sa
thellon padrejtėsinė dhe shqetėsimet nė shoqėrinė njerėzore, sepse kjo
formė e qeverisjes mundėson emėrimin e njerėzve tė pa aftė nė pozita tė
larta shoqėrore. Kjo formė e emėrimit tė njerėzve tė pa aftė nė pozita
tė larta udhėheqėse, dhe me shumė pėrgjegjėsi, shkakton qė udhėheqėsit e
tillė nė organizatat apo institucionet e tyre tė instalojnė sistemin
diktatorial, sepse ata realisht ndiejnė rrezik nga jashtė, dhe gjithnjė
jetojnė nė ankth, kurse mbijetesa e tyre nuk ka alternativė tjetėr
pėrveē dhunės dhe diktatit qė e ushtrojnė ndaj atyre qė mendojnė ndryshe
nga ai, sepse vetėm pėrmes kėsaj influence, arrijnė tė mbajnė kontroll
tė plotė tė teren dhe njėkohėsisht tė formojnė njė afoni te shtresa mė e
gjerė .

Strukturat udhėheqėse, funksionarėt e lartė tė organizatave dhe
institucioneve tė ndryshme, tė zgjedhur apo tė emėruar nė Ballkan, akoma
nuk po arrijnė tė kuptojnė realitetin e pa kontestuar se zgjedhja apo
emėrimi i tyre, nuk ėshtė vetėm nderė dhe privilegje pėr ta, por
njėkohėsisht ėshtė edhe pėrgjegjėsi juridike, etike, fetare dhe
njerėzore. Duhet tė kuptojnė se pozitat qendrore udhėheqėse, nuk janė
pozita tė pėrfitimeve tė pasurisė individuale, e as tė shfryrjes sė
epsheve, apo pėr tė arritur reputacion, por ėshtė amanet dhe
pėrgjegjėsi.

Kur udhėheqėsit tanė tė kuptojė pėrgjegjėsinė e tyre, vetėm atėherė
do tė kenė mundėsi reale qė drejtėsia tė jetė mbi forcėn, konsultimet
dhe dialogu mbi dhunėn dhe diktatin, dhe populli tė jetė mbi qeverinė
dhe udhėheqėsit, si dhe interesi i pėrgjithshėm shoqėrorė tė jetė mbi
interesat dhe ambiciet individuale apo klanore. Nė tė kundėrtėn, herėt
apo vonė por e sigurt se karizma e personave tė tillė, do tretet sikur
akulli i cili tretet me rrezet e para tė diellit tė ngrohtė, porse do tė
lėnė gjurmė tė thella nė historinė e njerėzimit, e dhashtė Zoti qė tė
mos ketė edhe vėrshime tė pėrgjakura.

Me gjithat do tė ishin tė lumtur sikur pėrgjegjėsia e tyre tė
pėrfundonte me pėrfundimin e jetės sė kėsaj bote, porse krahas asaj qė
do tė pėrkujtohen pėr tė keq, dhe do tė dėnohen nga gjeneratat qė vijnė,
do tė japin llogarinė dhe pėrgjegjėsinė edhe para Sunduesit absolut.
Andaj, nuk ėshtė rastėsi citati i profetit Muhamed a.s. kur thoshte:
Udhėheqėsi mė i mirė ėshtė ai tė cilin e doni dhe ju donė, luteni pėr tė
dhe lutet pėr ju, ndėrsa udhėheqėsi mė i keq ėshtė ai tė cilin nuk e
doni dhe nuk ju do, e mallkoni dhe ju mallkon”.

Si duket populli mė sė shumti i kėndon asaj qė i mungon, e shoqėrisė
sonė mė sė shumti i mungon demokracia, drejtėsia dhe sinqeriteti, andaj
edhe gjithnjė flitet pėr kėto dy fenomene qė realisht janė baza ligjore
pėr njė shoqėri progresive dhe stabile.

Drejtėsia ėshtė e shenjtė dhe hyjnore, kurse implementimi i saj nė
praktikė ėshtė imperativ gjeneral qė pėrfshinė tė gjitha kategoritė
njerėzore pa dallimi pėrcaktimi ideor apo politik, pėrfshinė edhe ata qė
kanė pozita tė ulėta shoqėrore, kurse pėr ata qė kanė pozita tė larta
ėshtė edhe detyrim ligjor. Nė shoqėrinė dhe shtetin ligjor ku funksionon
ligji dhe drejtėsia, tė gjithė njerėzit janė tė barabartė para ligjit,
askush nuk mund tė qėndrojė mbi ligjin, ngase ligji ėshtė mbi tė gjithė.
Andaj, ēdo veprim qė ėshtė nė kundėrshtim me ligjin dhe rregullat
konsiderohet krim pavarėsisht se nga kush buron.

Liderėt tanė qofshin politik apo shpirtėrorė, shpeshherė duke e
demonstruar demokracinė dhe drejtėsinė nė mėnyrė monstruoze, nė veten e
tyre formojnė stereotipa tė pa parė, duke u shtirur se ata janė edhe
shpėtimtarėt tė vėrtetė jo vetėm tė popullit, por edhe kozmosit. Kėto
stereotipa tė krijuar, shpeshherė, nėse nuk arrijnė tė funksionojnė
ndryshe, pėr tė sjellė vendime “demokratike” shfrytėzojnė xhokerin
alternativ ligjor tė quajtur veto.

Pėrveē kėtij xhokeri qė pėrdoret pėr monokratizim, ata posedojnė edhe
njė sistem tjetėr mbrojtės i cili quhet imunitet, i cili keqpėrdoret nė
maksimum nga udhėheqėsit e popullit. Pėrmes shfrytėzimit tė kėtyre dy
formave juridike, atyre u mundėsohet qė tė hartojnė dhe sjellin ligje
dhe vendime, nė interes tė grupacioneve dhe klaneve tė caktuara, e nėse
eventualisht kėto ligje prekin nė sedrėn e tyre, ata kanė mekanizmin
mbrojtės. Tė fshehurit pas xhokerit tė vetos dhe imunitetit, si dhe
mbrojtja me to, ėshtė mbrojtje me tradhti, falsifikime dhe gėnjeshtra
dhe kjo konsiderohet krim dhe mėkat prej mėkateve tė mėdha.

Pra, nėse implementimi i ligjit nuk ka tretman tė barabartė para tė
gjithė anėtarėve tė shoqėrisė njerėzore pa dallim pozite dhe funksioni,
atėherė ekzistojnė gjasa reale qė nė atė shoqėri tė hapen shtigjet e
diktaturės dhe imponimit tė mendimit dhe lirisė. Para asaj shoqėrie
hapen dyert e krimit tė organizuar institucional dhe korrupsionit dhe
mosfunksionimi i sistemit juridik e as shoqėrorė, siē po ndodhė shpesh
nė shoqėrinė tonė.

Ne jemi dėshmitarė tė realitetit se nė shoqėrinė tonė, shpeshherė
ndodhin krime dhe veprime penale qė sanksionohen me ligj dhe normativė,
porse aktorėt e krimit jo qė nuk sanksionohen por pėr kundėr kėsaj
shpėrblehet me poste mė tė larta nė sistemin shoqėrorė. Zbatimi i ligjit
vlen vetėm pėr ata qė nuk janė anėtar tė ndonjė partie politike, ose
ndaj atyre qė i takojnė taborit tjetėr politik qė nuk janė nė pushtet.
Nėse ēėshtjet trajtohen nga ky kėndvėshtrim dhe kjo logjikė e sėmurė,
atėherė realisht hapet mundėsia qė elita politike me imunitet tė
garantuar tė fillojnė tė ndėrmjetėsojnė nė ēėshtjet ligjore duke luajtur
edhe rolin e pushtetit gjyqėsorė.

Pėr shoqėrinė ku nuk funksionon sistemi juridik, ku ligji
implementohet nė mėnyrė seleksionuese, ku elita politike ndėrhynė dhe
intervenon nė ēėshtjet e drejtėsisė dhe ligjit, nė jurisprudencėn
hyjnore islame ekziston njė garancė e fuqishme se kjo shoqėri ėshtė e
dėshtuar dhe e shkatėrruar, ku Muhamedi a.s. kishte thėnė: “Popujt para
jush janė shkatėrruar sepse kur ka vjedhur i pasuri dhe ai nė pozitė,
nuk e kanė dėnuar, ndėrsa kur ka vjedhur i dobėti, e kanė dėnuar”.

E drejta e lirisė sė tė shprehurit dhe tė menduarit ndryshe nga shefi
i punės, shpeshherė pėrfundon me pasoja tė rėnda pėr ata qė nuk kanė
imunitet dhe post udhėheqės nė organizatėn ku punon, si janė largimi nga
puna, devalvimi pėr ndėrrimit tė vendit tė punės, presionet
psikologjike qė e detyrojnė tė ndėrgjegjshmit tė largohet dhe
distancohet ose nga puna ose nga mendimi i tij, si dhe shumė pasoja
tjera. Tėrė kėto pasoja radhiten jo si rezultat i diletantizmit
profesional, por si rezultat i pengesės sė realizimit tė planeve dhe
platformave ploi(e)tike tė udhėheqėsve. Megjithatė, kjo veprimtari
gjithnjė arsyetohet dhe justifikohet nė emėr tė reformave demokratike qė
kėrkojnė njė profesionalizėm tė vėrtetė, dhe respektim tė normave
juridike, dhe tė kodit etik nė vendin e punės.

Edhe organet kolektive udhėheqėse strukturoren nė atė mėnyrė, qė
udhėheqėsi i kėtij organi tė ketė dorė tė plotė mbi atė organ, sepse
ndryshe nuk mund tė funksionojė demokracia individuale. Nuk ka rėndėsi,
pėrgatitja intelektuale dhe profesionale e anėtarėve tė organit, sepse
kriteri i vetėm pėr tė qenė anėtarė i atij organi ėshtė lojaliteti ndaj
shtatmadhorisė sė shefit tė punės. Mė kujtohet shumė raste e sigurisht
edhe juve ju kujtohen kur njerėzit e parė tė institucioneve shprehen se;
tė menēur jemi vetė, neve kemi nevojė pėr tė dėgjueshėm e lojal e jo
pėr tė menēur. No koment.

Sa pėr ta ilustruar pak kėtė qė e thamė tė marrim disa shembuj,
kryetarėt e degėve tė partive politike demokratike nėpėr komuna, kush i
emėron, populli ku ai vepron apo lideri i partisė, kandidatėt pėr
kryetar komune kush i pėrcakton, popullata ku duhet tė veproj ky kryetar
i ardhshėm apo lideri i partisė, kandidatėt pėr deputet, kush e
pėrcakton listėn, popullata ku kandidati do tė bėhet deputet i asaj
zone, apo lideri i partisė, pastaj muftitė apo kryeimamėt nėpėr
Muftini,, kush i emėron, imamėt qė ai mufti duhet ti pėrfaqėsoj apo,
lideri i tij, e kėshtu me radhė, pastaj vijnė drejtorėt e shkollave,
ndėrmarrjeve, gjyqtarėve etj etj.

Pra tė gjitha kėto procese janė demokratike, sepse sipas kėsaj
demokracisė sonė kėta njerėz qė i emėron lideri, tė njėjtit nesėr duhet
ta emėrojnė dhe t’ia zgjasin jetėn e liderllėkut, liderit tė tyre. Mė
kujtohet njė rast kur njė lider i njė partie normalisht demokratike, nė
njė miting partiak pėr zgjedhje lokale nė njė komunė e shtrirė pėr toke
nga plagėt e luftės, pat thėnė: “Kur ne, (si mendoni, kush jemi ne nė
parti) pėrcaktohemi qė kryetar komune tė jetė edhe njė ēoban, ai do tė
bėhet”.

Pastaj, ēfarė ėshtė vazifja e parė qė duhet bėrė ky i emėruari i
liderit Fillimisht tė largojė njerėz nga puna ku ka mundėsi, tua ndėrroj
vendin e punės dhe pran vete tė formoj falangėn e cila do tė bėjė
presion psikik mbi ata qė nuk ka mundėsi ti largojė nga puna. Po pra,
edhe kjo ėshtė demokraci !!!!

Kėta shembuj qė i theksuam janė vetėm, disa raste kalimthi qė i sheh
dhe i kupton ēdokush, sepse pėr ti kuptuar kėto padrejtėsi, dhe pėr tė
kuptuar se liria dhe demokracia nuk ekziston nė institucionet, organet
as nė partitė tona politike e demokratike nuk nevojitet ndonjė
pėrgatitje e veēantė.

Lehtė e kanė gjykatat kompetente pėr tė vėrtetuar veprat penale dhe
terrorin fizik qė ushtrohet mbi individė apo grupe tė caktuara, por
terrori psikik qė vazhdimisht po ushtrohet mbi qytetarėt e rėndomtė ku
do qė gjenden ata, pėrfshirė dhe tė punėsuarit nė vendet e punės, ėshtė
vėshtirė tė vėrtetohet me prova fizike, edhe pse nuk ėshtė absurde,
sepse edhe pėr kėtė ekzistojnė mekanizma mbrojtėse atėherė kur ekziston
vullneti i mirė.
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:04 am

Ėndrra e Gruevskit pėr Shkupin nė vitin 2014

opinione - Faqe 4 F.0213035021161_m
Milazim
Mustafa


Do ta hiqja vetėm periudhėn e 2001-shit. Do kėrkoja nga secili
lexues i kėtij shkrimi qė tė bėj njė retrospektivė dhe nėse mund tė gjej
njė ēast tė ndritshėm tė historisė sonė kombėtare nė Republikėn e
Maqedonisė, e kisha lutur publikisht le tė mė qortojė dhe tė mė thotė se
nuk jam nė rregull. Unė nė kėtė shkrim do t’i paraqes qasjet e mia si
njė qytetar i thjeshtė, por edhe si njė studiues i ri.

Ajo qė mė ka bėrė qė shumica e gjėrave para syve tė mė duken vetėm
zi, janė hapat e fundit tė realitetit politiko-juridik dhe kulturorė nė
shtetin nė tė cilin mezi po mbijetojmė.
Prej 1991-shit e kėndej, ēdo e keqe qė na ndodhte, pas saj kishim njė
shpresė pėr njė tė nesėrme mė tė mirė dhe se gjėrat do tė ndryshohen nė
tė mirėn tonė.

Me projektin e fundit tė prezentuar nėpėr media si “Shkupi 2014”, iu
dha fund shpresave tė shqiptarėve se diēka e jona mund tė paraqitet dhe
ruhet si argument i prezencės, kulturės dhe historisė tonė nė kėtė vend.
E gjithė kjo u vulos me projektin e ri qeveritar pėr dhėnien e ngjyrės
se re tė sheshit tė qytetit tė Shkupit, kryeqytetit tė dikurshėm tė
Dardanisė Ilire dhe vilajetit tė Kosovės.

Deri sa tė gjitha aktet tjera tė diskriminimit qė i pėrjetuam nė
lėkurėn tonė, ishin tė njė natyre qė na bėnin tė themi me vete, “tė
durojmė edhe kėsaj radhe se ndoshta nesėr do tė jetė mė mirė”, ose,
ndoshta pas kėsaj fshihet diēka qė tė ashtuquajturit udhėheqės tanė
shqiptarė nė Maqedoni, qėllimisht po e tolerojnė si rezultat i pazarit
politik, apo pėr ndonjė plani tjetėr strategjik.

E gjithė kjo kishte qenė vetėm shpresė e kotė! E gjithė kjo do tė
jetė, edhe mė e kotė pas vėnies sė skulpturave dhe realizimit
arkitektonik nė sheshin e Shkupit. Ato objekte qė veē kanė filluar tė
vendosen janė dhe do tė jenė gurė-themel i diskriminimit dhe
pėrjashtimit tė ēdo gjėje tjetėr qė ėshtė jomaqedonase dhe joortodokse.
Me kėtė projekt, politika e re maqedonase i vuri themel shtetit njė
etnik dhe diskriminimit tė pashoq nė Maqedoni.

Tė gjitha prioritetet e politikės shqiptare nė Maqedoni, si ligji pėr
gjuhėn shqipe, ligji pėr dėshmorėt, familjarėt e tyre dhe veteranėt,
pėrfaqėsimi adekuat nė organet shtetėrore, tė gjitha kėto janė
kalimtare, tė gjitha nė kohėra mė tė mira kanė mundėsi tė realizohen.
Ajo qė kurrė nuk do tė mund ta kthejmė ėshtė sheshi i Shkupit! Kurrė mė
nuk do tė mund tė vendosim as edhe njė fakt material qė dėshmon se kėtu
kanė jetuar dhe jetojnė shqiptarėt dhe muslimanėt.

Stėrngarkimi dhe kiēizimi i sheshit tė kryeqytetit tė dikurshėm tė
Dardanisė dhe Vilajetit tė Kosovės, me ēdo lloj figure dhe kastraveci e
spiuni maqedonas, mes tjerash edhe objekt tė kultit maqedono-ortodoks,
por nuk gjeti dot, as edhe njė vend mė tė vogėl pėr ndonjė element tė
ngjashėm qė pėrfaqėson grupin tjetėr etnik apo konfesional tė kėtij
vendi.

Me kėtė gjest, qė shumė mirė u pa me prezantimin vizual tė projektit
qeveritar, pėr renovimin e sheshit tė Shkupit, pėrfundimisht iu vė kėmba
nė fyt shqiptarėve qė jetojnė nė Maqedoni. Gruevski dhe politika e tij
shoviniste i vulosi dhe betonoi themelet e njėetnicitetit nė Maqedoni,
si dhe minoi ēdo shpresė qė ky shtet ndonjėherė do tė marrė formėn e njė
shteti shumetnik.

Kėto investime dhe ndėrtime, janė themele qė vėrtetojnė se nė kėtė
shtet ka vetėm njė histori, ka figura vetėm tė njė kombi e feje.
Kėsisoj, gjithēka tjetėr qė nuk ėshtė maqedono-ortodokse ėshtė e huaj
dhe jo relevante. Duke e njohur politikėn e kėsaj garniture qeveritare
(maqedonase) dhe misionin e tyre, nuk habitem aspak. Ata janė duke i
dalė zot, historisė, kombit, gjuhės, kishės dhe shtetit tė tyre.

Por ēka janė duke bėrė politikanėt tanė? Duhet tė gjithė tė dalim nė
Urėn e Gurit, e t’i qajmė politikanėt tanė dhe tė gjithė udhėheqėsit e
politikės shqiptare qė jetojnė dhe veprojnė nė Maqedoni. Me tė vėrtetė
habitem, se si akoma kanė fytyrė tė dalin para popullatės dhe tė
krenohen se kanė bėrė diēka. Habitem me demagogjinė dhe pafytyrėsinė e
tyre!

Tė lejosh qė tė pėrdhoset gjithēka qė ėshtė e jotja dhe qė ndėrlidhet
me tėnden, e pastaj tė dalėsh para popullit dhe t’i kėrkosh besimin,
kjo ėshtė mė tepėr se idiotėsi.

Me heshtjen e tyre, qė do tė thotė miratim i projektit gjithēka bie
nė ujė. Kėsaj radhe ju ra nga dora edhe xholi i fundit, vetėm nėse kanė
fshehur ndonjė nėn pelenat e tyre. Pas kėsaj gjithēka qė ata premtojnė
ėshtė e kotė! Shqiptarėt e humbėn luftėn ndaj maqedonasve, edhe pse nė
atė frontale i mposhtėm, por politikisht, historikisht dhe kulturalisht e
humbėn.

Me ēka unė nesėr do t’ua argumentoj fėmijėve tė mi, apo ndonjė
ndėrkombėtari se nė Shkup, jetojnė dhe kanė jetuar shqiptarėt? Kur nė
ēdo kėnd tė tij kemi figura tė Aleksandėrit, Samuilit, Karposhit,
Karevit, Dellēevit, Gruevit, Shenjtėrorėve si Kirili, Metodi, Klimenti e
Naumi, si dhe tė gjitha elementet dhe figurat e tyre historike do tė
bėjnė roje nė afėrsi tė sheshit tė Shkupit.
Ēka tė bėjnė kėta tanėt? Tė gjorit!!!

Mė sė miri tė japė dorėheqje kolektive i gjithė kreu shqiptar nė
Maqedoni, tė gjitha partitė politike shqiptare tė pushojnė sė
ekzistuari, tė gjithė funksionarėt shqiptarė si ata nė legjislativ,
ekzekutiv dhe gjyqėsi tė japin dorėheqje.

Por, para se ta bėjnė kėtė, tė shkojnė dhe t’ua japin dorėn kolegėve
tė tyre maqedonas dhe t’u thonė pirolla ju qoftė bre burra, se nuk ishim
nė gjendje tė matemi me ju. Kjo do tė ishte njė dėshmi se nė zemrat e
tyre akoma ka pak burrni. Me kėtė do tė dėshmojnė se, kolegėt e tyre
maqedonas nuk ua kanė marrė edhe burrninė.

Pse po them qė tė japin dorėheqje? Sepse, sė paku, do tė jemi mė tė
lirė, dhe do ta dimė se tė gjitha marrėzirat dhe poshtėrsitė qė do tė na
bėhen nė tė ardhmen, janė duke na i bėrė tė huajt, dhe se pjesė e saj
nuk janė tanėt. Besoj se do ta kemi mė lehtė, sė paku arsyetohemi se nuk
ka kush tė na mbroj neve dhe interesat tona.

Do ta kenė mė lehtė edhe ato nėna kur bijtė e tyre tė dėnohen me burg
tė pėrjetshėm pėr ndonjė vepėr penale pa mos ekzistuar as edhe njė fakt
dhe dėshmi, ta dimė se na ka dėnuar shkau, dhe se s’kemi pasur askėnd
tonin qė tė na mbrojė neve dhe interesin tonė.
Qė kur t’i shohim familjet e dėshmorėve qė edhe mė tej jetojnė nė mizori
do ta dimė se reagimi i Organizatės sė veteranėve si organizatė
joqeveritare nuk pėrfillen, e jo si tash, kur kryetari i saj ėshtė pjesė
e pushtetit.

Qė kur nėpunėsit shtetėrorė tė dalin nė pension si referentė tė rinj,
e dimė se shefat e tyre maqedonas nuk i kanė avancuar dhe nuk u kanė
dhėnė hapėsirė pėr t’i treguar kualitetet e tyre.
Qė kur tė pėrdhoset kultura jonė, e dimė se kulturėn tonė, nuk ka kush
qė e mbron dhe afirmon.

Kur tė gjitha kėto do t’i dimė, atėherė do tė jemi ndoshta mė keq,
por mė tė lirė dhe mė tė qetė. Do ta dimė se sė paku armiku ynė nuk
ėshtė vėllai jonė, qė vazhdimisht luan me ndjenjat tona, por armiku i
vėrtet ėshtė ai, qė gjendet pėrball dhe kundėr nesh, si dhe ai me tė
cilin nuk na lidh as gjuhė e as fe.

Vėllezėr dhe motra, e kemi rastin qė ditėve nė vijim, pėr herė tė
fundit tė dalim nė sheshin e Shkupit tonė deri diku shumetnik. Sepse,
muajve qė vijnė, do tė jemi tė privuar prej njė kėnaqėsie tė atillė. Do
tė kemi mundėsi veē tė shėtisim nė Shkupin maqedonas dhe ortodoks.

Ndėrkaq, liderėve tanė do t’u thosha, pėr hajr ju qoftė, e humbėt
betejėn pėr Shkupin!!!
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:04 am

Ēfarė po ndodhė me ēėshtjen shqiptare?!

opinione - Faqe 4 F.0213035118778_m
Xhemil
Zeqiri


Fillimisht, shtroj pyetjen; ēfarė po ndodhė me shqiptarėt nė
ish-Republikėn jugosllave tė Maqedonisė? Kjo pyetje ka qenė dhe po bėhet
gjithnjė e mė aktuale prej pavarėsisė sė kėtij shteti artificial.

-Dihet mirėfilli se gjatė sundimit tė ashtuquajtur socialist nė atė
sistem tė dhunės e tė mashtrimit; shqiptarėt kishin pak tė drejta dhe
ato tė drejta iu garantoheshin me Kushtetutė, dhe ishte e keqja se, nė
praktikė ato tė drejta kurrė nuk u realizuan, dhe nė fakt ndaj
shqiptarėve pushteti titist zhvillonte njė politikė tė shtypjes e tė
diskriminimit nė tė gjitha sferat e jetės.

Me pranimin e pavarėsisė dhe me ndėrrimin e Kushtetutės
“demokratike”, shqiptarėt i humbėn tė gjitha ato tė drejta dhe nga
trajtimi shumicė; qė nė fakt ishin, sipas politikės maqedonase u bėn
“brenda natės” minoritet.

Kėto ndryshime ndodhėn dhe pėr shkak ndėrrimit tė sistemit politik
dhe tė situatave tė krijuara nė Kosovė dhe nė Shqipėrinė Nėnė.

Pėrpjekjet e luftės ilegale, qė udhėhiqeshin nga organizatat ilegale
shqiptare me nė krye shtetin shqiptar, para viteve 90-ta, objektivat
politike ishin qė, shqiptarėt si hap i parė drejt lirisė dhe ribashkimit
tė tyre tė barazoheshin me popujt tjerė nė ish-Jugosllavi, Ballkan dhe
Evropė, nė aspektet nacionale, ekonomike, politike, ushtarake e tė tjera
fusha tė jetės.
Kėto pėrpjekje u pėrkrahėn zyrtarisht pa rezerva nga shteti amė.

Siē theksova mė lart, me ndryshimin e sistemit nė rajonin tonė
ndryshuan dhe kėrkesat e drejta tė shqiptarėve dhe ndryshuan dhe format e
kėrkesave tė tyre. Pas shumė vitesh, natyrisht qė u bė e domosdoshme
dhe ndryshimi i kėsaj lufte.

Vendin e kėrkesave pėr barazi nacionale; sociale, ekonomike ,
ushtarake e tė tjera qė i shėrbejnė pėrparimit dhe zhvillimit tonė, kėto
kėrkesa u zėvendėsuan me kėrkesat e njė lufte ideologjike, sipas
orekseve dhe llojeve tė partishmėrisė, pastaj sipas ideologjisė e
orekseve tė sekteve fetare, konsideroj qė, pikėrisht kėtu qėndron e
gjithė fatkeqėsia jonė qė politikanėt shqiptarė, pavetėdijshėm apo pa
dashje ranė nė grackat e armiqve tanė shekullorė. Dhe, natyrisht tani
jemi dėshmitarė tė kohės se si po zhvillohen ngjarjet, nė dėm tė
ēėshtjes sonė gjithėkombėtare.

Pra, pėrēarjet partiake nė trojet tona, tė nxitura nga politikanėt qė
ishin shkolluar nė shkollėn e Kumrovcit i devijuan kėrkesat tona.
...Dhe, e tėrė filozofia e tyre dinake qe: tė injorohen kėrkesat e
drejta gjithėkombėtare dhe tė kalohet nė kėrkesa tė tjera sekondare, siē
janė integrimi ballkaniko-evropian e tė tjera...
Dhe , i tėrė potenciali i kėsaj lufte u drejtua kundėr partive e
grupimeve politike brenda-shqiptare dhe jemi dėshmitarė se kėto
marrėzira po ndodhin deri sot: -ja, PD-ja dhe PS-ja, nė Shqipėrinė
administrative, PDK-ja, me AAK- nė Kosovė, dhe PDSH-ja, kundėr BDI-sė,
nė Maqedoni.

Pra, e keqja qėndron nė faktin se, partitė shqiptare nuk po merren me
zgjidhjen e ēėshtjes shqiptare, por me ngatėrrimin edhe mė tej tė kėsaj
ēėshtjeje apo me cinizėm tiranik; po pėrpiqen pėr harrimin e saj. Dihet
mirėfilli se tė tėra kėto probleme i krijuan dhe po i krijojnė liderėt
politikė dje “nė krye” me I. Rugovėn, kurse tani me nė krye - tė pakrye
tė Sali Berishės.

Kemi ardhur nė gjendje tė tillė qė, edhe pas tri luftėrave tė
zhvilluara ne shqiptarėt nuk arritėm dot qė tė vendosim njė politikė tė
drejtė gjithėkombėtare.
Por, megjithatė jam i shtrėnguar tė theksojė qė, faji kryesor i kėsaj
politike tė prapė anti-kombėtare duhet tė kėrkohet nė shtetin
amė-Shqiperinė, sepse, qė prej kur u formua PD- ja nga Sali Berisha
shqiptarėt janė nė konflikt n“mes veti e jo me pushtuesit e tokave tona.

Mjerisht, po kėtė rrugė tė pakrye e ka ndjekur kurdoherė dhe
rahmetlia Ibrahim Rugova me LDK-nė e “famshme” tė tij; po kėtė rrugė po e
ndjekin tani dhe pasuesit e tij. Duke bėrė kėtė, i kanė bėrė dhe janė
duke iu bėrė shėrbime tė mėdha Serbisė dhe shteteve tė tjera sllave. Pa
dashur kėtu t“i rehabilitoj as t“i mbrojė as kundėrshtarėt e tyre
“opozitarė”, apo aleancistė.

Mendoj se, pa u ndryshuar situata nė Shqipėri, nė favorin e
shqiptarėve drejt unitetit brenda-shqiptar; nuk do tė ndryshojnė as
situatat e konflikteve partiake dhe fetare ndėr-shqiptare.
I druaj mė sė keqes sepse, nuk po kanė tė ndalė kėto konflikte
ideologjike; partiake dhe fetare dhe mund marrin pėrmasa tė
paparashikuara qė bartin nė vete rreziqe tė mėdha pėr Shqipėrinė Etnike.

Me kėtė rast po e theksoj njė shembull: kėtė ashtuquajtur, “pavarėsi” e
Kosovės, nuk po e njohin as kėshtu siē ėshtė e gjymtuar siē ėshtė,
gjithė ato shtete me fe islame, pėr faktin se siē gjykojnė ata: sepse,
ne jemi miq me amerikanėt dhe evropianėt, pra jemi aleatė me
anti-islamistėt; kurse, nė anėn tjetėr Izraeli nuk e njeh Kosovėn, duke
na quajtur ne shqiptarėve fundementaistė islamikė, e tė tjera pengesa tė
ngjashme po kemi ne, si komb.


Ja, pra sa keq na ka zhytur kjo politikė aspak e menēur e politikanėve
tė sotėm.

Pėr t“u pėrmirėsuar e pėr tė marrė sė mbari kjo politikė, qė deri
tani ėshtė me atribute tė errėta antikombėtare; qė, qe njėzetė vjet po
udhėhiqet nga kėto parti qė pėrmendėm mė lart doemos duhet t“ua bėjmė
ADN- n, pra, t“ua kontrollojmė gjakun e liderėve politikė, sepse sipas
mendimit tim –kėtu, nuk ėshtė diēka nė rregull...

Ndonėse, pėr kėtė jam i vetėdijshėm se ėshtė ca e vėshtirė tė bėhet
sepse, Shqipėrinė tani po e sundon me mashtrime e dhunė mafia e klanit
tė Zemunit dhe e klanit tė Fazlliqit, pėr tė cilin pa hezituar Saloja e
thotė hapur se e kam mik.
Ndėrsa, njėkohėsisht nuk ngurron t“i kėrcėnon opozitarėt qė edhe ju keni
lidhje biznesi me tė...

Ndėrsa, si pasojė e kėsaj maskarade politike, kudo nė trojet tona
etnike, UNMIK-u dhe EULEX-i, si miq tė pėrbetuar tė Serbisė, po sundojnė
po ashtu me mashtrime e dhunė nė Kosovė.
Prandaj, kombi ka mbetur realisht-fatkeqėsisht, pa njė udhėheqje tė
fuqishme qė do ta drejtonte drejt fitoreve dhe pėrparimit e ribashkimit
tė shtetit shqiptar.

Njė opozitė tė fuqishme shikuar nga aspekti i aspiratave
gjithėkombėtare, konsideroj se, padyshim ėshtė Lėvizja Vetėvendosje;
mirėpo nėse kjo lėvizje vizionare dhe sypatrembur nuk do ta ketė
pėrkrahjen e duhur tė tė gjithė shqiptarėve, mund tė themi se, sot o
nesėr ēėshtjen shqiptare po e merr lumi.

Kur i shtojmė kėsaj plus politikėn anti-shqiptare, eksperimentale
kinseglobaliste ballkanike dhe mė tej... qė “aleatėt besnikė” evropianė e
kanė pėr qėllim vetėm shkatėrrimin e kombit mė tė lashtė dhe
njėkohėsisht mė tė ri nė Evropė.

Por, tani e shtroj pyetjen qė secilit shqiptar atdhetar; duhet t“ia
vret ndėrgjegjen: a mund ta durojmė gjatė kėtė gjėmė qė po i kanoset
kombit tonė?! A mund tė mos bėjmė diēka tė mirė pėr atė tė uruar
Shqipėri-siē thoshin rilindėsit tanė tė mėdhenj?!
O, sot o kurrė!
Atdheu nė rrezik!
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:04 am

“Bota e re” nuk e kishte as mė tė voglėn lidhje me Nexhmedin Spahiun


opinione - Faqe 4 F.0213042808329_m
Liri Loshi

(Pėrgjigje nė reagimin e Nexhmedinh Spahiut: Guximi
intelektual - njeriu qė ka guxim, kudo qė gjendet, prodhon liri)

Midis meje dhe Nexhmedin Spahiut duket se ka njė keqkuptim esencial.
Reagimi im ndaj shkrimit tė tij “Krahina vs Republika”, nuk kishte pėr
qėllim qė Nexhmedin Spahiun ta fajėsoja pėr cenim apo censurim tė fjalės
sė lirė. Ajo qė unė kam dashur ta them ishte se Nexhmedini nė kohėn pėr
tė cilėn flet, nuk kishte asnjė kompetencė zyrtare pėr ta cenuar apo
censuruar fjalėn e lirė, siē pretendon ai. Politikėn redaktuese tė
gazetės Bota e re e bėnte redaksia, jo KU-ja, jo Kėshilli i Botimit.

KU-ja ishte njė forum i parėndėsishėm i rinisė socialiste. Kėshilli i
Botimit ishte njė dekor si shumė dekore tjera qė kishte komunizmi. Pa
asnjė rol tjetėr. Pėrgjegjėsinė pėr “lėshimet” nuk e kėrkonte KU-ja, por
Komiteti Krahinor i Informatave, i cili financonte Botėn e re. Njerėzit
e pushtetit nuk lejonin qė gazeta tė bėhej si Mlladina, sepse
kujdeseshin qe ta vrisnin ēdo dritė tė largėt sapo tė dukej nė horizont.
A ishte Nexhmedin Spahiu njeriu i atij regjimi? Unė po them se nuk
ishte. Ai po thotė se ishte! Kujt duhet besuar.

A ishte Bota e re “organ” i Nexhmedin Spahiut?
Nė krye tė gazetės shkruante: Bota e re, organ i KU tė LRS tė
Universitetit tė Kosovės. Pra de jure ishte. Ja historia e kėsaj
anomalie. Behxhet Haliti, ish kryeredaktor, kishte nxjerr njė numer ku
nė vend tė KU tė LRS tė UK, kishte shkruar vetėm fjalėt: gazetė e
studentėve tė Kosovės. Ideja ishte qė tė fillohej njė epokė e re kur
gazeta jonė do tė quhej gazetė e studentėve tė Kosovės, por jo kurrfarė
organi forumian. Pėr fat tė keq kjo ide nuk gjeti mirėkuptim nė forumet e
atėhershme rinore dhe nė pranuam qė formalisht tė ishim gazetė e kėsaj
KU-je, por pa u dhėnė atyre as edhe mundėsinė mė tė vogėl tė ndikimit nė
ndėrtimin e konceptit redaktorial tė gazetės.

Kjo fjalė organ pėr neve ishte tejet e neveritshme, sepse na vinte nė
tė njėjtėn linjė me botimet tjera qė ishin organe tė partisė nė
kuptimin strikt tė fjalės, nė njė kohė qė Bota e re kishte njė kredo tė
veēantė tė shprehjes dhe tė shtjellimit tematik. Pra, ta quaje Boten e
re organ i dikujt, ishte hiq mė pak se njė krim. Njė krim qė
intelektuali Nexhmedin Spahiu nuk e ka tė qartė as sot. Ndėrkohė, kjo
farė KU e LRS tė UK (shih ēfarė emėrtimi i prapėt qė edhe tani kur
shkruaj mė nxjerr telashe) nuk ishte as pronare e as epror i Botės sė
re.

Bota e re kishte buxhetin e vet tė ndarė drejtpėrdrejtė nga Komiteti
Krahinor pėr Informata dhe kryeredaktori i saj kishte tė ardhura tė
rangut tė funksionarėve mė tė lartė tė Kosovės, ndėrkohė qė kryetari i
KU tė LRS te UK, ushtronte funksionin e tij nė baza vullnetare,
amatoreske, pra pa pagesė. Prandaj, kryeredaktori i atėhershėm emėrohej
nga njė hierarki shumė mė e lartė politike sesa KU-ja. Nuk them se
kushdo tjetėr, pra edhe Nexhmedini nuk do tė mund tė kishte ndonjė
ndikim nė pėrzgjedhjen e kryeredaktorit, por normalisht ishin “VIP”
tjerė ata qė merreshin me kėtė punė e jo “funksionarėt” e nivelit tė
Nexhmedinit. Pra, edhe vetė kryeredaktori i gazetės ishte njė kategori
shumė mė e lartė e “VIP” sesa ishte kryetari i KU te LRS te UK. Dhe, si i
tillė kishte tjetėr kė mbi kokė, jo Nexhmedin Spahiun.

Ne kishim njė situatė kur de jure ishim organ i KU tė LRS, por de
facto nuk e njihnim as nuk e konsideronim atė pėr padronin tonė! Nėse
kishte fare padron, ky ishte Komiteti Krahinor pėr Informata, qė
financonte gazetėn dhe qė kėrkonte llogarinė. Por, ne nuk punonim as nėn
diktatin e kėtij komiteti. Kėtu pėrseri del roli i KU tė LRS tė UK. Ajo
ishte nė realitet njė ombrelle e dyfishtė qė i shėrbente edhe
Komitetit, por edhe neve.

Komiteti formalisht transferonte “amėsinė” ndaj Botės sė re nė duar
tė “aktivistėve studentė” qė tė dukej liberal nė sy tė opinionit, por qė
reagonte direkt dhe kėrkonte llogari pa konsultuar fare KU-nė kurdo qė
guximi ynė kapėrcente vijat e kuqe. Kurse, ne fshiheshim ne po atė
ombrellė, qė tė shkelnim nėpėr vijat e kuqe dhe tė shtireshim sikur nuk e
dinim se kush ishte padroni! Kjo ishte e tėra sa i pėrket asaj qė
Nexhmedin Spahiu e quan vartėsi tė gazetės nga ai.

Nexhmedini nuk mund tė ishte censori?
Kur kam pėrmendur emrin e Nexhmedin Spahiut si censor, kam pėrdorė
ironinė, tė cilėn si duket ai nuk e ka kuptuar. Unė kam dashur t’ia
tėrheq vėrejtjen qė tė mos marrė mbi vete pėrgjegjėsitė qė nuk i kanė
takuar. Kėtė mė tepėr e kam bėrė pėr ta nxjerr atė nga labirinthet, ku
ai i udhėhequr nga instinkti pėr tė bėrė memoare famoze, ka humbur
busullėn tėrėsisht.

Ta zėmė se qenka i vėrtetė fakti se Nexhmedin Spahiu, siē pohon vetė
ai, emėroi kryeredaktor Fadil Demakun. Atėherė, cili ishte roli i
Nexhmedinit nė shkarkimin e Fadil Demakut pėr shkak tė numrit
problematik tė Botės sė re, ku ne haptas mbronim kėrkesat e minatorėve
pėr dorėheqjen e politikanėve qė ishin dorė e zgjatur e Millosheviqit nė
Kosovė? Kėtė e di fare mirė, sepse isha njeri nga lojtarėt kryesorė tė
ekipit qė pėrgatiti numrin famoz tė gazetės. Hajde Nexh, cili ishte roli
yt kėtu? Ti e di fort mirė, se Fadili u shkarkua jo pasi dole ti, por
pikėrisht nė kohen kur ti ishe kryetar i KU tė LRS tė UK. Ti nuk e
shkarkove, natyrisht, sepse nuk e kishe fuqinė e ngarkim-shkarkimit, por
kush e shkarkoi? Dhe kryeredaktori tjetėr qė u emėrua ishte po ashtu nė
kohen sa ti ishe kryetar i asaj farė KU-sė tėnde. Kush e emėroi?

Ėshtė shumė e kuptueshme qė ti as mos ta kesh lodhė kokėn pėr kėto
punė, pėr faktin e thjeshtė se nuk kishe kompetenca. Por, nėse ti merr
pėrgjegjėsi tė cilat kurrė nuk i ke pasur, atėherė duhet t’u pėrgjigjesh
pyetjeve qė kanė tė bėjnė me ato pėrgjegjėsitė tua. Qoftė tė favorshme
qoftė tė disfavorshme pėr ty. Nėse ti e ngarkove Fadilin me punė,
atėherė logjikisht po del se ti edhe e shkarkove. Sepse, gjithnjė sipas
teje, ti ishe autoriteti edhe nė rastin e parė e edhe nė tė dytin.

Ti Nexh, krejt symbyllas e fut vetėn udhėve tė paudhė duke dashur qė
me ēdo kusht ta lidhėsh emrin tėnd me epokat qė ty tė duken tė
rėndėsishme. Mė e favorshme pėr ty ėshtė e vėrteta qė unė tash po ta
them ty kėtu. E kjo ėshtė, se ti kurrė nuk e shkarkove e as nuk e
ngarkove kryeredaktorin e Botės sė re? Ti ishe njė djalė i ri, njė
student i mirė dhe i urtė qė kishe siguruar pozitėn e kryetarit tė
rinisė, njė pozite fare margjinale. Mbase, po tė mundje, tani do ta
shlyeje nga biografia jote, sepse duke pasur parasysh zhvillimin tėnd tė
mėtutjeshėm si intelektual, ajo pozitė nuk tė bėn aspak nder. Tė paktėn
duhet tė pajtohesh nė njė pikė me mua, se pėr shumicėn e studentėve tė
asaj kohe, identifikimi me pushtetin ngjallte neveri e jo admirim.

Pėrmasat e “patriotizmit” tė aktivisteve politike tė asaj kohe i janė
tė njohur mbarė opinionit dhe janė tė kota orvatjet pėr shtrembėrimin e
realitetit tė kohės. Pėr fat tė mirė, disa bartės tė funksioneve tė
atėhershme, sot qėndrojnė anash, duke respektuar minimumin e moralit
njerėzor, i cili nuk ua lejon lojėn e kameleonit duke kėrcyer nga njė
kohė nė tjetrėn pa fije turpi. Unė nuk them se ti bėn pjesė nė grupin e
njerėzve qė duhet anatemuar, por ti del qesharak dhe jo serioz kur shpif
pėr pėrgjegjėsitė qė kurrė nuk i kishe. Atė kėngėn qė gruaja ia kėndoi
burrit pėr trimėritė qė ai kurrė nuk i kishte bėrė, ti po ia kėndon
vetes.

Poenta argėtuese e Nexhmedinit
Me duket simpatik dhe argėtues paragrafi ku Nexhi mė quan frikacak.
Nexhmedin Spahiu: ”Liri Loshin nuk e bėra kryeredaktor, sepse ishte
frikacak”. Tani unė e kuptoj gjuhėn e hidhėrimit dhe nuk mė vie rėndė qė
Nexhmedin Spahiu mė quan frikacak! As qė kam ndėrmend tė dėshmoj tė
kundėrtėn. Ju takon atyre qė na njihnin edhe mua e edhe Nexhin pėr tė
komentuar nė guximin intelektual, nėse e kishim nė ndonjė mase atė, apo
na mungonte fare. Ajo ēka dihet ėshtė kjo: se nėse Liri Loshi ishte njė
emėr sado modest nė gazetarinė dhe letėrsinė e atėhershme, emri i
Nexhmedin Spahiut nuk ekzistonte askund.

Ishte njė kryetar rinie i Universitetit, por kontributi i tij nė
tribunėn e mendimit qoftė politik, qoftė kulturor, letrar etj., ishte
thjeshtė inekzistent. Tė thuhet anonim nuk ėshte fjalė adekuate. Sepse,
ai kurrė nuk e kishte shkruar asnjė fjalė nė gazetat dhe revistat e
kohės. Ai zu tė merrej me shkrime pasi shkoi nė Tirane. Ishte trimėri tė
jetoje e tė veproje nė Tiranė? Pėr njerėzit e mėdhenj si Nexhi,
ndoshta. Pėr mua, qė megjithatė isha nė Tirane mė 1992, Shqipėria dukej
njė vend shumė paqėsor dhe shumė dashamirės pėr kosovaret. Tė dashur
ishin edhe mė 1999 kur priten me mijėra refugjatė tė luftės.

Sesa i ka kritikuar e ndrequr piramidat dhe shtrembėrimet e pushtetit
shqiptar Nexhmedini, ėshtė ēėshtje e tij. Por, ajo ēka di unė ėshtė se
Televizioni qė udhėheq Nexhmedin Spahiu nė Mitrovicė, ėshtė njė uverturė
e turpit. Ėshtė njė shembull se si nuk duhet nė asnjė kohė tė
bastardohet informimi.

Tė kthehemi edhe njėherė te frika. Konstatimi se nuk e emrova Liri
Loshin, sepse ishte frikacak, ka defekte logjike. Sė pari po ky autor
harron ēfarė kishte konstatuar nė shkrimin e tij Kosova vs Republika.
Citojmė: “Me Fadilin ishte mė lehtė por tani ishte vėshtirė t’i gjeje
gazetarėt qė tė bėnin atė ēfarė bėnin gazetarėt-studentė sllovenė. Madje
edhe nė mesin e tyre (Liri Loshi, Halil Matoshi, Dibran Osmani,
Muharrem Mjeku etj.) kishte pėrpjekje pėr tė ndjekur shembullin slloven,
por kėtu secili ishte shah n’vete dhe nuk mund tė bėja ekip. Ēfarėdo
pėrpjekje pėr tė krijuar ekip, kuptohej jo si tendecė pėr ta fuqizuar
liberalizimin e gazetės po e kundėrta”.

Pra, nėse sipas Nexhit, unė isha njė emėr qė lidhej me pėrpjekjet pėr
ta ndjekur modelin slloven, nė rend tė parė duhej tė isha njė gazetar i
guximshėm, apo. Tė paktėn, kėshtu fitohet pėrshtypja duke lexuar
shkrimin e tij. Tani, pasi unė reagova ndaj tė pavėrtetave tė tij, ai
“harroi” qė mė kishte dhėnė atributet e guximit dhe saora ma merr atė qė
ma kishte dhuruar njė ditė mė parė, pra epitetin e tė guximshmit dhe ma
jep njė epitet krejt tė kundėrt – atė tė frikacakut.

Por, sidoqoftė, askush nuk e han njė gjellė aq tė pakripė: nuk e bėra
kryeredaktor sepse ishte frikacak. Sė pari, siē u konstatua mė lartė,
Nexhmedin Spahiu nuk mund ta bėnte e as zhbėnte kryeredaktor askėnd. Sė
dyti, pėr t’u bėrė kryeredaktor nuk kėrkohej tė ishe i guximshėm, por
pikėrisht e kundėrta! Dhe, unė nuk di ēfarė tė them mė shumė pėr kėtė
pos tė shkoqem se qeshuri. (Laugh hard). Fundja, ka mbetur diēka prapa
qė tregon se kush ishte trim e kush frikacak, nė kohėn pėr tė cilėn flet
ti, por edhe mė vonė dhe gjithmonė e deri - sot. Nuk do t’i pėrmendi qė
tė mos dal ai qė nuk jam, pra njė mburravec. Mos e vraj kėngėn tėnde,
do tė thoshte populli.

Depersonalizim apo derealizim i Nexhmedinit
Bota e re e ka historinė e vet, lindjen dhe zhvillimin e vet. I ka
ngritjet dhe rėniet e veta. I ka njerėzit e vet me tė cilėt mund tė
lavdėrohet apo turpėrohet. I ka momentet e veta tė mira e tė kqija. I ka
“trimat” dhe “frikacaket” e vet si ēdo familje, si ēdo asociacion, por
emri i Nexhmedin Spahiut me Boten e re nuk lidhet me kurrgjė, as pėr tė
mirė e as pėr tė keq.

Prandaj, nuk mundem as tė pėrgjigjem nė pyetjet e tij qė kanė tė
bėjnė me Boten e re, nė njė kohė kur ai si nė situata tė transformimit
personal, merr kompetencat qė i kishin tė tjerėt e jo ai vetė.
Apostrofimin e Botės sė re nė artikullin e tij e quaj hiq mė pak se
aksidental, njė devijim nga rruga e hapur nė njė rrugė qorre! Njė
derealizim.
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:04 am

Dyvjetori i pavarėsisė dhe diplomacia e Kosovės

opinione - Faqe 4 F.0213043042684_m
Mehmet
Prishtina


Dy vite pas kėsaj ngjarje historike Kosova vazhdon me sukses tė
faktorizohet nė nivelin ndėrkombėtar duke u pranuar nga 65 shtete tė
OKB-sė. Kosova vazhdon tė dėshmojė stabilitet nė rajon dhe me sukses po e
realizon integrimin e serbėve tė Kosovės nė strukturat e saj
shtetėrore. Pjesėmarrja e tyre nė zgjedhjet e kaluara lokale dėshmon njė
progres pozitiv nė ketė drejtim.

Nganjėherė fitohet pėrshtypja se udhėheqėsit e Kosovės me popullin e
saj tė mrekullueshėm tė cilėt ishin bartės tė luftės pėr liri dhe
demokraci i kanė humbur ndjenjat patriotike dhe liridashėse, pėr t’i
zėvendėsuar ato me interesat e tyre personale.

Garat pėr pėrfitime materiale tė udhėhequra nė emėr tė zhvillimit
ekonomik, infrastrukturės, tregtisė energjetikes... , dhe lufta jo e
pastėr pėr pushtet janė duke ja nxjerrė ngjyrėn tė gjitha vlerave qė ata
i fituan gjate luftės pėr liri nė tė gjitha format.

Nėse Diaspora shqiptare dje dha ē’do gjė pėr liri, e paraja kėtu
ishte vetėm njėri nga elementet me tė cilat zhvilluan luftėn, ata janė
harruar pothuajse fare, kurse sot pėrfaqėsuesit tanė legjitim nė pozitė
dhe opozitė, luftėn mė tė madhe e bėjnė pėr pėrfitime personale.

Tani ketė fenomen negativ tė shoqėrisė sonė pėr tė cilin edhe nga
qarqet e BE-sė gjithnjė e mė shumė po marrim vėrejtje duhet ta luftojmė
seriozisht, sepse ky fenomen po shndėrrohet nė njė sėmundje kancerogjene
tė pa shėrueshme.

Kosova ka potencial intelektualė tė shkolluar brenda dhe jashtė
vendit me kualifikime universitare nga Amerika, Gjermania ,Zvicra etj,
dhe kėtyre duhet tu jepet shansi qė projektet e ngjashme si ”Kthimi i
trurit” tė bėhen realitet dhe mos tė mbeten vetėm si projekt i hartuar
nė letėr.

Ne nuk duhet vetėm tė flasim apo tė shkruajmė por edhe tė veprojmė qė
fati ynė mos tė ngelet vetėm nė dore tė individit apo qarqeve tė
ngushta. Mos ta shprehim pakėnaqėsinė dhe pesimizmin vetėm gjatė
makiato-bisedave por tė ofrojmė propozime dhe projekte pėr ndryshim.

Elitave politike duhet tu ofrohen projekte konkrete dhe pėrfaqėsuesit
legjitim nė Kuvendin e Kosovės tė mos kėnaqen me pasivitetin e tyre
absolut tė cilėt presin tė marrin pagat e tyre tė majme sipas motos
“zgjate zot kėtė situate”. Pėr ketė gjė nuk mund tė fajėsohet askush nga
partitė politike, por ne si qytetar tė cilėt e zgjedhim pėrfaqėsuesin
tonė i cili duhet tė mbroj interesat tona.

Normalisht qė papunėsia e madhe dhe pagat e ulėta pėr policinė,
arsimin, shėndetėsinė e shėrbyesit civil janė faktor qė shprehin
pakėnaqėsi nė shoqėrinė tonė por ne nuk duhet tė harrojmė se gjendemi nė
fazėn e shtetndėrtimit.

Diplomacia e Kosovės
Hapja e pėrfaqėsive tona diplomatike nė qendrat kryesore botėrore dhe
akreditimi i diplomateve tanė u bė realitet. Tani lind pyetja se cila
ėshtė rruga e suksesit dhe ēfarė duhet tė jetė roli diplomatik i
pėrfaqėsuesve tė Kosovės jashtė shtetit; Roli i diplomatit dhe i ēdo
qytetari tė Kosovės, jashtė vendit mund tė jetė shumė i rėndėsishėm kur
ata gjejnė mbėshtetjen dinjitoze tė qeverisė.

Diaspora shqiptare e cila nuk ėshtė duke fituar respektin dhe
vlerėsimin e merituar nuk guxon tė lihet anash sepse fundamenti i lirisė
tė cilėn ne e gėzojmė sot ka njė histori tė pėrbashkėt me popullin
izraelit i cili me ndihmėn materiale dhe organizimin e diasporės, bėri
luftėn pėr themelimin e shtetit komb tė cilin ky popull nuk e kishin.

Kėtij grupi tė pėrzgjedhur njerėzish duhet ti garantohet pėrkrahja e
sinqertė dhe trajtimi i tyre dinjitoz e mos te shėrbejnė vetėm si
mbledhės taksash.

Shtetet e vogla me numėr tė vogėl tė personelit diplomatik duhet t’i
kushtojnė kujdes tė posaēėm arsimimit tė tyre profesional, qė duhet tė
jetė medoemos interdisiplinar. Shtetet e vogla zakonisht duhet tė kenė
diplomaci profesionale si shprehje tė nevojės sa i pėrket
profesionalizmit dhe tė dijeve tė shumta specifike.

Nė fakt, diplomacia ėshtė shkathtėsi e prezantimit tė shtetit, qė
reflektohet nė praktikė nė veprime tė shumta e tė ndryshme tė nxitjes,
ndėrmjetėsimit dhe tė lidhjes sė kontakteve nė rrafshin ndėrkombėtar, qė
nga vėzhgimi, studimi dhe raportimi objektiv.

Gjithashtu, janė tė llojllojshme format e realizimit tė detyrės sė
mbrojtjes sė interesave tė shtetit tė vet dhe tė shtetasve tė tij.
Kuptimi i gabuar i mesazhit tė shtetit partner mund tė shkaktojė
padashur komplikimet ndėrmjet shteteve.

Ndėr karakteristikat e rėndėsishme tė diplomatit tė mirė bėn pjesė
edhe ndjenja pėr masė tė caktuar dhe aftėsia pėr vetėpėrmbajtje, aftėsia
e komunikimit me njerėz, lidhja e kontakteve personale dhe miqėsive.

Provė pėr secilin diplomat janė pikėrisht etapat kur gjėrat ndėrmjet
dy shteteve nuk zhvillohen siē duhet dhe kur interesat e dy shteteve pėr
disa ēėshtje kyēe janė kundėrshtuese si ne rastin e Kosovės me Serbinė.

Derisa Serbia nė mėnyrė kategorike de jure e refuzon shtetėsinė e
Kosovės duke dėrguar rastin deri ne GJND por de fakto me eksportin e
mallrave tė destinuara pėr tregun e Kosovės nė vlerė mbi 300 mln euro nė
vit e ka pranuar shtetin e Kosovės.

Diplomati atėherė duhet tė jetė i vetėdijshėm se marrėdhėniet
ndėrmjet shteteve dhe qeverive mund tė prishen lehtė, tė zbriten nė
nivelin mė tė ulėt, por ėshtė shumė e vėshtirė tė pėrmirėsohen kėto
marrėdhėnie dhe zakonisht kjo kėrkon shumė mė shumė kohė dhe angazhim.

Diplomacia serbe nė kėtė rast ėshtė duke e zhvilluar njė diplomaci
mbijetese nė rastin e eksportit me Kosovėn por njėkohėsisht zhvillon
edhe diplomaci konfrontuese nė stilin e sistemit bipolar.

Serbia tani gjendet para njė sfide tė madhe tė pėrcaktimit te saj se
kah do tė shkojė! Oferta pėr integrime nė NATO dhe BE e cila pas njė
konsultimi tė brendshėm pritet tė vendoset me referendum do ishte rruga e
duhur pėr tė por njėkohėsisht kjo dmth. edhe divorcimi i saj me Rusinė e
cila do pushoj tė mbėshtet Serbinė nė OKB dhe ndoshta nė njė tė afėrme
tė shpejtė ta pranojė Pavarėsinė e Kosovės.

Kjo nuk do ishte ndonjė risi e madhe pasi qė me integrimin e Serbisė
nė strukturat euroatlantike do realizohej edhe pranimi i Kosovės nga vet
Serbia.

Sidoqoftė gjėrat po lėvizin dhe pėr ti dhėnė kėsaj lėvizje njė kah tė
mirė, sot mė shumė se kurrė ėshtė e kėrkuar njė diplomaci profesionale e
cila ndoshta Kosovės i mungon nė formėn e duhur.

(Autori vazhdon studimet master pėr shkencat politike nė
FernUniversität-Hagen, nė Gjermani)
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:05 am

Po na kėrcėnohet asimilimi?!

opinione - Faqe 4 F.0213043218510_m
Sevdail
Demiri


Sherri i vizave
Ashtu siē kanė nisur tė rrjedhin lumenjtė e rinj tė emigrimeve
shqiptare, kam dronė se nė regjistrimin e ardhshėm tė popullsisė nė
Maqedoni, shqiptarėt do tė dalin nėn 20 pėrqind, dhe me kėtė
automatikisht do tė futen nė kuotat e pakicave rome, turke, vllahe,
etj., duke humbur edhe tė gjitha privilegjet e tjera qė dilnin nga
Marrėveshja e Ohrit e pasluftės sė 2001-shit.

Atė qė Maqedonia, Serbia e Mali i Zi nuk e arritėn pėrmes mjeteve tė
dhunės, tashti nė mėnyrė shumė tė lehtė dhe tė sofistikuar po e arrijnė
nė kushte tė paqes! Tani, me ose pa vetėdije, nė kėtė qėllim tė keq,
atyre po u ndihmon edhe Bashkimi Evropian, pėrmes projektit tė
ashtuquajtur ‘liberalizimi i vizave’!

Emigrimet
Qė kur Evropa hoqi barrierat kufitare pėr kėto tre shtete tė
Ballkanit nė fund tė vitit tė kaluar, qindra-mijėra shqiptarė me tė
madhe po i braktisin vatrat e tyre shekullore. Pėr ēdo ditė, me dhjetėra
autobusė e mjete tė tjera po nisen drejt perėndimit me familje tė tėra
shqiptare nga Maqedonia, Lugina e Preshevės e Malėsia e Malit tė Zi, nė
kėrkim tė njė jete mė tė mirė ekonomike e sociale. Ato kryesisht i janė
drejtuar Belgjikės, Francės e shteteve skandinave, atje ku vėrehet
mungesė e popullatės, dhe shqiptarėt si racė e bardhė, po janė mėse tė
‘mirėseardhur’, kundrejt popujve tjerė aziato-afrikanė.

Thuhet se Presheva dhe rrethinat e saj pėr ēdo ditė po zbrazen nga
ikjet masive tė familjeve tė tėra shqiptare, tė shtyrė nga paperspektiva
dhe zullumi i formave tė ndryshme qė Serbia po e ushtron ndaj tyre
dekada me radhė. Po ashtu, edhe njė masė shumė e madhe e tė rinjve tė
papunė shqiptarė nė Maqedoni, me gjithė familje po ia mėsyjnė vendeve tė
perėndimit, ku ende po funksionon institucioni i azilit, pėr shkak tė
pasigurisė nė Maqedoni dhe problemeve tė saj tė theksuara nė raport me
Greqinė pėr kontestin e emrit.

Edhe shqiptarėt nėn Malin e Zi, tė cilėt tanimė disa dekadat e fundit
po tkurren me tė madhe nga trungu shqiptarė, pėrmes integrimit dhe
asimilimit, tani po pėrballen edhe me pėrforcimin e ndjeshėm tė
fenomenit tė emigrimit, si rezultat i heqjes sė vizave nga ana e
Bashkimit Evropian.

Pra, tani me tė vėrtetė po dalin nė shesh projeksionet tona dhe tė
disa analistėve, se ky proces i liberalizimit tė vizave, sa ėshtė i
mirė, aq ėshtė edhe i keq pėr bėrthamėn kombėtare tė shqiptarėve, e cila
gjithnjė e mė tepėr po pėson goditje tė rėnda nė kushte paqeje.

Me kėtė proces po goditen drejtpėrdrejt shqiptarėt pikėrisht nė ato
zona ku janė mė tė rrezikuar nga asimilimi, pra nė ato shtete ku nuk
kanė pushtet tė vetin real, siē ėshtė Maqedonia, Serbia e Mali i Zi. Dhe
kjo gjendje si duket edhe po u konvenon eksponentėve shqiptarė tė
pushteteve nė kėto shtete, meqė kėshtu po zvogėlohet numri i popullatės
shqiptare, dhe me kėtė edhe kėrkesat e tyre pėr punėsime, shkollim,
kushte jetese, etj.

Asimilimi
Pra, pėrpos rrezikut tė madh qė ekziston nė aspekt tė asimilimit tė
atyre shqiptarėve qė po emigrojnė nė vendet e perėndimit, kjo katrahurė
edhe mė keq do tė reflektohet nė statusin e ardhshėm politiko-juridik tė
shqiptarėve qė mbesin tė jetojnė aty ku i ka falė Zoti.

Ashtu siē kanė nisur tė rrjedhin lumenjtė e rinj tė emigrimeve
shqiptare, kam dronė se nė regjistrimin e ardhshėm tė popullsisė nė
Maqedoni, shqiptarėt do tė dalin nėn 20 pėrqind, dhe me kėtė
automatikisht do tė futen nė kuotat e pakicave rome, turke, vllahe,
etj., duke humbur edhe tė gjitha privilegjet e tjera qė dilnin nga
Marrėveshja e Ohrit e pasluftės sė 2001-shit.

Ndėrsa, shqiptarėt qė jetojnė edhe ashtu nė njė numėr simbolik nė
Serbi (Lugina e Preshevės) e Mal tė Zi, pėr pak vite do tė fshihen edhe
nga grafat e pakicave kombėtare nė kėto shtete dhe do tė asimilohen
tėrėsisht!
Lus Zotin, inshalla jam gabim!
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:05 am

Nuk mund tė ketė shtet multietnik me politika monoetnike

opinione - Faqe 4 F.0215014845359_m
Atdhe
Konica


1.
Projekti Shkupi 2014 mund tė konsiderohet si pjesė e njė politike tė
planifikuar shumė mė herėt nga organet qeveritare tė Maqedonisė pėr tė
paraqitur ketė shtet si njė shtet monoetnik. Maqedonia qė nga
marrėveshja ndėrkombėtare e Ohrit konsiderohet shtet multietnik, me
barazi pėr tė gjithė qytetarėt qė jetojnė aty pa dallime etnike, fetare
apo pėrkatėsie tjetėr. Por ēka po ndodh nė realitet ėshtė krejt diēka
tjetėr, njė gjendje tendencioze e cila fundin mund ta ketė tragjik.

Ndarjet gjithmonė shkaktojnė dhimbje dhe ėshtė e ēuditshme si ky
shtet i deklaruar si demokratik ende ėshtė nė gjendje ti shkaktojė
dhimbje qytetarėve tė vetė. Pasojat e politikave ndarėse janė me rreziqe
pėr vet ekzistencėn e shtetin si dhe stabilitetin e rajonit, prandaj
ėshtė pėrgjegjėsi e drejtėpėdrejtė e atyre qė qeverisin pėr tė evituar
kėto rreziqe.

Nėse shteti i Maqedonisė synon integrime euro-atlantike atėherė them
lirisht se kėto qė po ndodhin nuk pėrfaqėsojnė vlerat e botės
euro-atlanike, tė botės sė demokracisė, ku vlerat universale tė barazisė
nė mes tė popujve dhe njerėzve janė tė shenjta. Pėr mė tepėr, Maqedonia
ka nėnshkruar kartėn e Aleances sė Civilizimeve botėrore tė OKB-sė, dhe
nga ana tjetėr po i shkel parimet pėr tė cilat ka obligime ligjore.

Nuk mund tė ndėrtosh shtet multietnik me politika monoetnike.
Tendencat pėr tė shtrembėruar apo fshirė historinė e shqiptarėve, pėrmes
falsifikimeve siē ndodhi me rastin e enciklopedisė maqedonase apo duke
zvendosur shtėpinė Nėnė Terezės shqiptare katolike me plane pėr tė
ngritur kisha ortodokse sllave, do ta ēojnė Maqedoninė nė krizė
ndėretnike. Epilogu dihet dhe kėtė e dijnė mė sė miri udhėheqja politike
atje. Nėse duan shtet monoetnik, shtet tė Maqedonasve atėherė le ti
hapin letrat – le tė kėrkojnė ndarjen e shtetit le tė marrin pjesėn e
tyre dhe tė realizojnė ėndrrėn e tyre. Por kjo kursesi smund tė ndodh
duke tentuar tjetėrsuar autoktoninė e tokave etnike shqiptare.

Vetėm po ua kujtoj liderėve maqedonas, se politikat etnocentrike nuk
kanė pasur sukses as nė kohė tė totalitarizmit sepse shqiptarėt ishin
dhe mbeten tė vendosur pėr tė mbrojtur tokat e tyre me ēdo ēmim. Mirėpo
ėshtė tragjike tė mendosh se nė kohė demokracie mund tė rishfaqen neo-
Ēubrilloviqėt apo neo-Millosheviqėt. Ėshtė gati e pabesueshme qė derisa
Maqedonia kėrkon tė bėhet pjesė e integrimeve euro-atlantike, ajo i
shkelė parimet e saja me tė dy kėmbėt.

2.


Nė situatėn e krijuar, ėshtė e domosdoshme qė faktori shqiptar atje tė
ngritet nė nivelin e pėrgjegjėsive kombėtare e politike. Mirėpo, jo
vetėm ata. Kjo situatė kėrkon njė pėrgjigje kombėtare, njė pėrgjigje
koherente nė pėrputhje me interesin kombėtar. Andaj as udhėheqjet e
Shqipėrisė dhe Kosovės nuk duhet tė qėndrojnė indiferente. Aty ku preken
tokat shqiptare duhet tė jemi tė gjithė njė nė qėndrime.

Kurse sa i pėrket shqiptarėve nė Maqedoni, kam disa rekomandime. Sė
pari, problemin e krijuar me tendencat e deshqiptarizimit tė Shkupit
duhet trajtuar nė rradh tė parė nga aspekti kombėtar duhet kėrkuar
prezantimin dhe jo tė biem pre e djallėzive maqedonase pėr ta
thjeshtėsuar atė nė vetėm nė aspektin fetar. Disa zėra atje ofruan
zgjidhje fetare duke harruar pėr njė moment se fillimisht ne jemi
shqiptarė e pastaj vjenė feja. Doktrina jonė kombėtare ndėr shekujsh ka
qenė se kombi ėshtė para fesė pėr neve. Kjo ishte dhe ėshtė e vetmja
rrugė qė mundėsoi ta ruajmė substancėn tonė kombėtare tė kėrcėnuar
vazhdimisht.

Prandaj mendoj se kėrkesat e shqiptarėve duhet tė jenė tė formuluara
qartė. Sė pari, tė kėrkohet ultimativisht ndalja kėtij projekti
antishqiptar. Sė dyti, problemin duhet trajtuar nė tri aspekte: etnik,
fetar dhe kulturor. Nė aspektin kombėtar duhet kėrkuar qė nė qendėr tė
Shkupit tė vendosen vlerat mė tė denja tė kombit shqiptar, prej figurave
tė shquara deri te monumenti i Kongresit tė Manastirit pėr alfabetin
shqip.

Shqiptarėt e Maqedonisė duhet tė propozojnė qė fillimisht Shtatorja e
Skenderbeut tė largohet nga ai qorsokak qė gjendet nė ēarshi tė Shkupit
dhe tė vendoset nė njė vend qendror tė Shkupit ku e meriton tė jetė e
vendosur vepra e trimit shqiptar. Pastaj mos tė harrojmė edhe ndėrtimin e
njė monumenti pėrkujtues pėr Kongresin e Gjuhes Shqipe tė Manastirit qė
tė gjithė neve shqiptarėve na bėnė tė ndihemi krenar qė jemi shqitarė.

Kėsaj dua t’ia shtoj edhe ndėrtimin e njė monumenti historie pėr tė
nderuar edhe ata patriotė shqiptarė dhe ato familje tė mėdha shqiptare
tė trevave nga Maqedonia tė cilėt kontribuan shumė nė krijimin e shtetit
shqiptarė tė vitit 1912 siē ishte familja e Mehmet Pashė Deralles,
djali i tij Mehmeti etj., tė cilėt nė atė kohė nė bashkėpunim tė ngushtė
me Ismail Qemalin, Hasan Prishtinėn, Dervish Himėn, Ibrahim Temon,
Mid’hat Frashėrin etj, ideuan lėvizjen pėr pavarėsi nė vilajetet
shqiptare tė zgjojnė vetėdijen nacionale, tė zgjojnė bashkėkombasit e
vet prej territ osman pesė shekullor pėr tu bashkuar me nismėn pėr
pavarėsimin e Shqipėrisė nga perandoria Osmane.

Po ashtu aty mu nė qendėr tė Shkupit e kanė vendin luftėtarėt e
UĒK-sė fal tė cilėve u arrit marrėveshja e Ohrit dhe ekzistenca e
Maqedonisė, si dhe shumė figurave tjera intelektuale e kombėtare

Nė aspektin fetar duhet kėrkuar qė mbi themelet e shtėpisė sė Nėnė
Terezės tė ndėrtohet katedrala katolike shqiptare dhe krahas saj tė
ndėrtohet Burmali Xhamia dhe kisha ortodokse maqedonase.

Dhe nė aspektin kulturor, duhet ngulitur nė kokat e etnocentristėve
se trashėsigimia kulturore nuk ka pėrkatėsi, ėshtė e tė gjithėve.

3.
Nė fund dua qė tė gjithė shqiptarėve tė mi atje tu kujtojė amanetin e
lenė nga patritoti shqiptar: “Mos shikoni kisha e xhamia, Fej e
shqyptarit asht shqyptaria” sepse Vaso Pasha po ashtu na ka mėsuar edhe
qė “Shqiptarizmi ishte ombrella e pėrbashkėt e tė gjithė shqiptarėve,
“nga Tivari e nė Pėrvezė, njė ishte kombi, njė ishte gjuha, “Toskė e
gegė, Malci Jallia, janė njė komb, m’u nda s’duron” - e gjithė Kosova
dhe Ēamėria vendosmėrisht pėr njė komb luftonin”.

*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:05 am

Tė mbrojmė mendimin kritik dhe fjalėn e lirė - Albin Kurtin

opinione - Faqe 4 F.0215014955468_m
Gezim
Mekuli


Tė dashur miq,
tė dashur prindėr,
tė nderuara studente,
tė nderuar studentė,

Albinin Kurtin, kritikun ndaj politikave jodemokratike dhe zėdhėnėsin
e mendimit properėndimor e universitar, forcat regresive tė UNMIK-ut,
EULEX-it dhe ato fantike partiake duan tė na e izolojnė; fizikisht dhe
shpirtėrisht.

Albin Kurti nuk dėshirohet tė izolohet vetėm si individ; me kėtė
"kidnapim" tė z. Kurtit dėshirohet, ndėr tjerash, qė:

1. populli shqiptar tė frikėsohet e tė disiplinohet,
2. shqiptarėt tė mos mendojnė ndryshe nga ajo qė mendon EULEX-i,
UNMIK-u dhe Qeveria,

3. mendimi kundėrshtues e kritik tė mos ketė zhvillim progresiv,
4. rinia tė mos i bashkėngjiten lėvizjeve popullore pėrparimtare, siē
ėshtė sot VETĖVENDOSJE,

5. intelektualėve shqiptar t'u bėhet mė dije se tė kritikosh e
mendosh ndryshe ėshtė rrezik i madh ku tė rrezikohet edhe vet jeta,

6. mediave tė pavarura dhe tė guximshme tu mbyllet goja e tė mos
bėjnė asgjė tjetėr, pėrpos tė citojnė atė ēfarė thonė liderėt partiak
dhe njėshat e EULEX-it dhe UNMIK-ut,

7. tė kontrollohet lajmi shqip,
8. tė realizohet palestinizimi i territoreve.
Andaj, ne, agjencia e pavarur dhe pionierja e kritikės ndaj mediave
masive, Mekuli Press, fton studentėt dhe studentet, nėnat dhe
intelektualėt qė tė shprehin nė forma e mėnyra tė ndryshme e demokratike
pakėnaqėsinė ndaj tentimizolimit e "kindapimit" tė Albin Kurtit -
mendimit e fjalės sė lirė.
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:06 am

Kompromiset politike - pasojė e mungesės sė planit tė pėrbashkėt
ndėrshqiptar


opinione - Faqe 4 F.0215015205974_m
Fehmi
Ramadani


***
Politika shqiptare (andej dhe kėndej) nė njėzet vjeteshin e fundit
kishte baticat dhe zbaticat e saj. Nė Shqipėri, pas diktaturės kishte
shpresė se ky vend mė nė fund do tė ketė njė tranzicion tė shpejtė,
zhvillim demokratik dhe progres ekonomik. Pėr 18 vjet pėrpjekje dhe
sakrificė Shqipėria, ende nuk po mund tė kalojė rrugėn e tranzicionit
dhe po ecė me thembrėn e Akilit nė drejtim tė zhvillimit tė vlerave
demokratike e perėndimore. Ky vend jo gjithmonė me fajin e tė tjerėve ka
kaluar nėpėr sfida tė ndryshme, por edhe me fajin e politikave tė saj
tė ashtuquajtura tė “Kompromisit” dhe mungesės sė vizionit tė pėrbashkėt
integrues. Politika e saj pėr kėto vite nuk ėshtė treguar sa duhet e
pjekur, vigjilente dhe vizionare pėr nxjerrjen e kėtij vendi nga kriza e
sė kaluarės, por e dhe pėr hartimin e njė plani mbarėkombėtar tė
veprimit.

Elitat politike, si nė Shqipėri, Kosovė dhe trojet tjera shqiptare
nuk kishin njė plan tė pėrbashkėt, se si duhet tė zgjidhen ēėshtjet e
tyre tė pėrbashkėta kombėtare. Kėta politikanė ishin jo tė organizuar,
kishin njė politikė heterocentrike (tė shpėrndarė), pra nuk kishin njė
qendėr bashkėveprimi pėr sfidat qė kishte kombi gjatė kohėrave. Politika
e tyre ishte parciale, e krahinarizuar, jo largpamėse, me koncepte dhe
vizion jo tė qartė. Politika shqiptare mė shumė ishte njė politikė
poltroniste, servile, e pjesshme, njė politikė e ashtuquajtur e
kompromiseve, e cila nė tė shumtėn e rasteve ishte nė dėm tė ēėshtjes
kombėtare.

Gjatė kėtyre dy dekadave ka shumė argumente qė tregojnė se kjo
politikė kishte bėrė gabime tė mėdha duke pranuar zgjidhje tė pėrkohshme
tė problemeve tė saj kombėtare. Kompromisi nė politikė do tė thotė
lėshuarje pe nė mes palėve nė konflikt, apo kontestit. “Politika mė e
mirė e tė gjitha politikave ėshtė politika e kompromisit“ - thotė Henri
Kisinxher, ish-sekretar amerikan i Shtetit. Por, pėr t’u arritur
kompromisi gjatė njė kontesti duhet llogaritur shumė faktorė tjerė:
forca, rrethanat politike ndėrkombėtare, kapacitetet diplomatike,
resurset njerėzore e materiale, rezistencėn, etj.

Politika shqiptare nė disa periudha kohore nuk kishte llogaritur kėta
faktorė, por kishte pranuar kompromise jo tė favorshme pėr problemet e
saj tė pazgjidhura. Ja disa kompromise tė politikės shqiptare, tė cilat
mund tė llogariten si gjysmake, parciale dhe jo tė kėnaqshme tė ēėshtjes
kombėtare.

***
Shqipėria, edhe pas dy dekadave postkomuniste nuk ka arritur tė
tejkalojė tranzicionin e saj shoqėror dhe tė inkuadrohet nė Bashkėsinė
Evropiane. Politika e saj konfliktuoze, e korruptuar dhe jo vizionare ka
shkaktuar dėm tė madh nė imazhin e kėtij vendi dhe tė shqiptarėve nė
pėrgjithėsi.

Nė vitin 1991 kjo politikė nė vend qė tė ketė njė tranzicion tė lehtė
dhe tė ngadalshėm, ajo kishte lejuar qė ky vend tė leckoset deri nė
fund dhe tė shkatėrrohet insitucionalisht duke mohuar gjithēka nga e
kaluara e saj historike. Pastaj, nė vitin 1997 kjo politikė kishte
lejuar vetes “luksin” e shkatėrrimit total tė shtetit shqiptar, sikur ky
vend tė ishte pronė e baballarėve tė tyre, e jo djersė e gjak i
popullit shqiptar. Kjo tronditje e thellė kombėtare kishte ardhur nė
momentin mė kritik, sidomos pėr Kosovėn, sepse nė kėtė kohė Beogradi
kishte intensifikuar dhunėn serbe ndaj tyre. Nė vend qė shteti Shqiptar
tė ndihmonte Kosovėn, atij i duhej ndihma. Krejt kjo ishte pasojė e
politikės retrograde shqiptare.

Pa dyshim, se ndihmė tė madhe nė lėmshin e saj kishin dhėnė edhe
agjentura tė ndryshme tė huaja, tė cilat punon pėr interesa tė tyre,
sidomos agjenturat greke dhe jugosllave. Por, Zoti deshi qė kėtė
fatkeqėsi kombėtare ta kthej nė dinjitet dhe krenari kombėtare UĒK-ja nė
Prekaz tė Drenicės, duke i dhėnė fund politikės miope dhe tė pakuptimtė
shqiptare, por edhe sundimit qindvjeēar sllav nė Kosovė.

Gabim i madh politik i radhės ishte bėrė nė vitin 1986 nė Kretė tė
Greqisė, nė mes kryeministrit shqiptar Fatos Nano dhe kasapit tė
Ballkanit Sllobodan Millosheviq, me ē’rast kishte degraduar ēėshtjen
kombėtare duke i dhėnė mbėshtetje tė pakuptimtė kėtij krimineli nė
politikėn e tij.

Kompromisi politik nė mes Dr.Ibrahim Rugovės, ish presidentit tė
Kosovės me kriminelin Milloveshiq, pėr lejimin e kthimit tė studentėve
dhe nxėnėsve nėpėr objektet shkollore dhe universitare ishte njė gabim
tjetėr i rėndė i politikės shqiptare (kosovare), e cila edhe pse ishte
nėnshkruar, kurrė nuk u respektua nga regjimi i Beogradit, sepse ishte
njė mashtrim politik i zgjidhjes sė kėtij problemi. Pas dėshtimit tė saj
kishte filluar tė ushtrohej dhunė e egėr ndaj popullit tė Kosovės.

***
Vetėm fillimi i luftės nė vitin 1998 nė Kosovė kishte arritur sa do pak
tė ndėrgjegjėsojė politikėn shqiptare. Qeveria e atėhershme shqiptare
nuk e pengoi luftėn e Kosovės edhe pse kishte trysni tė madhe
ndėrkombėtare. Shqipėria ishte krejtėsisht nė ndihmė tė kėsaj lufte,
edhe pse forca e saj ishte mjaft e kufizuar. Vetėm prej 24 marsit 1999 e
deri nė qershor 1999 nė Shqipėri ishin strehuar rreth 500 mijė
kosovarė. Solidariteti ndėrvėllazėror ishte shumė i madh.

Vlen tė pėrmendet, se edhe gjatė luftės nė Kosovė kishte pėrpjekje tė
politikės sė kompromisit, por tė karakterit tė ndaljes sė konfliktit
dhe tė ashtuquajtur tė armėpushimit. Kjo politikė kishte ndodhur pas njė
ofensive serbe nė shtator tė vitit 1988 nė Drenicė, atėherė kur UĒK-ja
kishte humbur njėrin ndėr komandantėt mė tė spikatur tė saj Fehmi
Lladrovcin.

Kėtu ishte pranuar njė “Marrėveshje pėr armėpushim” dhe “Misioni
ndėrkombėtar verifikues”, i cili do tė kujdeset pėr respektimin e saj.
Kėtė mision e udhėhiqte William Walker, ambasador amerikan, i cili
ndihmonte faktorin shqiptar, sidomos pas deklarimit tė tij pėr masakrėn e
Reēakut, tė cilėn e kishte cilėsuar si krim kundėr njerėzimit. Mė
pastaj, kjo ngjarje ishte bėrė si preteks pėr ndėrhyrje ushtarake ndaj
Beogradit dhe bombardimin e Jugosllavisė sė mbetur.

Kompromisi i radhės vjen nė Konferencėn e Rambujesė gjatė vitit 1999
nė Paris, me ē’rast politika shqiptare kishte pranuar njė “Marrėveshje
tė pėrkohshme pėr Kosovėn”, pėr njė autonomi substanciale nė kuadėr tė
Jugosllavisė sė atėhershme. Edhe pse, kishte zėra kundėr saj, kjo
marrėveshje ishte pėrkrahur si nga faktori ushtarak dhe politik
shqiptar, ndėrsa Beogradi kishte refuzuar.

Mė 24 mars 1999 kishin filluar bombardimet e NATO-sė ndaj forcave serbe,
tė cilat kryenin krime tė rėnda nė Kosovė dhe vetėm pas 78 ditėsh, mė
10 qershor 1999 nė Kumanovė ishte arritur “Marrėveshja paqėsore”, pėr
tėrheqjen e tė gjitha forcave serbe nga Kosova dhe dislokimin e rreth 45
mijė trupave tė NATO-sė. Edhe sot e kėsaj dite nuk dihet pėr detajet e
kėsaj Marrėveshje, sepse faktori politik shqiptar as qė ishte marrė nė
konsideratė.


Kompromisi tjetėr i politikės shqiptare ishte pranimi i Rezolutės
1244 tė KS tė OKB-sė dhe instalimi i UNMIK-ut nė Kosovė. Kjo kishte
ardhur si pasojė e mosunitetit tė faktorit shqiptar dhe politikės sė tij
shkurtpamėse. UNMIK-u e kishte shndėrruar Kosovėn nė njė protektorat
ndėrkombėtar dhe ky vend ishte shndėrruar nė tokė tė gjithkujt dhe tė
askujt.

Plani i Ahtisaarit, si shtet i kushtėzuar ishte kompromisi tjetėr i
saj me bashkėsisė ndėrkombėtare, ndėrsa Beogradi nuk kishte pranuar njė
zgjidhje tė tillė. Ky plan Kosovėn e sheh si tokė tė gjithkujt:
Shqiptarėve, romėve, ashkalinjve, turqve, egjiptianėve, etj., ndėrsa
serbėt kanė status special dhe pėr ta vlejnė ligje tė veēanta. Rreth 5
pėr qind e tyre gėzojnė tė drejtat mė tė mėdha nė botė, nuk paguajnė
rrymė, ujė, shėrbime komunale, shėndetėsore dhe asnjė shėrbim shtetėror
tė Kosovės.

Kėta kanė privilegje tė ndryshme duke marrė paga tė dyfishta, ndėrsa
nuk kryejnė obligimet e tyre. Tė drejtat e tyre krahasuar me tė drejtat e
shqiptarėve tė Preshevės, Medvegjės dhe Bujanocit (tri komunave qė
administrohen nga Beogradi) janė shumė mė tė mėdha.

***
Kompromisi i radhės i faktorit shqiptar ishte “Marrėveshja e Konēulit”
nė Luginė tė Preshevės. Kjo Marrėveshje ishte nėnshkruar pėr ndėrprerjen
e konfliktit dhe zgjidhjen e problemit tė Luginės me mjete demokratike e
paqėsore, e cila kurrė nuk ėshtė realizuar dhe ishte njė mashtrim i
radhės.

Gjithashtu, Marrėveshja e Ohrit gjatė viti 2001 nė mes faktorit
shqiptar, Bashkėsisė ndėrkombėtare dhe maqedonasve ishte kompromisi
tjetėr, i cili parasheh avancim tė drejtave tė shqiptarėve nė shumė
sfera tė jetės shtetėrore. Edhe pse, shqiptarėt nė kėtė shtet jetojnė
rreth 35 pėr qind e tyre nuk kishin arritur tė marrin statusin e kombit
shtetėformues dhe tė jenė tė barabartė me sllavo-maqedonasit. Ata, sot e
kėsaj dite janė tė diskriminuar, pėrkundėr disa rezultateve tė
pamohueshme.

Pas Planit tė Ahtisarit, sihariqi tjetėr politik shqiptar ėshtė
pranimi i planit gjashtė pikėsh tė OKB-sė (Planit tė Ban Ki Munit), i
cili vuri nė sfidė tė madhe politikanėt shqiptarė, sepse Kosovėn e
trajton si problem tė pazgjidhur dhe obligon palėt tė bisedojnė pėr
statusin e kėtij vendi. OKB-ja nuk e njeh pavarėsinė e deklaruar tė 17
shkurtit tė vitit 2008 dhe ajo ka njė qėndrim neutral ndaj saj.

Pranimi i EULEX-it, si mision evropian nė Kosovė ėshtė dėshtimi
tjetėr i politikės shqiptare dhe kompromisi mė i dėmshėm ndaj kėtij
vendi, sepse ligji, drejtėsia, policia, doganat dhe shumė sfera tjera
shtetėrore do tė jenė nė duart e tyre. Pra, ky shtet bėhet mjaft i
cunguar nė funksionimin e tij dhe shumė varet nga faktori i huaj. Kosova
ėshtė njė shtet specifik nė botė.

Nėnshkrimi i “Protokollit policor” nė mes EULEX-it dhe Beogradit, pa
pyetur fare politikėn shqiptare ishte nėnēmimi i radhės ndaj saj. Kjo
ishte pranuar nga politikanėt shqiptarė, ndėrsa vetėm zėri i
“Vetėvendosjes” ishte kundėr saj.

Propozimi i njė Plani Evropian pėr Kosovėn ku parashihet qė pakica
serbe e kėtij vendi tė ketė njė status si serbėt boshnjakė tė Bosnjės.
Por, edhe planet tjera, si protokollet e njėpasnjėshme qė do tė vijojnė
nė tė ardhmen, sidomos me Beogradin tregojnė qartė se politika shqiptare
nuk konsiderohet faktorė serioz.

Politikės sė kompromisit ndaj ēėshtjet kombėtare duhet t’i vihet
kapaku njėherė e pėrgjithmonė, prandaj ėshtė pėrgjegjėsi e politikės
shqiptare tė hartojė plan tė pėrbashkėt politik nė mėnyrė qė tė gjitha
kėto padrejtėsi tė korrigjohen dhe tė shkojnė nė drejtim tė zgjidhjes sė
drejtė tė ēėshtjes sonė sė pazgjidhur kombėtare.

Gjergj Kastrioti Skėnderbeu thotė: ”Shkopinjtė njė nga njė thyhen
lehtė, ndėrsa kur janė sė bashku, ato nuk mund tė thyhen”. Kjo maksimė e
Skėnderbeut duhet tė shėrbej si udhėzues kryesor pėr politikėn
shqiptare se pa njė veprim tė pėrbashkėt nuk do tė ketė rezultate
konkrete.

Hartimi i planit tė pėrbashkėt dhe integrimi ndėrshqiptar janė
parakushtet themelor pėr arritjen e sukseseve kombėtare. Ndėrsa,
integrimi nė familjen evropiane duhet tė jetė synim i pėrhershėm i saj,
sepse kėtu shqiptarėt kanė njė ardhmėri mė tė sigurt, mė tė mirė dhe mė
tė ndritshme.

(Autori ėshtė sociolog dhe publicist i pavarur)
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:06 am

Mosreagimi ndaj sė keqes, faturė e shtrenjtė qė do ta paguajmė tė
gjithė


opinione - Faqe 4 F.0215015243105_m
Agon
Zhinipotoku


“Kur tė ēlirohemi nga robėria serbe dhe tė krijojmė shtetin, do
ta shihni se si do tė vjedhin kėta tanėt. Secili gjatė shekujve na ka
vjedhur dhe plaēkitur, por mė e tmerrshme do tė jetė kur tė na vjedhin
kėta tanėt dhe kur t’ia shesim pasurinė rrotave tė s’ėmės nga gjithė
bota dhe makro-vjedhėsve. Do tė vėrsulen kundėr nesh sikur shpend
grabitqarė. Atėherė pyetja mė e madhe dhe mė e pazgjidhshme do tė jetė -
si tė shpėtojmė nga njerėzit tanė?” - (Bruno Bashiq, disident kroat, i
vrarė nė Paris mė 1978, nga shėrbimi sekret jugosllav).

Ky konstatim i disidentit kroat mė asocoi me realitetin dhe
pėrditshmėrinė e shpėrfillur kosovare. Thuajse mbas pėrfundimit tė
luftėrave nė ish-Jugosllavi ka ngjarė qė, problemin mė tė madh shtetet
ta kenė me udhėheqėsit e tyre. Edhe ne ishim nė kėtė vorbull, prandaj
nuk bėnim pėrjashtim, edhe pse ishim mė tė etshėm pėr liri kombėtare e
sociale se tė tjerėt. Mirėpo, ai entuziazėm euforik, nuk na mbajti
gjatė. Pakėnaqėsia ndaj liderėve tanė u rrit tek popullata duke abuzuar
me qeverisje nė kurriz tė qytetarėve.

Shumėkush prej nesh ka ėndėrruar qė pas ēlirimit nga zgjedha e rėndė
serbe, pėr ne nuk do tė ketė sfida tė patejkalueshme, do tė jemi nė njė
mirėqenie mė tė mirė sociale, do tė kemi punė, siguri etj. Kuptohet qė
tranzicioni demokratik ėshtė i vėshtirė dhe kėtė e kanė pėrjetuar edhe
tė tjerėt si ne. Por, shumė shpejt ky entuziazėm i shfrenuar (qė ėshtė
normale pėr njė popull tė robėruar siē ishim ne) na u kthye nė bumerang.
Pakėnaqėsia u rrit dhe kjo po shprehet pėrmes mekanizmit tė votės sė
lirė (mė shumė se gjysma e qytetarėve nuk dalin pėr tė shfrytėzuar tė
drejtėn e tyre, por edhe ata qė votojnė shprehen tė pakėnaqur).

Ajo ēka mė preokupon mė sė shumti, ėshtė se tė gjithė jemi koshientė
pėr ato qė ndodhin, i shohim, i lexojmė, i pėrjetojmė dhe nuk reagojmė
fare. Do tė ilustroj vetėdijen reaguese tek mentaliteti oksidental
(perėndimor): psh. nė Itali qytetarėt protestojnė nėpėr rrugė pėr uljen e
cilėsisė sė makaronave, apo nė Francė fermerėt e qumėshtit pėr shkak tė
uljes sė ēmimit pėr 1cent nė litėr, derdhin qumėshtin e tyre nė platonė
e presidencės sė Shirak-ut, apo edhe nė kryeqytetin Lima (Peru) pėr
shkak tė ngritjes sė ēmimit tė biletave, digjen autobusėt nė shenjė
revolte (natyrisht sjellje jo e mirė) etj., e shumė e shumė protesta nė
anė tė ndryshme tė botės qė kanė demokraci tė qėndrueshme dhe intelekt
reagues ndaj padrejtėsive qė ju bėhen nga shteti. Kėto protesta pėr
gjėra kaq “tė vogla” pėr mentalitetin tonė tribal na lėnė gojėhapur dhe
para sė gjithash na duken gjėra tė kota. Ndodhė kjo, sepse ata dinė mė
sė miri ta ruajnė shtetin, por edhe tė protestojnė pėr tė drejtat e tyre
legjitime.

Njėmend kur shoh se pėr ēka protestojnė nė vendet e zhvilluara, edhe
mua mė duken dokrra kėto probleme, dhe e dini pse e them kėtė, sepse
krahasuar me problemet tona ato mbesin tė padukshme. Mirėpo, shteti i
tyre ka drejtuar kėto punė tė mėdha qė i kemi ne sot ende tė pakryera,
shumė mė herėt duke ju krijuar hapėsirė qytetarėve tė tyre tė reagojnė
pėr “gjėrat e vogla”. Tek ne psh. nuk reagojmė qė na shkelet sovraniteti
territorial, pėr Mitrovicėn, dhėnien e tenderėve, shkalla e lartė e
korrupsionit, pėr mėnyrėn e privatizimit (qė s’ka ku shkon ma keq), pėr
mungesėn e energjisė, punėsimin, varfėrinė, qeverisjen jo tė mirė,
sigurinė, respektimin e ligjit etj. Ndoshta nuk reagojmė, sepse na janė
bėrė shumė e nuk dimė nga t’ia nisim sė pari. Megjithatė, kjo dėshmon
vetėdijen tonė qytetare nė peshojė!.

Duket se pėr mosreagime kemi imunitet dhe jemi “tė pėrgatitur
gjenetikisht” nga e kaluara jonė e hidhur si komb, sepse kur ėshtė
dashur tė reagohet, nuk kemi qenė tė njė fjale, e kur jemi bėrė, jemi
vonuar dhe reagimi nuk ka pasur efekt. Mosreagimet e trasojnė rrugėn e
dėshtimeve tė sigurta, meqė nė hejbet tona plot halle mendojmė
provincialisht se personalja ėshtė mė e rėndėsishme se e pėrgjithshmja,
andaj tė parat i qesim para tė dytave.


Por ėshtė mendim i njohur botėrisht, se tėrėsia pėrbėhet nga pjesėt e
saj, shoqėria nga individėt dhe pėr problemet nė shoqėri dhe zgjidhjet e
tyre si pėrgjegjėsitė edhe tė drejtat i bartin tė gjithė. Andaj
keqpėrdorimin e taksave tona nuk e shohim si dėmtim tonin personal, por
vetėm si dėmtim qė nuk na prish punė, sepse e konceptojmė se vetėm nėse
dikush tė shti dorėn nė xhep dhe tė merr paratė, ajo tė dėmton dhe tė
shtyn tė reagosh, qė do tė thotė se, ēka ėshtė jashtė individuales, neve
nuk na bėn pėrshtypje fare, ndjenjė instiktive e jo racionale. Tė mos
reagosh, do tė thotė tė jesh i kėnaqur me kėtė gjendje qė ke dhe kėto
anomali shoqėrore qė ndodhin para syve tanė. A kemi tė drejtė tė sillemi
verbėrisht e tė ēuditemi pastaj!.

Kėta qė na qeverisin, ne i veshėm me pushtet. Dhe a dihet njė rast tė
vetėm se cili njeri i veshur me pushtet kushdo qoftė ai, doli mė pak i
pasur se sa tė bėhej i pushtetshėm?!!!. Unė nuk kam dėgjuar asnjėherė qė
udhėheqėsit tanė nuk pėrfituan nga pushteti (secili e din abdesin e
vet, thotė populli). Dhe nėse diku ėshtė vėrtetuar praktikisht thėnia e
Popperit se “tė paktė janė ata njerėz qė populli i vesh me pushtet dhe
nuk abuzojnė me tė”, kjo mė sė miri shihet nė rastin tonė dhe
tragjikisht po i ngjet Kosovės .

Ēuditėrisht e arsyetojmė korrupsionin e lartė nėpėr institucionet
tona se” na kanė vjedhur serbėt, e pėr kėta tanėt qė na vjedhin nuk
ėshtė dert se janė shqiptarė, edhe ua bėjmė hallall”, mirėpo samari yt,
tė shumtėn e herave, tė vret mė shumė se samari i huaj, dhe kėtė tani po
e pėrjetojmė. Pushtetarėt tanė pozitėn qė ua jep elektorati e
shfrytėzojnė “maksimalisht” tė pushtuar nga ndjenja se “njėherė u ka
ardh vera kah dera”. Dikur Faik Konica thoshte: ”Shqipėrinė e bėmė, por
si t’i bėjmė shqiptarėt”. A mos do tė thotė se kjo thėnie emblematike e
tij duhet tė pėrsėritet edhe pėr rastin e Kosovės!

Vetėdija jonė qytetare kultivohet dhe jep fryte vetėm nėse tė
pėrbashkėtėn, “tė huajėn” (qė ende nė vetėdijen tonė ėshtė ngulitur e
pėrgjithshmja si e tillė) e konsiderojmė si tonėn dhe bota na mat me
kėtė kuti. Realiteti ēdo ditė e mė tepėr e dėshmon se ende jemi larg
asaj qė e pret bota e civilizuar prej nesh.

Duhet ta dimė se shtetin e ndėrtojmė ēdo ditė me “gjėra tė vogla”
nėse vetėdijesohemi qė ato tė zėnė vendin e tyre ashtu siē duhet, sikur
figurat nė tabelėn e shahut. Dhe kėtė duhet ta bėjmė ēdo ditė, sepse tė
vėrtetėn pėr lidhjen midis qytetarit dhe shtetit, s’kemi nevojė qė ne si
shteti mė i ri ta shpikim, atė bota e qytetėruar e ka bėrė para nesh
shekuj me radhė: shteti duhet tė jetė vazhdimisht nė shėrbim tė
qytetarit, kurse qytetari vazhdimisht duhet tė punojė pėr shtetin. Aq mė
tepėr pėr pushtetarėt tanė duhet mėsohet fakti se edhe domethėnia e
fjalės “Ministėr” (ministrare-latinisht) dmth. shėrbim e jo sundim.

(Autori ėshtė politolog, bashkėthemelues i Qendrės pėr
Demokratizim dhe Integrime “DOXA”)
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:06 am

Aspektet pozitive tė procesit tė Kosovės nė GJND

opinione - Faqe 4 F.0215015500813_m
Fadil
I. Hoxha


Duket paradoksale tė thuhet se procesi i Kosovės nė Gjykatėn
Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė (GJND) ka aspekte pozitive ende pa u
pėrfunduar por kjo mund tė argumentohet. Me opinionin jo obligativ por
me peshė nė arenėn ndėrkombėtare, GJND do tė na tregojė shumė gjėra.
Pjesa qė ėshtė mė e rėndėsishmja nga ky proces me siguri do tė jetė vetė
opinioni i Gjykatės i cili do tė jetė faktor me rėndėsi tė
jashtėzakonshme nė ligjshmėrinė e pavarėsisė sė Kosovės. Ky proces po
ashtu do tė na tregojnė se sa i vėshtirė dhe kompleks ėshtė procesi i
krijimit tė shteteve tė reja nėn ombrellėn e ligjit aktual ndėrkombėtar.

Vetėm tani pasi lexuam qėndrimet e ekipeve ligjore tė ndryshme nė
GJND qoftė nė favor apo kundėr pavarėsisė sė Kosovės e kemi situatėn mė
tė qartė nė kuptimin se pse u veprua ashtu si u veprua nė procesin e
pavarėsisė sė Kosovės. Ka mendime se ne kemi mundur tė mbajmė njė
referendum dhe me kėtė e kishim zgjidhur ēėshtjen e pavarėsisė sė
Kosovės. Nė fakt referendumin e tillė do tė duhej ta kishte organizuar
qeveria e Kosovės e cila do ta bėnte kėtė pasi qė atė referendum ta
kishte shpallur presidenti i Kosovės. Nė njė situatė tė tillė do tė
vihej nė pozitė tejet delikate kryeadministratori i Kosovės i cili do tė
detyrohej qė ta shpallte atė referendum tė pavlefshėm duke pamundėsuar
Deklaratėn e Pavarsisė sepse nė kushte tė tilla ajo deklaratė do tė
ishte e paligjshme.

Njė akt i tillė i kryeadministratorit tė Kosovės do tė kishte pastaj
efekte shumė negative nė procesin e pavarėsimit tė Kosovės. Me njė
anulim tė tillė, kundėrshtarėt e pavarėsisė do tė kishin njė argument tė
fuqishėm kundėr pavarėsisė ndėrkohė qė njė nga argumentet e fuqishme tė
mbrojtėsve tė ligjshmėrisė sė pavarėsisė sė Kosovės ishte pikėrisht
mosanulimi i Deklaratės sė Pavarėsisė nga OKB pėrkatėsisht
kryeadministratori i Kosovės.

Kryeadministratori i Kosovės nuk kishte mundėsi qė tė shpallte tė
pavlefshme Deklaratėn e Pavarėsisė sė Kosovės sepse pas asaj deklarate
menjėherė u mblodh Kėshilli i Sigurimit por ndėrkohė (jo pa qėllim ajo
deklaratė u bė ditėn e diel) disa shtete tashmė e kishin njohur
pavarėsinė e Kosovės dhe kėshtu Kėshilli i Sigurimit ishte i pėrēarė
ndėrmjet shteteve qė tashmė e kishin njohur pavarėsinė dhe
kundėrshtareve tė pavarėsisė. Nė kėto kushte prandaj OKB e kishte tė
lehtė tė deklaronte se do tė mbante qėndrim neutral nė kushtet e
mospajtimeve tė shteteve pėr Deklaratėn e Pavarėsisė.

Natyrisht qė tri shtetet anėtare tė pėrhershme tė Kėshillit tė
Sigurimit, SHBA, Britania e Madhe dhe Franca do tė vinin veto ndaj
ēfarėdo tendence pėr anulim tė pavarėsisė por skenari i realizuar u
tregua perfekt pa patur nevojė pėr veto. Nė mbledhjen e mbajtur nga
Kėshilli i Sigurimit vetėm njė ditė pas shpalljes sė pavarėsisė ishte
vetėm Rusia nga 15 anėtarėt e Kėshillit tė Sigurimit qė pėrkrahu Tadiqin
nė kėrkesėn e tij pėr anulimin e Deklaratės sė Pavarėsisė.
Kundėrshtarėt e pavarėsisė kėshtu pėsuan fiasko tė vėrtetė.

Ēėshtja tjetėr qė procesi nė GJND na tregoi ėshtė kuptimi i sė
drejtės pėr vetvendosje tė popujve. Nė shumė analiza dhe deklarata tė
ndryshme tek ne kjo ēėshtje mė shumė interpretohet me aspekte
emotivo/folklorike se sa nė frymėn e gjedjes faktike dhe interpretimit
tė ekspertėve ndėrkombėtar e sidomos vetėvendosja deri nė ndarje jashtė
kontekstit kolonial.

Ēėshtja e vetėvendosjes sė popujve dhe krijimit tė shteteve nė bazė
tė kėtij principi jashtė kontekstit kolonial ėshtė ēėshtje mjaft e
debatueshme dhe zakonisht janė shtetet qė i ikin kėtij debati sepse mund
tė paramendohet kaosi nė botė sikur kjo e drejtė t’i njihej ēdo populli
qė kėrkon shkėputje nė bazė tė kėtij parimi. Nė praktikė zbatohet
parimi i rasteve veē e veē. I tillė ėshtė edhe rasti i Kosovės. Nė kėtė
aspekt i kemi edhe deklaratat e ekipit tonė pėrfaqėsues nė GJND por edhe
tė shteteve mike e nė veēanti tė deklaratave tė SHBA dhe Mbretėrisė sė
Bashkuar.

Ekipi ynė ligjor dhe miqtė tanė nuk potencuan tė drejtėn e popujve
pėr vetėvendosje duke i ikur kėtij debati meqė edhe vet pyetja nga ana e
Serbisė ėshtė nėse shpallja e pavarėsisė sė Kosovės ėshtė nė pajtim me
tė drejtėn ndėrkombėtare. Duhet thėnė megjithatė se ekipi ynė ligjor nė
GJND dhe pėrkrahėsit e pavarėsisė thanė qė nuk duan debate sa i pėrket
tė drejtės pėr vetvendosje por nėse kjo ēėshtje shtrohet para gjykatėsve
atėherė Kosova e ka atė tė drejtė meqė nė tė gjitha dokumentet
ndėrkombėtare pėrfshirė rezolutėn 1244 flitet pėr popullin e Kosovės.
Sipas Kartės sė OKB-sė popujt janė ata qė e bartin tė drejtėn pėr
vetėvendosje.

Po ēfarė nė fakt u shqyrtua nė GJND sa i pėrket ligjshmėrisė sė
Deklaratės sė Pavarėsisė sė Kosovės? Po tė shikojmė deklaratat e
shteteve qofte nė favor tė pavarėsisė sė Kosovės qoftė kundėr, ishin dy
aspekte kryesore qė u diskutuan dhe atė se ēfarė thoshte ligji i
pėrgjithshėm ndėrkombėtar dhe rezoluta 1244. Tek ligji i pėrgjithshėm
ndėrkombėtar esenca e debatit ishte qė ky ligj nuk e aprovonte por as
nuk e ndalonte ndarjen (secesionin) dhe se nė fakt ėshtė neutral nė kėtė
aspekt. Kėtė e thanė pėrkrahėsit e pavarėsisė sė Kosovės dhe e dėshmuan
mjaft mire kėtė argument. Kundėrshtarėt e pavarėsisė sė Kosovės u
munduan ta thonė tė kundėrtėn por pa argumente bindėse.

Nė anėn e pėrkrahėsve tė pavarėsisė pėrveē tė tjerash ishte qasja e
njė prej profesorėve mė tė mirėnjohur tė sė drejtės ndėrkombėtare James
Crawford qė nuk la vend pėr dyshim nė tezėn e neutralitetit tė ligjit
ndėrkombėtar ndaj deklaratave tė pavarėsisė. Profesori Crawford bile aty
nė prezencė tė gjyqtarėve shpalli pavarėsinė e Australisė Jugore “si
qytetar i devotshėm por i pakėnaqur i Australisė”. “A mos kreva unė
ndonjė akt ndėrkombėtar tė gabuar nė prezencėn tuaj?”, pyeti profesori
anėtarėt e Gjykatės dhe u pėrgjigj “natyrisht qė jo”. Mė tutje profesori
Crawford vazhdoi tė shpjegojė se deklaratat e lėshuara prej dikujt janė
“njė grumbull fjalėsh tė shkruara nė ujė”. Ajo qė ėshtė e rėndėsishme
ėshtė efektiviteti i asaj deklarate dhe ajo qė ndodh mė tutje, sidomos
reagimi i komunitetit ndėrkombėtar. Pra nėse ajo deklaratė do tė
pranohet apo dėnohet.

Duhet cekur patjetėr edhe kėtė qė e tha profesori i nderuar Crawford:
“U tha se deklaratat e pavarėsisė si tė tilla janė tė paligjshme.
Historikisht ato ishin metodė kryesore prej tė cilės dolėn shtetet e
reja. Qyshkur dhe me cilin proces ligjor ato u bėnė tė paligjshme?”.
(10.12.2009, icj-cij.org). Pra ku ėshtė evidenca se deklaratat e
pavarsisė janė tė jashtėligjshme e meqė ajo evidencė mungon atėherė kjo
tregon se kundėrshtarėt e pavarėsisė ishin pa argumente.

Duke pare kėto argumente ne mund tė kuptojmė mėnyrėn se si u veprua
gjatė shpalljes sė pavarėsisė dhe pse u bėnė hapat qė u bėnė. Ne nuk
patėm njė referendum sepse do tė komplikohej situata me prezencėn
ndėrkombėtare e nė anėn tjetėr ne i kemi pėrfaqėsuesit tanė tė cilėt e
shpallėn Deklaratėn e Pavarsiseė jo si deputet tė Kuvendit tė Kosovės
por si pėrfaqėsues tė popullit dhe si tė tillė ata shprehėn vullnetin e
popullit. Deklarata e Pavarėsisė nuk ishte nė kundėrshtim me ligjin
ndėrkombėtar dhe ishin shtetet sovrane tė cilat me njohjet qė i bėnė
pavarėsisė sė Kosovės e legalizuan atė proces. Skenar tjetėr real nė
rastin tonė as qė mund tė kishte.

Aspekti tjetėr i diskutimit kishte tė bėnte me analizėn e rezolutės
1244 tė Kėshillit tė Sigurimit. Pra nėse me pavarėsinė e Kosovės ishte
shkelur kjo rezolutė. Duhet thėnė se kjo analizė nuk kishte vetėm efekte
tė vėrtetimit tė ligjshmėrisė sė pavarėsisė sė Kosovės por ėshtė njė
ndihmė e madhe edhe pėr analistėt dhe politikanėt tanė. Disa analistė
dhe politikanė tanė pėr fat tė keq e keqinterpretojnė kėtė rezolutė sa
herė qė pėrmendet duke e paramenduar si diēka qė i shėrben Serbisė pėr
faktin se aty pėrmendet sovraniteti dhe integriteti territorial i tė
ashtuquajturės RFJ qė u pasua nga Serbia.

Ėshtė interesant se si u analizua kjo rezolutė nga dy taborret
kundėrshtare. Kundėrshtarėt e pavarėsisė sė Kosovės ceknin se rezoluta
1244 garantonte sovranitetin e Serbisė por gjithnjė dėshtonin qė ta
provojnė kėtė duke u thirrur nė preambulėn e rezolutės (jo obligative)
dhe nė anekset e kėsaj rezolute dhe nuk merreshin fare me pjesėn
normative apo pjesėn operative siē thuhej tė rezolutės pėrndryshe pjesės
thelbėsore ku janė vendimet (obligative) pėr detyrat e misioneve
ushtarake dhe civile nė Kosovė pėrkatėsisht KFOR-it dhe UNMIK-ut. KFOR-i
i ka detyrat e veta nė pikėn 9 tė rezolutės ndėrsa UNMIK-u nė pikėn 11.

Kėshilli i Sigurimit nė pikėn 11 kishte vendosur qė detyrat e
UNMIK-ut ndėr tė tjera do tė ishin qė:
- Tė vendoste njė autonomi substanciale dhe vetėqeverisėse pėr Kosovėn
deri nė statusin pėrfundimtar duke marrė parasysh Marrėveshjen e
Rambujesė dhe Aneksin 2,
- Tė kryente funksionet civile duke i bartur kompetencat nė
institucionet e Kosovės pasi qė ato tė krijoheshin,
- Dhe mė e rėndėsishmja ishte: qė tė lehtėsonte procesin politik qėllimi
i tė cilit ishte definimi i statusit tė Kosovės duke marrė parasysh
Marrėveshjen e Rambujesė.
- Nė fazėn pėrfundimtare do tė bėnte mbikėqyrjen e transferit tė
autoritetit nga institucionet e pėrkohshme nė institucionet e themeluara
pas procesit politik

Ka edhe tė tjera por i pėrmenda ato mė tė rėndėsishmet. Nga kėto qė u
cekėn mė lartė shihet qartė se kemi tė bėjmė me njė gjendje kalimtare
deri nė pėrcaktimin e statusit final tė Kosovės. Lehtėsimi i procesit
politik duke u bazuar nė Marrėveshjen e Rambujesė nė fakt ishte
argumenti kryesor i pėrkrahėsve tė pavarėsisė sepse Kėshilli i Sigurimit
kishte thėnė se procesi politik duhet tė merrte parasysh vetėm
Marrėveshjen e Rambujesė dhe nuk pėrmend as sovranitetin e RFJ-sė dhe as
parimet sipas Aneksit 2 (ku pėrmendet integriteti i RFJ-sė).

Siē thotė edhe vetė paragrafi kemi tė bėjmė me njė proces politik qė
tė definohet statusi i Kosovės i cili askund nuk shpreh dhe nuk kėrkon
pajtimin e Serbisė. Pra njė proces dhe jo njė gjendje statike siē
interpretohet gabimisht. Dhe pėr tė kuptuar mė tej duhet shikuar edhe
Marrėveshjen e Rambujesė e cila parashikon njė prezencė ndėrkombėtare qė
do tė qėndronte nė Kosovė 3 vite e pas kėsaj do tė kishim njė
konferencė ndėrkombėtare ku do tė pėrcaktoheshin mekanizmat pėr
zgjidhjen e statusit tė Kosovės dukė marrė parasysh vullnetin e popullit
tė Kosovės dhe mendimet e palėve tė ndryshme.

Pra vullneti i popullit tė Kosovės ishte argumenti kryesor nė
pėrcaktimin e statusit tė Kosovės dhe aty nuk pėrmendej kurrfarė
aprovimi nga ana e Serbisė meqė nė marrėveshje pėr pėrcaktimin e
statusit thuhet “do tė merret parasysh vullneti i popullit dhe opinionet
e autoriteteve relevane”. Kėtu shihet qartė dallimi ndėrmjet fjalės
opinion apo mendim dhe pajtim qė dallojnė thelbėsisht gjė qė vėrteton
tezėn se nuk kėrkohej aprovimi (pajtimi) i Serbisė pėr statusin e
Kosovės.

Ekipi ligjor i yni dhe pėrkrahėsit e pavarėsisė kishin argumente tė
fuqishme sepse ata pėrmendėn rezoluta tė ndryshme tė Kėshillit tė
Sigurimit e sidomos rezolutėn 1251 e aprovuar pak ditė pas rezolutės
1244. Rezoluta 1251 kishte tė bėnte me rastin e Qipros dhe bėnte thirrje
pėr njė Qipro tė bashkuar dhe nuk lejohej kurrfarė ndarje e atij shteti
e as ndonjė njohje e Qipros Veriore. Njė gjuhė e tillė nuk figuron fare
nė rezolutėn 1244. Kjo u shpjegua dhe u tha se po tė kishte qėllim
rezoluta 1244 ta mbante Kosovėn pjesė tė Serbisė atėherė ajo do tė
kishte referenca tė njėjta si rezoluta 1251 apo rezoluta tjera dhe nė
mėnyre eksplicite do tė ndalonte pavarėsinė e Kosovės. Meqė nė rezolutėn
1244 nuk kishte referenca tė tilla atėherė u pėrfundua se kjo rezolutė
ishte neutrale ndaj statusit tė Kosovės. Ky neutralitet natyrisht nuk e
pengonte shpalljen e pavarėsisė.

Ky shpjegim nė fakt na tregon se pse ne nuk duhet tė tmerrohemi sa
herė qė pėrmendet rezoluta 1244. Duhet kuptuar se rezolutat e Kėshillit
tė Sigurimit mund t’i aprovojė dhe t’i shfuqizojė vetėm Kėshilli i
Sigurimit dhe askush tjetėr. Ne mund tė dalim dhe tė bėjmė protesta
kundėr rezolutės e ēfarė tė duam por nuk ka kurrfarė efekti nė Kėshillin
e Sigurimit. Nė fakt ne mund t’i kundėrvihemi Serbisė dhe strukturave
paralele pikėrisht me rezolutėn 1244 si dokument qė ėshtė i pranuar
unanimisht nė bashkėsinė ndėrkombėtare qoftė nga ata qė e pranojnė
pavarėsinė e Kosovės qoftė nga kundėrshtarėt e pavarėsisė.

Nė rezolutėn 1244 nuk ka vend pėr asnjė institucion tė Serbisė. Kjo
rezolutė qartazi i thotė prezencės ushtarake (NATO-s) se duhet tė mbajė
paqen dhe sigurinė nė Kosovė dhe tė pengojė kthimin e forcave ushtarake,
policore dhe paramilitare tė Serbisė nė Kosovė. Kėtu nė fakt qėndron i
tėrė thelbi i rezolutės se Serbia nuk do tė guxojė as tė mendojė pėr
ndonjė qasje ushtarake nė Kosovė. Ka ndonjė spekulim se “Tadiqi do t’i
sjellė tanket nė urėn e Ibrit” me kėtė apo atė datė apo nė kėtė apo atė
kohė por ato gjėra mund tė jenė vetėm nė fantazinė e atyre qe fantazojnė
nė Beograd apo ndonjėrit tek ne qė dėshiron tė bėhet interesant para
publikut.

Hyrja ushtarake e Serbisė nė cilėndo pjesė tė Kosovės nuk mundet dhe
as qė do tė ndodhė ndonjėherė sepse kjo do tė thoshte konfrontim direkt
me forcat e NATO-s tė cilat qėndrimin nė Kosovė e arsyetojnė pikėrisht
me mandatin nė bazė tė rezolutės 1244. Pra duke qenė se pėr aspektin
ushtarak Serbia nuk mundet as tė ėndėrrojė ndonjė kthim nė Kosovė ndėrsa
nė aspektin civil nuk ka ndonjė funksion nė Kosovė ne do tė mund tė
pėrdorim kėto argumente dhe tė shtrijmė autoritetin nė tė gjitha pjesėt e
Kosovės duke pėrfshirė veriun.

Nė kėtė aspekt ne mund tė themi se Serbia nuk mund tė kontrollojė
ndonjė territorr nė Kosovė sepse nuk ka territor qė kontrollohet aty ku
nuk ke organet qė quhen “tė dhunshme” siē janė ushtria dhe policia.
Serbia po ashtu nuk ka asnjė funksion civil nė Kosovė sipas rezolutės
1244 sepse vet rezoluta nuk parasheh ndonjė institucion tė Serbisė nė
Kosovė. Serbia nuk ka tė drejtė tė mbajė kurrfarė zgjedhjesh nė Kosovė
po sipas rezolutės 1244. Nė kėto gjėra rezoluta nuk ėshtė neutrale por
decidive. Natyrisht tė gjitha kėto argumente mund tė parashtrohen para
atyre qė ende nuk e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės pėrndryshe tek
shtetet qė e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės mjafton Kushtetuta e saj.

Nga sa u tha na tregon se ne kishim tė drejtė nė shpalljen e
pavarėsisė sonė por nuk e bėnim kėtė me ndonjė shpjegim tė argumentuar
por me fraza tė pėrgjithshme. Ne kishim edhe keqinterpretime tė
rezolutės 1244 tė cilat i shfrytėzonte mjaft mirė Serbia. Por pas
procesit nė GJND ekziston njė qasje krejt tjetėr. Edhe njė analist i
Serbisė, Vladimir Gligorov do tė thoshte kėtė:
“Duke lexuar deri tani argumentet e paraqitura nė GJND mendoj se mund tė
konkludoj se ekipi i Serbisė ka shpresa vetėm nėse Gjykata sjell njė
vendim politik e jo njė vendim tė bazuar nė drejtėsi. Kjo ėshtė mė se e
qartė sidomos po tė kemi parasysh paraqitjen e pėrfaqėsuesve tė
Mbretėrisė sė Bashkuar. Njė paraqitje e shkurtė por e jashtėzakonshme e
profesorit Crawford, sipas tė gjithė pjesėmarrėsve i konsideruar si
autoriteti mė i madh nė kėtė fushė, vėshtrohet si definitive”.
(12.12.2009, www.pescanik.net)

Argumentet e parashtruar gjithsesi qė tregojnė aspekte qė janė
pozitive pėr Kosovėn. Kėtu ka vend ajo shprehja popullore se “kush i bėn
gropėn tjetrit bie vet brenda nė tė”. Serbia u mundua me tė gjitha
mjetet qė ta zhbėnte pavarėsinė e Kosovės duke e ngritur si ēėshtje nė
nivel ndėrkombėtar ani pse gjithnjė kishte luftuar pikėrisht kundėr
internacionalizimit tė ēėshtjes sė saj. Tani me procesin nė GJND ėshtė
Serbia ajo qė po i bėn njė shėrbim tė madh Kosovės.

Paradoksale por e vėrtetė sepse GJND nuk ka mundėsi qė tė shpallė tė
jashtėligjshme pavarėsinė e Kosovės sepse tek e fundit janė me dhjetėra
shtete qė janė anėtarė tė OKB-sė e qė janė bėrė shtete njėjtė si Kosova.
GJND do tė japė njė opinion ligjor me tė cilin sė paku do tė jetė
neutral dhe meqė nuk e shpall tė jashtėligjshme pavarėsinė e Kosovės
praktikisht e ndihmon atė qė tė vazhdohet me njohjet nga shtetet e tjera
dhe natyrisht inkuadrimin nė organizata tė ndryshme ndėrkombėtare.
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:07 am

Kujt i djeg e vėrteta

opinione - Faqe 4 F.0216005857633_m
Shpendim
Iseni


Maqedonizimi i Shkupit bėhet tash e 50 vjet mė parė,
kėtė shqetėsim e kemi shprehur vite me radhė dhe, gjithnjė kemi thėnė e
shkruar pėr Shkupin shqiptar kėndej Vardarit dhe pėr Shkupin e
maqedonasve andej Vardarit. Projekti Shkupi 2014 ėshtė vetėm njė
kontinuitet i asaj qė ka nisur decenie mė parė si dhe njė
kundėrpėrgjigje pėr arabizimin dhe turqėzimin e Shkupit shqiptar pėr tė
cilin asnjėherė nuk u tha asnjė fjalė

Ditėve te fundit jemi dėshmitar tė drejtpėrdrejt se si dikush
mundohet ta shtrembėrojė tė vėrteten dhe tė plasojė gėnjeshtra me tė
vetmin qėllim: tė tentojė e t’i dobėsojė pozitėn e njė partie politike
shqiptare. Dėgjuam shumė tė pavėrteta sikundėr qė ishte edhe pallavra se
kinse vendimi pėr ndėrtimin e kishės ėshtė marrė nė mandatin kur nė
qeveri ishte VMRO-PDSH, kishė kjo qė do tė jetė pjesė e projektit
“Shkupi 2014” gjė qė nuk ėshtė aspak e vėrtet. Ē’ėshtė e vėrteta,
vendimet edhe sot e kėsaj dite i merr vetė Gruevski, i cili qeverinė e
personifikon me vetveten e tij dhe pėr gjėra nacionaliste as qė e pyet
dikė!

Sė kėndejmi u mor edhe vendimi pėr ndėrtimin e kishės por jo nė
kuadėr tė Shkupit 2014, projekt ky qė nė atė periudhe qeverisjeje as qė
njihej si projekt. Shkupi 2014 ėshtė projekt i qeverisjes VMRO-BDI dhe,
kėtė fakt askush nuk mund ta mohojė e as do mjete tė informimit si dhe
do Artana e Ramadana qė na u servirėn tė gatuar nėpėr kuzhinat e
nėntokės maqedonase.

Njė gjė duhet pasur parasysh: vendimi i marrė nga ana e qeverise se
atėhershme ishte vendim i gabuar nė procedurė (si tė gjitha vendimet
vetanake tė Gruevskit) dhe qė nė start pamundėsonte ndėrtimin e kishės
nė qendėr tė Shkupit sepse ishte vendim kryekėput nė kundėrshtim me
Kushtetutėn dhe ligjet e vendit (sipas Kushtetutės Maqedonia ėshtė
shtetet sekular) ndaj dhe, pas ankesės sė bėrė nga ana e disa partive
opozitare dhe organizatave joqeveritare deri te Gjykata Kushtetuese, ky
vendim alla-gruevskiane u abrogua. Abrogimi i kėtij vendimi e shfajėson
tėrėsish PDSH-nė ne raport me kishėn ortodokse sllave e cila sėrish u
gjend nė Shkupi 2014.

Pėrkundėr kėtyre fakteve dikush po mundohet edhe mė tej tė derdhė
mjegull mbi tė vėrtetėn! E vėrteta mbetet gjithnjė njė, nuk ka dy tė
vėrteta pėr njė fenomen! Por, nė rastin konkret, cila ėshtė e vėrteta?! E
vėrteta ėshtė se Gruevski e kuptoi gabimin e bėrė mė parė dhe gjatė
kėtij mandati (pra ne qeverisjen me BDI) e ndryshoi vendimin e marrė
dhe, nė vend tė ndėrtimit tė kishės nga ana e qeverisė bashkė me BDI-nė
solli vendim tė ri qė tė bėjė bartjen e tokės nga prona shtetėrore deri
te komuniteti sllavo-ortodoks me ē’rast edhe de facto dhe de jure u
mundėsua ndėrtimi i kishės nė qendėr tė Shkupit.

Funksionarėt e BDI-sė jo njėherė deklaruan se nė momentin kur ky truk
i Gruevskit do tė bėhet realitet atėherė edhe ne si pjesė e qeverisė do
tė kėrkojmė qė trualli i Burmali Xhamisė t’i hedhet BFIM-sė dhe, edhe
kjo tė nis me ndėrtimin e xhamisė nė qendėr tė Shkupit! Kjo ėshtė e
vėrteta dhe, kjo e vėrtetė nuk mund tė shtrembėrohet duke e akuzuar
PDSH-nė me njė projekt pėr tė cilėn nuk ka lidhje! Pra,
bashkė-vendimmarrėse pėr ndėrtimin e kishės sllavo-ortodokse nė qendėr
tė Shkupit ėshtė BDI-ja dhe jo PDSH-ja.

Njė e vėrtetė tjetėr ėshtė edhe fakti qė, nė qeverisjen VMRO-PDSH
Gruevski u pėrpoq qė ta kalojė njė kishė “nė miniaturė”, pra, njė objekt
me njė arkitekturė tė pėrmasave tė vogla! Ndėrsa sot, nė qeversijen
VMRO-BDI kemi njė objekt grandioz, me njė arkitekturė qė ia zė frymėn
tėrė sheshit tė Shkupit!

Satana nėn petkun e engjėllit
Kisha e cila sot ėshtė pjesė e projektit Shkupi 2014 ėshtė vendim i
VMRO-BDI dhe jo siē pretendohet t’i hidhet faj partisė tjetėr shqiptare.
BDI duhet tė mbajė pėrgjegjsi para qytetarėve shqiptare dhe muslimanėve
se cili ishte pazari i tyre politik qė lejuan tė bartet toka nė qendėr
tė Shkupit pėr komunutetin ortodoks ndėrsa po sipas kėtij koalicioni
qeveritar pėr komunitetin islam nuk paska vend nė qendėr tė Shkupit.
Ėshtė e padrejtė dhe joproduktive pėrpjekja qė kjo marrėveshje e
fėlliqur tė mbulohet pėrmes akuzave tė pabaza duke i derdhur mbi
PDSH-nė. E vėrteta vonon por kurrė nuk harron!

Kjo qeveri e koalicionit VMRO-BDI solli njė vendim pėr realizimin e
projektit Shkupi 2014, nė tė cilin kontestuese nuk ėshtė vetėm kisha por
i tėrė projekti nė tė cilin gjendet edhe kisha grandioze e VMRO-BDI-sė
dhe, ēuditėrisht, askush nuk hedh faj mbi partinė shqiptare nė pushtet
por akoma akuzohet PDSH-ja se paska faj pėr kishėn i cili gjendet nė njė
projekt tėrėsisht antishqiptare e qė pėr miratimin e tė cilit ėshtė
dashur edhe pėlqimi i shqiptarėve tė BDI-sė.

Njė pėrfaqėsues i BDI-sė qė paskėsh nėnshkruar nė 13 dokumente pėr
bashkėpunim me shėrbimet sekrete maqedonase (kėshtu u tha nė atė
emision!) gjatė debatit televiziv nė emisionin “Rruga drejt” akuzoi
pėrfaqėsuesin e PDSh-sė se pse kjo parti hala nuk nisi me ndėrtimin e
xhamisė nė qendėr tė Tetovės. Pėr kėtė xhami luftoi PDSH-ja, ndėrsa
BDI-ja luftoi dhe ia arriti qėllimit qė nė qendėr tė Tetovės t’i ndajė
tokė edhe komunitetit ortodoks pėr tė ndėrtuar njė kishė
sllavo-ortodokse.

Ndėrsa, pse akoma pushteti lokal i Tetovės nuk arriti qė ta nis
ndėrtimin e xhamisė nė qendėr tė Tetovės pėrgjigja qėndron nė politikėn
antishqiptare dhe antiislame e BDI-sė, e cila, assesi nuk po mbledh
guxim qė t’i thotė Gruevskit qė nė njė buxhet tė ardhshėm shtetėror
duhet tė parashihet buxhet edhe pėr ndėrtimin e kėsaj xhamie! Le ta
shfletojnė arkivin dhe do tė shikojnė se nė kohėn e PDSH-sė nė buxhetin
shtetėror ekziston edhe njė zė qė parashihet mjete financiare pėr
fillimin e ndėrtimit tė kėsaj xhamie.

Gjithsesi, nga Buxheti shtetėror ishin ndarė mjete financiare edhe
pėr ngritjen e bibliotekės universitare nė Tetovė (pėr ē’gjė assesi nuk
jepnin leje strukturat e BDI-sė), pėr salla sportive etj. Ardhja e
BDI-sė nė pushtet stopoi, madje shprehu interesim pėr tė shkatėrruar ēdo
projekt shqiptar tė nisur gjatė koalicionimit VMRO-PDSH!

Shkupi ishte qendėr e Dardanisė. Po sot?
Dihet botėrisht se PDSH me themelimin e Institutit pėr trashėgimi
kulturore hodhi hapat e para drejt njė akademie shqiptare, ndėrsa BDI jo
vetėm qė e shkatėrroi kėtė projekt madhor kombėtar por edhe lejoi punėn
dhe botimin e Enciklopedisė Maqedonase tė Akademisė sė arteve dhe
shkencave maqedonase e cila ėshtė e barasvlershme me projektin famėkeq
tė Ēubrilloviqit si dhe me planet fashizoide tė Millosheviqit!

Ēuditėrisht, pėr kėtė vepėr satanizuese asnjėherė nuk u kritikua Ali
Ahmeti dhe as ai tjetri i “nėnshkrimit 13 faqėsh” por vetėm Gruevski. Nė
momentin kur po mbėshtetej pėr muri ministri i Gruevskit i cili po
tenton qė t’i mbysė nxėnėsit tanė tė klasės sė parė me maqedonishten e
tij, ēuditėrisht, armiqtė e shqiptarėve amnistohen dhe kėrkohet njė
shqiptar i cili do tė shndėrrohet nė “mish pėr top” tė strukturave tė
shėrbimeve sekrete maqedonase.

Pėr hir tė sė vėrtetės duhet thėnė njė gjė: maqedonizimi i Shkupit
bėhet tash e 50 vjet mė parė, kėtė shqetėsim e kemi shprehur vite me
radhė dhe, gjithnjė kemi thėnė e shkruar pėr Shkupin shqiptar kėndej
Vardarit dhe pėr Shkupin e maqedonasve andej Vardarit.

Projekti Shkupi 2014 ėshtė vetėm njė kontinuitet i asaj qė ka nisur
decenie mė parė si dhe njė kundėrpėrgjigje pėr arabizimin dhe turqėzimin
e Shkupit shqiptar pėr tė cilin asnjėherė nuk u tha asnjė fjalė. Ky
ėshtė shqetėsimi vėrtetė dhe jo ajo se ēka do tė bėjnė nė pjesėn e tyre
maqedonasit.

Fare nė fund: kurrė asnjė shqiptar nuk ka mohur se nė tė kaluarėn
Shkupi ka qenė kryeqendėr e Dardanisė! Po atėherė, edhe lokaliteti i
sotshėm nė rajonin e Gjilanit, Novobėrda, kur ishte qytet, Londra dhe
Parisi njiheshin si katundet mė tė mėdha nė botė!
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:07 am

Corpus Delicti, zoti Kermabon!

opinione - Faqe 4 F.0216005951435_m
Alma Lama

“Gjykatėsi ėshtė dėnuar kur krimineli ėshtė shfajėsuar.” Kjo
maksimė e latinit tė famshėm Publilius Syrius, u bė edhe njė herė
aktuale ndėrsa data 10 shkurti erdhi pėr tė tretėn herė, sė bashku me
kujtimin pėr vrasjen e dy tė rinjve nė sheshin kryesor tė Prishtinės,
vetėm e vetėm sepse po ushtronin njė nga tė drejtat themelore qė bėn
pjesė nė listėn e tė drejtave tė njeriut, protestėn.
Sesi rrodhėn ngjarjet pas vrasjes sė dy tė rinjve, janė njė tregim i
njohur; sekuestrime, arrestime tė anėtarėve tė VETĖVENDOSJES, burgosja e
liderit tė kėsaj lėvizjeje Albin Kurti, largim i policėve romunė nga
Kosova pa u ndėshkuar, por jo dhe gjykimi e dėnimi i policėve tė
UNMIK-ut.
Mungoi gjykatėsi qė do tė duhej tė ndėshkonte krimin, por nė vend tė tij
u dėnua drejtėsia qė fali kriminelėt. Sė paku moralisht. E kjo ėshtė
drejtėsia nė radhė tė parė e organizatės mė tė rėndėsihme nė botė,
Kombeve tė Bashkuara, e mė pas ajo e njė shteti qė bėn pjesė nė
Bashkimin Evropian, Rumanisė. Pėrzierja apo ndarja e kompetencave apo
zingjirėve komandues mes organizatės dhe anėtarėve tė saj nuk i
interesojnė askujt, aq mė tepėr familjeve tė tė vrarėve. Fakti ėshtė se
UNMIK-u apo vetė OKB-ja nuk dėshmoi asgjė mė shumė se vėrtetimin e
sentencės sė njohur: njė krim ku marrin pjesė shumė veta mbetet pa u
ndėshkuar.
Dhe do tė ndalej kėtu rrėfimi pėr 10 shkurtin sikur saga e turpit tė
drejtėsisė ndėrkombėatre nė Kosovė tė mos vazhdonte rrugėtimin e saj.
Misioni i Bashkimit Evropian qė ka ardhur pėr tė vėnė drejtėsi nė nė
kėtė vend, gjė qė vendorėt kanė dėshmuar me sukses se nukn e bėjnė dot,
EULEX-i bėri tė njėtin gabim- ra nė grackėn e ndėshkimit tė atyre qė
patėn mė pak faj, nėse faj mund tė konsiderohet e drejta pėr tė
protestuar, siē ėshtė ta zėmė nė Iranin e sotėm tė Ahmadinejadit.

Nė kohėn kur tė gjithė po prisnim me padurim tė binte nė rrjetėn e
misionit evropian pėr polici dhe gjyqėsi, ndonjė “peshk i madh” i sojit
tė peshkaqenit, soj i cili duket se nė Kosovėn e pasluftės ėshtė
kultivuar me shumicė, misioni EULEX do tė rifillojė procesin gjyqėsor
ndaj Albin Kurtit, pikėrisht pėr ngjarjet e 10 shkurtit.

Njė zhvendosje e vėmendjes pėr tė mos u pėrballur me dėshtimin nė
zėnien e “peshqve tė mėdhenj”, apo frika nga e vėrteta se EULEX, nuk
ėshtė misioni qė pritėn me shpresa tė mėdha shumica e qytetarėve tė
Kosovės, se mė nė fund po instalohej njė pushtet qė do tė vendoste
sundimin e ligjit, si e vetmja garanci pėr ta bėrė kėtė vend?

Apo ėshtė thjeshtė njė hakmarrje personale ndaj Albin Kurtit dhe
lėvizjes VETĖVENDOSJE qė me kohė e parashikuan dėshtimin e EULEX-it, kur
ende nuk e mbante as kėtė emėr. Mund tė ketė persona nė EULEX qė
mendojnė se izolimi apo ndėshkimi i Albin Kurtit mund tju ndihmonte pėr
ta pėrmirėsuar imazhin e dėmtuar, jo aq pėr faj tė tij, sesa si pasojė e
komplikimeve diplomatike dhe ligjore, e mė sė shumti falė dėshtimit nė
terren pas vendosjes sė tij nė Kosovė. Sido qė tė jetė, njė gjė ėshtė e
sigurtė: kushdo qė pėrfiton nga krimi, ėshtė fajtor pėr tė.

Nga ana tjetėr ėshtė interesant tė shpjegohet fakti qė nė mesin e 1200
dosjeve pėr krime tė rėnda qė i ka lėnė trashėgim UNMIK-u, kjo iu ka
rezultuar si mė e rėndėsihmja apo mė e ngutshmja. Si duket, bosėt e
korrupsionit apo kriminelėt e luftės do tė mund tė qėndrojnė edhe pėr ca
ditė nė liri se ju bėn mirė, ose mund tė qėndrojnė pėrgjithmonė, se ju
bėn edhe mė mirė. Dhe e dini pse? Sepse “ushtrisė” blu tė gjeneralit
Kermabon i mungon guximi. Guximi pėr tė ndėrmarrė arrestimi tė
rėndėsishme, guximi pėr tė hyrė nė pjesėn veriore, ose “mbretėrinė e
krimit”, e mbase guximi pėr tė prishur rehatinė...


Por EULEX, duke rihapur rastin e gjykimit tė Albin Kurtit dhe jo duke
e mbyllur atė, siē do tė ishte e udhės ka bėrė njė gabim strategjik, tė
cilin nuk e ka pėr herė tė parė , e qė do t’i kthehet nė bumerang. Dhe
ja pse.

Sė pari ka dalė kundėr vullnetit tė qytetarėve tė Kosovės, pasi askush
prej tyre nuk beson se Albin Kurti ka faj pėr vrasjen e protestesve.


Sė dyti ka dalė kundėr tė gjitha organizatave tė rėndėsishme pėr tė
drejtat e njeriut, tė cilat kanė pohuar se me 10 shkurt policia e
UNMIK-ut ka dhunuar tė drejtėn pėr jetė tė dy qytetarėve tė Kosovės. Pėr
EULEX-in do tė kishte mjaftuar ta zėmė raporti i Amnisty International
dhjetor tė vitit 2007, njė organizatė me renome botėrore, e cila
gjithashtu arriti nė pėrfundimin e mėsipėrm dhe se gjykimi ndaj Albin
Kurtit ishte njė rast i "motivuar politikisht."

Por edhe sikur tė kishte lexuar raportin e hetimeve tė brendshme qė
ka bėrė UNMIK-u nė lidhje me kėtė ngjarje, i cili ka dalė nė pėrfundimin
se vdekja e Mon Balajt dhe Arben Xheladinit dhe plagosja e rreth 80
demonsruesve tė tjerė erdhi si pasojė e pėrdorimit pa kriter tė plumbave
tė skaduar nga njėsia e policėve romunė, zyrtarėt e EULEX do ta kishin
kuptuar se fajtori ėshtė tjetėrkund.

Madje edhe momenti i rihapjes sė gjykimit ėshtė i gabuar; vetėm dy
ditė para festės sė pavarėsisė sė Kosovės. Pra rihapja e gjykimit tė
Albin Kurtit, ku kėrkohet shpallja e tij fajtor, nė mėnyrė indirekte pėr
vrasjen qė kanė kryer policėt romunė, vėrtetė nuk ėshtė njė veprim i
zgjuar politikisht. Ky akt vetėm sa e rrėnon edhe mė tej reputacionin e
EULEX-it, i cili tashmė duket se ka kundėr edhe njė pjesė tė mirė tė
shoqėrisė civile.

Dhe armiqėsimi me shoqėrinė civile ka pasojat e veta. Ajo do tė
kishte qenė pėrkrahėse e flaktė sikur EULEX tė ndėrmerrte hapat qė do tė
ndihmonin nė vendosjen e drejtėsisė nė kėtė vend, si konsolidimi i
policisė, gjyqėsisė qė ėshtė njolla e errėt e kėtij shteti, mbyllja e
pikave doganore nė veri dhe bllokimi i kontrabandės, futja nė sistem e
pjesės veriore dhe shuarja e strukturave paralele, rikthimi i gjykatėsve
nė Mitrovicė dhe vėnia nė funksion e saj, deri tek arrestimi i
kriminelėve tė luftės dhe peshqve tė korrupsionit, qė pėrmendėm mė
sipėr, pasi nė kėtė vend korrupsioni ēdo ditė e mė shumė po bėhet
rregull dhe jo pėrjashtim.

Nė vend tė tyre ky mision ka vendosur tė merret me njė gjykim politik
dhe tė padrejtė ndaj Albin Kurtit, gjykim i cili pėrveē tė tjerash
ėshtė edhe humbje kohe dhe shpenzim i kotė energjishė.

Dhe e dini pse zoti Kermabon? - Sepse Corpus Delicti akuzon dikė
tjetėr!

(Autorja ėshtė analiste pranė gazetės Kosova Sot)
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:07 am

Merhaba PDK, Elveda LDK

opinione - Faqe 4 F.0216010059470_m
Faik
Miftari



Pas fitores sė PDK-sė dhe humbjes sė LDK-sė nė garėn pėr
kryetarin e Prizrenit nė rundin e tretė (ribalotazh), tė mbajtur me 31
janar 2010, nga disa qytetarė tė Prizrenit u pėrcoll me refrenin
”Merhaba PDK, Elveda LDK”, qė do tė thotė ”Mirė se erdhe PDK, lamtumirė
LDK”.



Shkaqet e humbjes sė LDK-sė nė Prizren datojnė qysh mė herėt qė nga
viti 2007, pas shtatė vitesh udhėheqjeje tė LDK-sė, gjegjėsisht dy
mandate tė njėpasnjėshme tė fituara, nė zgjedhjet komunale tė mbajtura
nė vitin 2007, edhe pse nė rundin e parė kandidati i LDK-sė z.Eqrem
Kryeziu ishte nė njė epėrsi prej 1.000 votash ndaj rivalit tė tij tė
PDK-sė z.Ramadan Muja, nė rundin e dytė humbi nė balotazh me njė epėrsi
prej 2.000 votash, falė neglizhencės apo mospėrfilljes, apo ndoshta edhe
“lodhjes” sė kryetarit tė atėhershėm z. Eqrem Kryeziu pas udhėheqjeje
shtatėvjeēare.



Edhe pse komuniteti turk ishte i gatshėm ta mbėshtet atė edhe pėr njė
mandat, lidershipi aktual i LDK-sė nė Prizren, e mospėrfilli dhe nuk
tregoi interesim pėr njė marrėveshje tė tillė, e cila i u kthye si
bumerang pasi qė komuniteti turk ishte ai qė e pėrcaktoi fituesin nė
zgjedhjet komunale tė vitit 2007, dhe atė pikėrisht nė Mamushė ku PDK-ja
fitoi rreth 2.000 vota qė ishte e mjaftueshme pėr fitoren e PDK-sė nė
Prizren.



Edhe pse gjatė mandatit dyvjeēar udhėheqės tė PDK-sė nė Prizren,
PDK-ja nuk tregoi shkathtėsi nė udhėheqjeje, edhe pse i mbėshtetur fortė
nga qendra, nga kryeministri aktual i Kosovės z.Hashim Thaqi, u zhyt qė
nė fillim nė pėrplasjet e brendshme tė taborėve brenda PDK-sė, tė asaj
tė ashtuquajtur tė “meritokracisė” dhe asaj tė profesionalizmit, e cila
vazhdoi gjatė gjithė mandatit udhėheqės dyvjeēar tė PDK-sė nė Prizren.



Pėrkundėr kėsaj LDK-ja nė opozitė nuk e shfrytėzoi nė maksimum rolin e
saj opozitar, ndoshta edhe nga mos pėrvoja e tė qenit nė opozitė, pas
shtatė vjet udhėheqjeje dhe qėndrimi nė pozitė, sidomos nuk bashkėpunoi
sa duhet me subjektet tjera opozitare, qė herė herė ishin mė tė zėshėm
se vet LDK-ja, edhe pse ishin nė numėr shumė mė tė paktė se LDK-ja si
forcė kryesore opozitare nė Prizren.



Nė vend se tė shfrytėzojė kėtė dobėsi tė PDK-sė nė Prizren, LDK-ja qė
nė start bėri gabim me zgjedhjen e kandidatit Hanefi Muharemin, edhe
pse dorėn nė zemėr, ai ka fituar maksimumin e votave nė Prizren dhe ka
pas njė mbėshtetje tė fortė tė elektoratit prizrenas, pasi qė diferencėn
prej 1.500 votash nė dobi tė rivalit tė tij z.Ramadan Muja nė rundin e
parė, nė balotazh arriti ta barazoj nė “fifti – fifti”.



Edhe pse pat zėra brenda degės sė LDK-sė kundėr kandidimit tė
z.Hanefi Muharemit, kėto zėra u amortizuan me mjaft sukses pa ndonjė
pėrplasje tė madhe brenda LDK-sė.



Sipas mendimit tim gabimi kardinal i LDK-sė nė Prizren ishte
moskandidimi i lidershipit aktual tė degės sė LDK-sė nė Prizren z.Eqrem
Kryeziut, i cili ka pas dashtė qė pikėsėpari pėr interesat partiake tė
sakrifikojė interesat vetanake, pasi qė njohėsit e aktualitetit politik
prizrenas ishin tė gjithė tė mendimit se z.Eqrem Kryeziu do tė ishte
fitues i sigurt nė Prizren nė garėn pėr kryetar, por ka pas edhe asi
zėra, por shumė mė pak, qė po tė kandidohej Eqrem Kryeziu do tė kishte
fituar mė pak vota se Hanefi Muharemi.



Gabimi i dytė kardinal i LDK-sė nė Prizren ka qenė, pas balotazhit
kur rezultati ishte i barabartė”fifti-fifti”, me akuza tė tė dyja palėve
rivale pėr fitore tė njėrės apo tjetrės palė, nė vend se LDK-ja tė
kėrkojė, tė qėndrojė dhe tė angazhohej maksimalisht me tė gjitha
mekanizmat e saj pėr rinumėrimin e votave nė qendėr tė numėrimit nė
Prishtinė, sikurse qė ndodhi nė Gjilan, ku pas rinumėrimit u konkludua
se epėrsia ishte rreth 1.000 vota mė tepėr nė favor tė Qemajl Mustafės
tė PDK-sė.



Po tė rinumėroheshin votat nė qendrėn e numėrimit, epėrsia do tė
ishte minimale nė favor tė LDK-sė nė Prizren. LDK-ja u vetėkėnaq me
shpalljen apo daljen nė votime pėr herė tė tretė, edhe pse pas kėsaj ka
qenė e ditur prej njohėsve tė mirė tė rrethanave politike nė Prizren, do
tė ketė humbjen e sigurt, pėr shkak tė distancės sė gjatė kohore prej
45 ditėsh nė raport me rundin e dytė, dhe se rivali i saj PDK-ja do tė
pėrdori tė gjitha mekanizmat e saja pėr tė arritur fitoren, gjė qė
ndodhi, dhe atė me njė epėrsi tė konsiderueshme prej afro 4.000 vota
epėrsi.



Gabimi i tretė i LDK-sė ishte mosangazhimi i saj sa duhet lidhur me
komunitetet nė Prizren, e sidomos tė atij turk. Edhe pse komunitetet nė
Prizren, kanė hyrė nė koalicion me PDK-nė, pasi kanė qenė vendimet e
strukturave partiake tė tyre nė qendėr nė Prishtinė, dhe trusnisė sė
partnerit tė tyre PDK-sė, fare pa u konsultuar me bazėn e tyre, ashtu qė
ka pas mjaft hapėsirė pėr tė vepruar shumė mė tepėr nė bazėn e
komuniteteve pėr tė pėrfituar votat e tyre.



Kėtė si shembull mund tė ilustrojė me lagjen e Kurillės, ku ėshtė
bastioni i elektoratit turk, edhe pse kandidati i LDK-sė z.Hanefi
Muharemi pati njė epėrsi mbi 1.000 vota ndaj rivalit tė tij z.Ramadan
Muja, nė ribalotazh pas punės sė pandėrprerė 24 orėsh dhe trusnisė sė
ushtruar tė KDTP-sė dhe PDK-sė, bile nė kuluare politike flitet se edhe
kanė fjetur nė lagjen e Kurrillės, nė ribalotazh apo rundin e tretė
arritėn ta amortizojnė dhe tė kthejnė rreth 900 vota nė favor tė
kandidatit tė PDK-sė z.Ramadan Muja.



Gabimi i katėrt i LDK-sė ishte edhe mospėrfillja e kandidatit pėr
kryetar tė komunės sė Prizrenit z.Ruzhdi Rexha, i cili nė rundin e parė
doli i treti nė votime me njė sukses mjaft solid tė elektoratit tė
fituar, dhe pas kėsaj dalja e tij nė krah tė PDK-sė, ka pas njė
konotacion tė duhur politik nė pėrcaktimin e votuesve tė tij qė e
pėrkrahėn nė rundin e parė dhe e pėrfillėn atė edhe nė balotazh.



Gabimi i pestė i LDK-sė ishte qė gjatė rundi tė tretė apo
ribalotazhit nė garėn pėr kryetarin e Prizrenit, LDK-ja nė teren ka
punuar mė tepėr me elektoratin votues qė kanė votuar nė balotazh, pėr
t’i sensibilizuar ata tė dalin prapė nė votime, dhe aty kėtu edhe nė
ndonjė votues qė nuk ka dalė nė votime, PDK-ja pėrkundrazi nė teren ka
punuar mė tepėr pėr tė evidencuar dhe pėr tė angazhuar ata votues qė nuk
kanė dalė fare nė votime nė balotazh, duke i shfrytėzuar tė gjitha
mekanizmat pėr tė joshur ata pėr tė dalė nė votime, dhe se pėr mendimin
tim kėtu qėndron edhe suksesi i fitores sė PDK-sė nė Prizren, pasi qė
pjesėmarrja nė votime nė rundin e tretė ka qenė mė tepėr, rreth 5.000
votues, prej tė cilėve rreth 4000 votues kanė votuar pro PDK-sė mė tepėr
dhe vetėm rreth 1.000 votues pro LDK-sė mė tepėr, nė krahasim me rundin
e dytė apo nė balotazh tė votimeve.



Ėshtė indikativ se numri i votuesve dhe rezultatet nė zonat rurale
(fshatrat) ka qenė pėrafėrsisht i njėjtė sikurse nė rundin e dytė, aty
kėtu diku ka pas njė rritje apo zvogėlim minimal tė votave pėr njėrėn
apo tjetrėn palė, numri i votuesve nė qytet ka shėnuar njė rritje tė
konsiderueshme, i cili edhe e pėrcaktoi fituesin, e sidomos kyē ishte
pėrcaktimi i votuesve tė lagjes Kurrilla i cili e vulosi fitoren e
PDK-sė nė Prizren. Kėtu nė thelb qėndron edhe esenca e strategjisė sė
fitores sė PDK-sė nė Prizren ndaj LDK-sė.



Gabimi i gjashtė i LDK-sė nė Prizren ishte edhe mos gjetja e formulės
sė amortizimit tė projekteve kapitale qendrore qė PDK-ja me mjeshtėri i
proklamoi gjatė gjithė fushatės zgjedhore nė Prizren e qė ishin:
Autostrada Vėrmicė- Merdar, Universiteti i Prizrenit dhe Hidrocentrali i
Zhurit, edhe pse tė tria kėto projekte ishin nė kompetencat e
realizimit tė nivelit qendror dhe i takojnė kompetencave qendrore tė
qeverisė, qė nuk kanė tė bėjnė fare me administratėn komunale, e as qė
ka mundėsi teorike tė financojnė, tė realizojnė apo tė mbikėqyrin kėto
tri projekte kapitale tė parapara me rėndėsi vitale pėr Kosovėn.



Normal qė edhe Prizreni do tė pėrfitojė me kėto projekte si nė
aspektin e zhvillimit ekonomik, energjetik dhe arsimor, tek njė pjesė tė
elektoratit prizrenas ėshtė pjek fakti, se nė qoftė se PDK-ja nė
Prizren humb, atėherė edhe kryeministri Hashim Thaēi do tė ngre duart
nga kėto tre investime kapitale, dhe se nė rast se pėr kurrgjė tjetėr
atėherė medoemos duhet tė votohet pėr PDK-nė pėr kėtė qėllim,
elektoratit e ”gėlltiti” kėtė “karrem”qė e lansoi me plot sukses PDK-ja e
pėr tė cilin LDK-ja nuk kishte pėrgjigje.



Gabimi i shtatė me rrallė i LDK-sė nė Prizren ishte gjuha qė e
pėrdori LDK-ja nė Prizren gjatė fushatės zgjedhore, ishte e tillė qė nuk
korrespondon me kulturėn e qytetarit prizrenas i cili ēmohet pėr
urtėsi, butėsi e maturi. Edhe pse kandidati pėr kryetar nga radhėt e
LDK-sė z.Hanefi Muharremi nė fjalimet e t’ia ka qenė mjaft i matur, i
balancuar dhe i kujdesshėm, dhe se vetėm nė debate direkte me rivalin,
edhe atėherė kur ėshtė provokuar ka reaguar nė momente me njė tonė mė tė
ashpėr, por gjuha qė e pėrdori z.Eqrem Kryeziu lidhur me Universitetin,
e z sidomos z.Lutfi Haziri lidhur me komunitetet, kanė sjell kundėr
efekt te njė pjesė e caktuar tė elektoratit prizrenas.



Edhe pse nuk ishte fare e pėrafėrt me gjuhėn qė e pėrdori z.Astrit
Salihu kandidati i PDK-sė nė gara pėr kryetarin e Prishtinės, por nė
disa nuanca tė theksuar i u ėshtė afruar apo pėrngjarė fjalorit tė tij
nė Prishtinė. Pėrkundrazi PDK-ja pėr habi tė gjithėve, pėrdori njė gjuhė
relaksuese, tė balancuar dhe mbi tė gjitha joshėse, qė e ka dalluar
prej zgjedhjeve tė mėparshme kur ka pėrdorė gjuhė tė nivelit tė ultė,
fyese,denoncuese e kėshtu me rrallė.



Nuk mund tė anashkalojė e tė mos pėrmend fjalimin e Fatmir Limės nė
lagjen e Kurrillės, pėr tė cilėn do tė bėjė njė vėshtrim tė posaēėm pėr
tė, i cili ka bėrė jehonė tė madhe nė mesin e qytetarėve prizrenas, e
sidomos tė lagjes sė Kurrillės, dhe se si i tillė ka pas ndikim tė
drejtpėrdrejt nė njė pjesė tė caktuar tė elektoratit prizrenas.



Kulminacioni i gabimeve tė LDK-sė ishte java e fundit, apo 5 ditėt e
fushatės zgjedhore, tė rundit tė tretė apo tė ribalotazhit, me ē’rast
PDK-ja i ka aktivizuar tė gjitha kapacitetet e veta strukturale partiake
qė nga anėtari nė nėndegė e gjer nė strukturat mė tė larta partiake e
qeveritare, duke pėrfshirė nė fushatė gati tė gjithė ministrat aktual,
zėvendėsministrin dhe kryeministrin z.Hashim Thaēi. Pėrkundėr kėsaj
kryesia qendrore e LDK-sė dhe ministrat aktual tė LDK-sė e lanė nė
mėshirė pothuajse kryesinė e degės sė LDK-sė nė Prizren, qė e dha
maksimumin e vet nė garė pėr kryetarin e Prizrenit, dhe se plotėsisht
qėndron thėnia e z.Haziz Hodės ” se ne jemi nė garė pėr kryetarin e
Prizrenit, jo me z. Ramadan Mujėn, por me qeverinė dhe kryeministrin e
Kosovės, z.Hashim Thaqi”, qė me tė vėrtet ishte nė vend.



Nė vend se, nėse Prizreni ishte shpallur “Jerusalem” pėr PDK-nė pėr
rėndėsinė qė e ka, atėherė pėr LDK-nė ka pas dashtė tė jetė Prizreni
”Mekke” e tė gjithė shqiptarėve pėr rėndėsinė qė e ka Lidhja e
Prizrenit. Edhe pse nuk do tė besoja, por nė kuluaret politike pėrflitej
se ky ishte njė “Pazar” politik, i marrėveshjes sė arritur nė mes
lidershipit aktual tė PDK-sė dhe lidershipit aktual tė LDK-sė qė PDK-ja
tė merr Prizrenin e Lipjanin, ndėrsa LDK-ja tė merr Gjilanin, ditėt apo
javėt nė vijim do tė tregojnė, a ka pasur “Pazar”apo jo.



Pas gjithė kėsaj do tė pėrfundojė se pas humbjes sė LDK-sė nė
Prizren, LDK-ja ėshtė dobėsuar dhe nė krizė, dhe se tani 4 vitet janė tė
gjata tė qėndruarit nė opozitė, dhe se mė tej mund tė dobėsohet, nė
rast se prej tashti nuk i pėrfillen punės, duke u nisur nga njė analizė e
gjithanshme tė punės sė saj 10 vjeēare prej vitit 1999 e gjer mė 2009,
nė tė cilin do tė pėrcaktojnė shkaqet e rrėnjės dhe humbjes sė saj nė
Prizren, qė mė pas tė pėrcaktojnė programin e tyre afatmesėm, pėr
ripėrtėritjen e saj eventuale pėr periudhėn e ardhshme qė do tė pasojė
nė Prizren.
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:08 am

Problem me konceptet e Stalinit mbi kombin dhe etninė

opinione - Faqe 4 F.0216012417503_m
Nexhmedin
Spahiu


- Regjistrimi i popullsisė nė Shqipėri –
Dilema e Shtetit shqiptar qė nė regjistrimin e popullsisė ta
pėrfshijė apo jo deklarimin e pėrkatėsisė etnike ėshtė njė debat nė
vete. Ajo ēfarė pashė nė shtyp se si do tė duken alternativat e kėtij
deklarimi ėshtė njė nonsens. Nė mesin e kėtyre alternativave ishin edhe
ato: malazez, maqedonas, egjiptian. Asnjėra nga kėto nuk janė pėrkatėsi
etnike.

Ka komb malazez si rezultat i krijimit tė shtetit tė Malit tė Zi, por
jo etni malazeze. Etnikisht, serbet e malazezet janė njė. Kanė njė
gjuhė, njė origjinė gjaku, madje edhe njė fe. Malazezet e serbėt
dallojnė kombėtarisht sepse kanė krijuar dy shtete tė pavarura por jo
edhe etnikisht sepse janė tė njė gjaku. Madje rilindja kombėtare
malazeze ka qenė e identifikuar si rilindje serbe. Ai qė sot
konsiderohet baba i kombit malazez Petar Petroviq Njegosh e ka
konsideruar veten serb dhe vepra e tij himnizon luftėtarėt serbė nė
Betejėn e Kosovės.

Shteti serb dhe ai malazez u krijuan ndaras ngaqė ata i ndante
gjeografia. Mė 13.07.1978 kur Mali i Zi e Serbia u pranuan si shtete tė
pavarura nga Kongresi i Berlinit, territoret e kėtyre shteteve i ndante
Perandoria Osmane, pėrkatėsisht territori i Sanxhakut tė sotėm qė pas
Luftės sė Parė Ballkanike iu aneksua kėtyre 2 shteteve (1/3 e Sanxhakut
iu aneksua Malit tė Zi ndėrsa 2/3 iu aneksuan Serbisė).

Nė Jugosllavinė socialiste, si nė tė gjitha vendet e tjera me
ideologji marksiste, u vu shenja e barazisė mes etnisė e kombit dhe
kėshtu edhe nė Kosovė serbėt me prejardhje tė vonshme nga Mali i Zi
konsideroheshin malazezė. Kjo gjė ishte e sanksionuar edhe nė
Kushtetutėn e Kosovės tė vitit 1974. Por, me ardhjen e UNMIK-ut u
ndryshua edhe terminologjia zyrtare. Nė Kosovė mė nuk kishte komb por
vetėm bashkėsi etnike (shqiptarė, serbė, boshnjakė, romė etj).

Kėsisoj malazezėt u “zhdukėn” nga Kosova. Nė fakt ata ishin aty ku
ishin por bashkėsia ndėrkombėtare mė qė komunitetet i dallonte vetėm nė
aspektin etnik, s’kishte si t’i dallonte kush nga serbet e Kosovės
kishte prejardhje nga Mali i Zi e kush nga Serbia. Kėshtu edhe me
Kushtetutėn e Kosovės sė pavarur malazezėt u “zhdukėn”.

Prandaj, nėse terminologjia politike e Shqipėrisė i ėshtė adoptuar
koncepteve perėndimore s’ka se si qė nė Shqipėri tė ketė pėrkatėsi
etnike malazeze, sepse ekziston etnia serbe po jo edhe ajo malazeze, siē
ekziston etnia shqiptare por jo edhe etni kosovare.

E njėjta gjė vlen edhe nė rastin bullgar-maqedonas. Fakti se
bullgarėt e maqedonasit janė dy kombe tė veēanta sepse kanė shtetet e
tyre tė veēanta, kjo nuk do tė thotė se ka etni maqedonase. Kur u krijua
kombi maqedonas, pėr tė justifikuar faktin pse Maqedonia nuk duhej t’i
takonte Bullgarisė u bėnė pėrpjekje qė mes bullgarėve tė Bullgarisė dhe
atyre tė Maqedonisė tė dėshmohej se kishte dallime etnike duke i dhėnė
dialektit perėndimor bullgar statusin e njė gjuhe tė veēantė – gjuha
maqedonase.

Gjithsesi, nuk ndodhė qė kryeministri iI Bullgarisė e ai iI
Maqedonisė tė flasin me pėrkthyes. Ata flasin njė gjuhė - gjuhėn
bullgare. Prandaj nuk ka se si tė ketė etni maqedonase nė Shqipėri.
Sidoqoftė, pėr komunitetin bullgar nė Shqipėri kanė tė drejtė tė
interesohen njėsoj si Bullgaria si Maqedonia, madje ndoshta Maqedonia
edhe mė shumė pasi i ka mė afėr gjeografikisht.

Po kėshtu tė drejtėn pėr t’u interesuar pėr shqiptarėt e Luginės sė
Preshevės apo shqiptarėt e Malit tė Zi e kanė njėsoj si Republika e
Shqipėrisė si ajo e Kosovės, ngase shqiptarėt janė komuniteti etnik
shumicė nė Shqipėri siē janė edhe komunitet shumicė edhe nė Kosovė.

Po kėshtu ėshtė rasti i “egjiptianėve”. Ka etni arabe qė jeton nė
Egjipt e vende tjera. Ka po ashtu etni kopte qė jeton nė Egjipt (njė
komunitet nė Shqipėri e Kosovė pretendon se ka pikėrisht kėtė origjinė,
pra kopte).

E gjithė kjo duhet tė kihet parasysh nė komunikimin zyrtar nėse
komunikojmė me organizmat ndėrkombėtarė ku dominojnė konceptet
anglo-saksone dhe jo konceptet e Stalinit pėr kombin e etninė.
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:08 am

UP, farkėtare e militantėve tė paepur tė lirisė

opinione - Faqe 4 F.0216012520909_m
Jakup
Krasniqi


- Fjalė rasti e kryetarit tė Kuvendit tė Kosovės, nė
solemnitetin e 40-vjetorit tė themelimit tė Universitetit tė Prishtinės
-

I nderuar rektor, zoti Mujė Rugova,
I nderuar president, zoti Fatmir Sejdiu,
Tė nderuar pedagogė dhe studentė,
Zonja dhe zotėrinj

Kam kėnaqėsinė e veēantė tė jem sot nė kėtė pėrvjetor jubilar tė
themelimit tė Universitetit tė Prishtinės.

Historia e veprimtarisė sė Universitetit tonė nuk ėshtė e gjatė po tė
krahasohet me universitetet tjera evropiane, sepse paradoksalisht ai u
themelua vonė, por rrallė mund tė gjenden shembuj tė vėshtirėsive nėpėr
tė cilat ka kaluar ai gjatė jetės sė tij. Vetė lindja me aq dhembje dhe
vonesė e Universitetit, ishte shprehje e politikės sė regjimit tė egėr
pushtues, i cili objektiv historik kishte mė shumė se mbajtjen nė
obskurantizėm mesjetar tė popullit tonė arsimdashės.

Shumica prej nesh nė kėtė sallė, nė njėfarė mėnyre, jemi bijtė
intelektualė tė kėtij Universiteti, por edhe mbrojtėsit e tij nga
rrebeshet e pareshtura dhe tė pamėshirshme.

Historia e Universitetit ėshtė e pandashme dhe njė me historinė e
dyzet vjetėve tė fundit tė Kosovės. Universiteti i ri dhe i brishtė i
Prishtinės sė zymtė, nuk ishte thjeshtė vetėm njė tempull drite nė
errėsirėn e robėrisė, por mbi tė gjitha njė farkėtare e militantėve tė
paepur tė lirisė. Studentėt ishin tė ndėrgjegjshėm pėr fatin dhe
gjendjen e Kosovės, prandaj jetėn studentore e lidhnin me kėtė fat dhe
nė shėrbim tė kauzės sė madhe tė ēlirimit, si dalzotės tė atdheut dhe
popullit tė vet.

Studentėt kosovarė nga kėto dyer shpėrthyen si uragan nė rrugė e nė
sheshe mė 1968, mė 1981 dhe nė vitet vijuese, pėr tė kėrkuar tė drejtat
legjitime tė Kosovės dhe tė popullit tė saj. Lėvizja studentore e vitit
1997 ishte prishje e kodit tė paqes me sunduesin dhe preludi i Luftės sė
Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.

Regjimi pushtues e mbante vazhdimisht nė shėnjestėr Universitetin
tonė, sepse aty e shihte rrezikun, por edhe fundin e vet. I
ashtuquajturi diferencim mė 1981, filloi pikėrisht nė Universitet.
Beogradi pasi i bėnte kualifikimet mė tė rėnda Universitetit, si “ēerdhe
e nacionalizmit”, “irredentizmit” e “terrorizmit”, sulej mbi tė, duke
pėrndjekur pedagogėt e studentėt, duke ndaluar literaturėn dhe
financimin, duke imponuar programet mėsimore dhe duke mbyllur dyert e
objekteve tė tij, tė ngritura me djersėn e punonjėsve kosovarė. Por
Universiteti ynė mbijetoi, sepse i pėrkiste sė ardhmes, kurse regjimi sė
kaluarės.

Universiteti i Prishtinės tash dhjetė vjet vepron i lirė dhe plot dy
vjet nė Kosovėn e pavarur. Vendi ynė ka ndryshuar shumė dhe bashkė me tė
edhe Universiteti. Ai ėshtė nė proces tė reformimit tė suksesshėm, pėr
t’u bėrė njė institucion i lartė modern arsimor, i nivelit evropian. Ky
qėllim pėrbėn prioritetin e lartė tė institucioneve tona, sepse Kosova
ia ka borxh Universitetin e ri rinisė sė mrekullueshme tė saj.

Duke ju uruar gėzuar festėn e madhe tė dritės sė diturisė,
dyzetvjetorin e Universitetit, ju dėshiroj sukses nė misionin e shenjtė
tė edukimit tė brezit tonė tė ri!
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:08 am

UP ndėrtoi strategjinė teorike dhe praktike pėr dije dhe liri

opinione - Faqe 4 F.0216012745951_m
Fatmir
Sejdiu


- Fjala e Presidentit tė Republikės sė Kosovės, nė
shėnimin e 40 vjetorit tė themelimit tė Universitetit tė Prishtinės -

I nderuari rektor, z. Mujė Rugova,
I nderuari kryetar i Parlamentit, z. Jakup Krasniqi,
Tė nderuar ministra, pėrfaqėsues tė institucioneve dhe partive politike,
pėrfaqėsues diplomatikė,
Udhėheqės tė Akademisė sė Shkencave dhe tė Arteve tė Kosovės,
Pėrfaqėsues tė kultit,
Te nderuar profesorė dhe studentė tė Universitetit tė Prishtinės,
Kolegė tė mi,
Tė nderuar pjesėmarrės,

Sot ėshtė ditė e veēantė - e shėnojmė 40 vjetorin e themelimit tė
Universitetit tė Prishtinės. Kremtja, megjithėse u pėrket pikėsėpari
profesorėve dhe studentėve, ajo po kaq fuqishėm pėrjetohet edhe nga
qytetarėt e vendit tonė.

Fillimi i punės sė Universitetit tė Prishtinės ishte shtytė pėr
krijimin e specialistėve tė profileve nga fusha e filologjisė, arteve,
shkencave sociale, matematiko-natyrore, juridike, ekonomike, teknike, tė
mjekėsisė, tė bujqėsisė etj. Institucioni akademik do t’i shėrbente
zhvillimit socio-kulturor dhe ekonomik tė Kosovės dhe nė kėtė kontekst
veēmas shqiptarėve si popullsi shumicė.

Fati i zhvillimit tė vendit tonė ishte i lidhur me punėn dhe
shtrirjen e Universitetit, sepse ai ndėrtoi strategjinė teorike dhe
praktike pėr dije dhe liri. Dija i dha jetė lirisė dhe tė dyja bashkė u
vunė nė shėrbim tė tė mirės pėr tė gjithė. Ajo krijoi bazėn pėr
zhvillimin e shtetit dhe nė kėtė mėnyrė e forcoi perspektivėn tonė.

Kėtė moto Universiteti i Prishtinės e promovoi qė nga themelimi, dhe
kjo mund tė kuptohet mė sė miri nga fjala e prof. dr. Dervish Rozhajės,
rektorit tė parė, mbajtur mė 15 shkurt 1970 nė Prishtinė:
“Themelimi i Universitetit tė Prishtinės ėshtė ngjarje historike. Njė
hap kualitativ pėrpara nė progresin e mėtejshėm tė gjithanshėm tė
shoqėrisė. Zhvillimi i fuqishėm i shkencės sjell ndryshime pėrkatėse nė
koncepcionin dhe pozitėn e saj nė shoqėri. Nė vend tė shkencės si
aktivitet i ndarė nga jeta, sot kemi depėrtimin e saj nė tė gjitha poret
e jetės”. (pėrf. citati)

E theksoj kėtė fragment ceremonial tė akademik Rozhajės, pėr tė
vlerėsuar angazhimin e qindra profesorėve dhe punonjėsve tė
Universitetit, pėrkushtimin pėr punėn kėrkimore–shkencore, thellimin dhe
modernizimin e procesit tė mėsimdhėnies, si dhe daljen nė krye tė
kėrkesave pėr lirinė dhe prosperitetin e Kosovės.

Me kėtė rast kthejmė kujtesėn tonė pėr tė respektuar tė gjithė
profesorėt dhe studentėt e Universitetit tė Prishtinės, tė cilėt punuan
nė proceset e krijimit dhe tė realizimit tė aspiratės pėr liri dhe
mėvetėsi nacionale, duke u nisur nga vitet ‘60, ‘80 dhe ’90.

Po kėshtu, vlerėsojmė kontributin studimor tė mijėra studentėve qė u
diplomuan nė fakultete dhe shkolla tė larta dhe si ekspertė eminentė,
dijen e tyre e zbatuan jo vetėm nė Kosovė, por edhe nė Maqedoni, Luginė
tė Preshevės, Rozhajė e Novi Pazar, Mal tė Zi dhe nė shumė vende tė
botės.

Tė nderuar pjesėmarrės,
Nė kėto 40 vjet Universiteti i Prishtinės dha kontribut tė qenėsishėm
nė fushėn e arsimit, tė shkencės dhe arteve, shtylla kėto, tė ngritjes
sė identitetit modern tė shtetit tonė, Republikės sė Kosovės.

Universiteti e ngriti vetėdijen pėr njeriun e arsimuar si njė faktor
themelor tė krijimit tė njė shoqėrie tė lirė, humane dhe demokratike.

Duke promovuar konceptin bashkėkohor tė reformimit dhe menaxhimit,
universiteti u bė korrespondues me vlerat konkurruese nė tregun e dijes,
jo vetėm nė shkallė nacionale, por edhe universale.

Me pranimin e Deklaratės sė Bolonjės Universiteti i Prishtinės bėhet
edhe formalisht pjesė e komunikimit midis universiteteve nė hapėsirėn
evropiane tė arsimit tė lartė. Do tė jetė me interes tė ketė sa mė shumė
projekte tė pėrbashkėta me partnerė akademikė jashtė vendit, nė mėnyrė
qė tė ndėrtohet koncepti i Universitetit jo vetėm si konsumues dhe i
financuar, por edhe si prodhues dhe financues.

Dua tė them me kėtė rast, se ende nevojitet mė shumė dėshirė dhe
veprim praktik pėr tė ndryshuar qasjen tradicionale tė punės nė
Universitet. Ndėrlidhja e studimeve dhe hulumtimeve me kėrkesat e tregut
tė punės dhe strategjinė e zhvillimit nacional dhe global, mbetet njė
nga synimet kryesore pėr tė ardhmen.

Pėr kėtė arsye, ligjvėnėsit dhe qeveritarėt, duke krijuar politika
nxitėse tė zhvillimit tė arsimit tė lartė, ndihmojnė realisht tė ardhmen
mė tė mirė tė qytetarėve dhe tė shtetit tonė.

Tė nderuar pjesėmarrės,
Nė Kosovė tashmė ndiqen politika liberale nė arsimin e lartė. Arsimi i
lartė ėshtė e drejtė e realizuar nė gjuhėn shqipe, serbe, turke,
boshnjake. Ne duam qė secili qytetar tė ketė mundėsinė pėr tė arritur
maksimumin shkencor dhe profesional. Kėto politika duhet pėrparuar dhe
stimuluar, mbasi ende jemi vendi me mesatare mė tė ulėt tė pėrfshirjes
sė tė rinjve nė arsimimin e lartė. Tė rinjtė tanė duan arsimin dhe ne
kėtė jemi tė obliguar t’ua mundėsojmė.

Qė nga 1 tetori i kėtij viti nė Prizren do tė fillojė punėn edhe
Universiteti i dytė publik nė Kosovė. Ndėrkohė, nė vitet e fundit ėshtė
zhvilluar njė rrjet shumė i rėndėsishėm i institucioneve private tė
arsimit tė lartė. Nė tė ardhmen priten investime tė rėndėsishme edhe nė
ngritjen e institucioneve me profilizime tė reja.

Besoj, tė gjitha kėto do tė ndikojnė nė rritjen e konkurrencės
universitare dhe ofrimin e cilėsisė mė tė lart ani pse tregu i dijes nė
Kosovė po bėhet gjithnjė e mė i hapur, dinamik dhe gjenerues. Nė tė,
pozita e Universitetit tė Prishtinės, si universiteti i parė dhe me njė
traditė kaq frytdhėnėse, duhet tė ruhet dhe forcohet me punė dhe
ndryshim tė pėrhershėm, reformim thelbėsor, investime nė ngritjen e
kuadrove tė reja, investime nė modernizimin e procesit kėrkimor-shkencor
dhe tė kushteve mė tė mira pėr mėsim dhe banim tė studentėve.

Jam shumė i bindur se kėtė do ta bėjė Universiteti i Prishtinės dhe
nė kėtė projekt do tė ketė pėrkrahjen e merituar.

Urime edhe njė herė pėr 40 vjet tė punės sė Universitetit tė
Prishtinės!
E ndjej si privilegj qė vitin e parė tė studimeve e kam filluar nė
Universitetin e Prishtinės.
Ju faleminderit!
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga *lissa* Tue Feb 16, 2010 10:09 am

Vizionin tonė tė pėrbashkėt dhe universal pėr liri, e realizuam
bashkėrisht


opinione - Faqe 4 F.0216134755155_m
Hashim
Thaēi


- Mesazhi i Kryeministrit, me rastin e Ditės sė
Pavarėsisė -

Qytetarė tė nderuar,
Pėr tė mbėrritur deri tek Festa e Madhe e Ditės sė Pavarėsisė sė
vendit tonė, tė gjithė ne sė bashku punuam dhe sakrifikuam shumė.

Vizionin tonė tė pėrbashkėt dhe universal pėr liri, pavarėsi dhe
demokraci nė atdheun tonė, e realizuam bashkėrisht – me unitet tė
qėndrueshėm politik dhe qytetar.

Republika e Kosovės, nė dyvjetorin e shėnimit tė Ditės sė Pavarėsisė,
ėshtė shtet edhe mė i konsoliduar, me institucione stabile dhe
efektive, me qeverisje tė mirė, sundim tė rendit dhe ligjit dhe
respektim afirmativ tė komuniteteve.

Nė vitin e dytė tė pavarėsisė, Republika e Kosovės ka shėnuar suksese
tė njėpasnjėshme nė aspektin politik dhe atė tė zhvillimit ekonomik.

Pėr herė tė parė, nė Kosovėn e pavarur u organizuan zgjedhjet lokale,
ku qytetarėt tanė nė mėnyrė tė dinjitetshme dhe krenare zgjodhėn
udhėheqėsit e tyre lokalė. Ishin kėto zgjedhje tė lira, fer dhe
demokratike, qė u vlerėsuan lartė nga tė gjithė.

Republika e Kosovės u bė anėtare me tė drejta tė barabarta e Bankės
Botėrore dhe e Fondit Monetar Ndėrkombėtar.

Me pėrkushtimin tonė tė vazhdueshėm institucional, ne krijuam shumė
vende tė reja pune me paga tė mira, ndėrtuam me qindra kilometra rrugė
tė reja, me dhjetėra shkolla tė reja, duke vazhduar kėshtu pėrmirėsimin e
jetės sė pėrditshme tė qytetarėve dhe duke mundėsuar njė tė ardhme mė
tė mirė pėr fėmijėt tanė.

Qytetarė tė dashur,
Nė kėto momente tė rėndėsishme tė shėnimit tė Ditės sonė tė Madhe, ne
kujtojmė tė kaluarėn e vendit tonė, e kaluar kjo e ndritshme – themel i
fuqishėm i tė ardhmes sonė zhvillimore dhe prosperuese.

Ardhmėrinė tonė po e ndėrtojmė mbi punėn e njerėzve tanė anekėnd
Kosovės, qė ēdo ditė me pėrkushtimin e tyre tė vazhdueshėm, po bėjnė
vepra tė jashtėzakonshme pėr vendin.

Ne tė gjithė sė bashku ndihemi krenarė qė ashtu siē e arritėm
pavarėsinė e vendit tonė, bashkėrisht po punojmė ēdo ditė pėr zhvillimin
dhe integrimin e Republikės sonė nė institucionet euro-atlantike.

Secili qytetar i Kosovės duhet tė ndihet krenar pėr kontributin e tij
nė realizimin e kėtij vizioni.

Qytetarė tė dashur,
Derisa po shėnojmė Ditėn tonė tė Pavarėsisė, ju ftoj qė tė festoni me
dinjitet dhe krenari, ashtu siē keni festuar gjithherė.

T’i nderojmė heronjtė tanė dhe tė kalojmė mė shumė kohė me familjet
tona, sepse ėshtė ditė pėr t’u krenuar.

Faleminderit.
Gėzuar Dita e Pavarėsisė!
*lissa*
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

opinione - Faqe 4 Empty Re: opinione

Mesazh nga Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 4 e 4 Previous  1, 2, 3, 4

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi